- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-449-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04369-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- RAB „Transport i Logistika“
- Atsakovas
- UAB ,,Arijus“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės, Izoldos Nėnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės RAB „Transport i Logistika“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16324-713/2011 pagal ieškovės RAB „Transport i Logistika“ ieškinį dėl skolos palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB ,,Arijus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė ribotos atsakomybės bendrovė „Transport i Logistika“ pareiškimu kreipėsi į teismą dėl 51515,78 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų, 386 Lt žyminio mokesčio bei 321 Lt kitų išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Arijus“ .
Teismo posėdžio metu ieškovė RAB „Transport i Logistika“ atsisakė dalies ieškinio reikalavimų 4829,80 EUR ir teismas atsisakymą priėmė. Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovės UAB „Arijus“ priteisti: 10 100 EUR skolą; 230,56 EUR palūkanas, iš viso 10330,56 EUR; 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nusprendė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 52 345,69 Lt skola, 6 proc. metinės palūkanos, 785 Lt žyminis mokestis, 1 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą, 852,19 Lt vertimo išlaidos bei 14 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad tarp ieškovės RAB „Transport i Logistika“ ir atsakovės UAB „Arijus“ buvo 2010-10-08 sudaryta pervežimo sutartis Nr. 2010/10/08 (1 t., b. l. 37–62). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinio pervežimo paslaugas už atlyginimą, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas papildomuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis. Šalys sutartyje yra nurodę savo padėtį kaip vežėjo – RAB „Transport i Logistika“ ir užsakovo – UAB „Arijus“. Ieškovė už suteiktas paslaugas 2010 m. atsakovei išrašė 11 sąskaitų iš viso už 25 925 EUR, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 15 925 EUR (2 t., b. l. 4; 1 t., b. l. 110, 181, 182,), todėl darytina išvada, kad skirtumas tarp pateiktų sąskaitų apmokėjimui ir apmokėtų sąskaitų yra 10 000 EUR (25925-15925), o ne 10 100 EUR. Pervežimo sutarties Nr. 2010/10/08 pagrindu šalys sudarė penkis krovinių pervežimo užsakymus iš viso už 14 925 EUR (51 533,04 Lt): 1) Nr. RP244301407, 2010 m. spalio 26 d. sąskaita Nr. 1950 (už 3 600 EUR) ir 2010 m. spalio 26 d. sąskaita Nr. 1950-P (už 100 EUR; 1 t., b. l. 65–70; 72; 74);2) Nr. RP244301415, 2010 m. lapkričio 2 d. sąskaita Nr. 1964 (už 3625 EUR; 1 t., b. l. 77–79; 84); 3) Nr. RP244301417, Nr. 3 įvykdymą: 2010 m. lapkričio 3 d. sąskaita Nr. 1979 (už 3 650 EUR) ir 2010 m. lapkričio 3 d. sąskaita Nr. 1979-P (už 100 EUR; 1 t., b. l. 87–89; 94; 96);4) Nr. RP244301425, 2010 m. lapkričio 10 d. sąskaita Nr. 2000 (už 3 650 EUR) ir 2010 m. lapkričio 10 d. sąskaita Nr. 2000-P (už 100 EUR; 1 t., b. l. 99–101; 108; 110); 5) Nr. RP244301428, 2010 m. lapkričio 11 d. sąskaita Nr. 2021 (už 3 700 EUR; 1 t., b. l. 113–115; 120), ginčų dėl šių užsakymų kainų tarp šalių nebuvo. Pagal minėtų užsakymų sąlygas krovinys turi būti pristatytas gavėjui per 5–7 dienas nuo transporto pristatymo dienos, sąskaitos apmokamos per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo datos (sutarties 3.5 p.), bet ne vėliau kaip per 21 dieną nuo užsakovo sąskaitos faktūros už krovinio pervežimą ir transporto važtaraščio (CMR) originalo su krovinio gavėjo parašu gavimo dienos (užsakymų 11 p. ir 16 p.).
Ieškovė pripažino, jog atsakovė yra atsiskaičiusi už užsakymo Nr. RP244301407 įvykdymą, apmokėjo 2010-10-26 sąskaitą Nr. 1950 3 600 EUR ir tos pačios dienos sąskaitą Nr. 1950-P 100 EUR po to, kai ieškovė kreipėsi su pareiškimu į teismą, ginčas kyla dėl 10 000 EUR (25 925 bendra suma pagal išrašytas sąskaitas 2010 m. – 15 925 apmokėta suma skolos ir 230,56 EUR palūkanų), o ne dėl 10 100 EUR ir 230,56 EUR palūkanų.
Ieškovė pripažino, jog 2010 m. spalio mėnesį buvo sudaryti dar du krovinio pervežimo užsakymai: 2010-10-15 užsakymas Nr. RP244301409 3 600 EUR ir 2010-10-18 užsakymas RP2443014011 3 600 EUR, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2010-10-26 ir 2010-10-27 imtinai, ir šių užsakymų ieškovė neįvykdė. Atsakovė reikalavo 2010-11-09, 2010-11-11, 2010-11-16, 2010-11-23, 2010-30 ieškovės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovei įsipareigojimų nevykdant, atsakovė UAB „Arijus“ 2010-12-03 raštu Nr. 2010-12-03 nutraukė abu susitarimus dėl krovinių pervežimo, 2011-03-07 pareiškė pretenziją Nr. 8.14-170 10 000 eurų, nurodydama, jog šią sumą atsakovė įskaitys į ieškovės įsiskolinimo sumą. Tarptautiniu mokėjimo 2011-03-16 pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei galutinę sumą – 4 825 EUR, tai nurodydama pavedime. Teismo manymu, atsakovės valia dėl 10 000 EUR įskaitymo aiškiai išreikšta raštu, įskaitymas atliktas pateikus vienašališką pareiškimą apie įskaitymą, toks pareiškimas, teismo nuomone, atitinka CK 6.131 straipsnio reikalavimus ir tokie atsakovo veiksmai neprieštarauja 6.130 straipsnio nuostatoms, pripažįstant prievolę pasibaigus įskaitymu. Teismas sprendime vadovavosi CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalimi, kur nustatyta, kad pavėlavus pristatyti krovinį yra kompensuojami dėl pavėlavimo patirti nuostoliai, negalintys būti didesni nei užmokestis už vežimą. Nuostolių suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti atlygio už vežimą sumos, išskyrus atvejus, kai sumokėtas sutartas už vežimą priedas. Taip pat teismas rėmėsi kasacine teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad ši norma aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys (LAT 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011). Teismas, nustatydamas atsakovės nuostolius, vadovavosi esančiu 2010-12-03 Krovinio nugabenimo užsakymu Nr. RP244301459 (2 t., b. l. 30), CMR važtaraščiu AZ 1273710 (2 t., b. l. 28), kuris patvirtina, jog krovinį gabeno UAB „Autokaravanas“, kuriam atsakovė atliko 2010-06-12 mokėjimo nurodymas Nr. 318, 2010-6-12 mokėjimo nurodymas Nr. 320 išankstinį 10 000 EUR mokėjimą. Tarp šalių sudarytos Pervežimo sutarties Nr. 2010/10/08 3.1 punktu nustatyta, kad užmokesčio už paslaugas dydis nustatomas sutarties priede. Tokie sutarties priedai yra užsakymai. Kadangi ieškovė neatliko savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė yra realiai patyrusi išlaidų dėl pavėluoto krovinio nugabenimo, atsakovė realiai yra sumokėjusi trečiajam asmeniui šias išlaidas, sulygtas užsakymu, todėl atsakovė šiuo atveju turi teisę reikalauti jų kompensavimo iš ieškovės įskaitymo būdu. Įskaitymas buvo atliktas 2011-03-07 iki ieškovui kreipiantis į teismą 2011-03-23, t. y. pateikiat pareiškimą teismui. Todėl teismo vertinimu, ieškinys pareikštas nepagrįstai, todėl negali būti patenkintas; netenkinant pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Ieškinio netenkinęs, valstybei iš ieškovės teismas priteisė 60 Lt pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė, kuri nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismo pozicija nepagrįsta, prieštaraujanti CK 6.130 bei 6.131 str. nuostatoms, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. galutinis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, o ieškovės ieškinys tenkintinas. Apeliantė prašė naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės RAB „Transport i Logistika“ ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo apeliacinį skundą ieškovė grindė žemiau argumentais.
Atsakovės valios dėl 10 000 EUR įskaitymo išraiška, pasireiškusi 2011-03-07 pretenzijoje Nr. 8.10-170 suformuluotu pranešimu, kurio turinys yra toks: „informuojame, kad pretenzijos sumą mes įskaitysime į mūsų įsiskolinimo jums sumą“, yra ydinga, prieštaraujanti LR CK 6.131 str. 2 d., todėl negalioja ir jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukelia ir negali būti laikoma tinkamu atsakovės prievolės ieškovei pasibaigimo pagrindu.
Atsakovė negali laikyti 10 000 Eur savo patirtais nuostoliais visų pirma dėl to, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus laiku, t. y. nuvežusi krovinį per sulygtus terminus ir sulygta tvarka, atsakovė už šio krovinio pervežimą vis tiek butų privalėjusi sumokėti ieškovei – 7 200 Eur (pagal 2010-10-15 užsakymą Nr. RP244301409 – 3 600 EUR ir pagal 2010-10-18 užsakymą RP2443014011 3 600 Eur. Kitaip tariant, tuo atveju, jei vežimo paslaugas būtų įvykdžiusi pati ieškovė, atsakovei jos būtų kainavusios 7 200 EUR, o vežimo paslaugas suteikus kitam vežėjui, t. y. UAB „Autokaravanas“, atsakovei šios kainavo 10 000 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovės priepriešinį reikalavimą, kurį, kaip teigia atsakovė, sudaro 10 000 EUR, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, apeliantės manymu, būtina skaidyti.
Atsakovė turi galiojančią reikalavimo teisę 7 600 eurų, nukreiptiną į klientę. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė pavėluotai, t. y. vėlavo krovinį pristatyti 42 ir 44 dienas. Tarp atsakovės ir atsakovės klientės susiklosčiusiems teisiniams santykiams, taikytina CMR konvencija, todėl atsakovės klientė, esant pavėluotam krovinio pristatymui, turėjo teisę reikalauti iš atsakovės dėl vėlavimo patirtų nuostolių atlyginimo pagal CMR konvencijos 23 str. 5 dalį bei laikyti krovinį prarastu ir dėl to nutraukti sutartį pagal CMR 20 str. 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutarties klientė su atsakove nenutraukė. Atsakovė nerealizavo savo reikalavimo teisės į 7 600 EUR, kuriuos jai turėjo sumokėti klientė, bet dėl pavėlavimo tai padaryti atsisakė. Pagal CMR konvencijos 23 str. 5 dalį, kuri sprendžia pavėluoto krovinio pristatymo pasekmių klausimą, tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Vertinant šios normos turinį akivaizdu, jog kompensuoti nuostolius privaloma tik tuomet, kai įrodoma, kad žala padaryta ir kokio dydžio ji padaryta. Todėl atsakovė savo reikalavimo teisę į 7 600 EUR turėjo realizuoti šį reikalavimą pateikdama trečiajam asmeniui, t. y. savo klientei. Ši savo ruožtu turėjo nustatyti bei pagrįsti dėl krovinio vėlavimo patirtus nuostolius, kaip reikalauja 23 str. 5 dalis (kai krovinio pristatymo terminas viršijamas <...> jei įrodoma, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą). Būtent klientės Įrodytų nuostolių sumą atsakovė klientei privalėtų atlyginti ir tik tuomet atsakovės patirtos išlaidos galėtų būti laikomos priešpriešiniu atsakovės reikalavimu CK 6.130 straipsnio prasme. CMR 23 str. 5 d. riboja nuostolių, patirtų dėl pavėluoto krovinio pristatymo, kuriuos privalo kompensuoti vežėjas, dydį iki sutarto užmokesčio už vežimą sumos. Ši CMR konvencijos nuostata yra imperatyvi.
Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sulygta vežimo paslaugų kaina buvo 7 200 EUR. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo teisės reikalauti 10 000 EUR. Atsakovės priešpriešinis reikalavimas, kurį, atsakovės teigimu, sudaro 10 000 EUR, nėra pagrįstas ir apibrėžtas dalyje dėl 7600 EUR, todėl neatitinka CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų: tokio reikalavimo negalima laikyti nei galiojančiu, nei vykdytinu, nei apibrėžtu, nes jis nėra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino bei nenustatė atsakovės priešpriešinio reikalavimo turinio, todėl padarė nepagrįstą bei neteisėtą išvadą, jog 10 000 EUR įskaitymas atitinka CK 6.131 straipsnio reikalavimus ir atsakovės veiksmai neprieštarauja CK 6.130 straipsnio nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Arijus“ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir jo motyvais, laiko skundo motyvus ir reikalavimus nepagrįstais ir todėl skundą atmestinu, apskųstąjį sprendimą – paliktinu galioti dėl žemiau išdėstytų motyvų.
Tarp šalių kilo ginčas dėl teisės įskaityti netesybas, susijusiais su netinkamu apeliantės prievolių pagal krovinių pervežimo Užsakymus Nr. 6-7 vykdymu už atsakovės įsiskolinimą apeliantei už atliktus krovinių pervežimus pagal Užsakymus Nr. 1-5 iš viso už 10 000 eurų, o ne už 10 100 eurų, kaip teigia apeliantė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė neatliko savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė yra realiai patyrusi išlaidų dėl pavėluoto krovinio nugabenimo, atsakovė realiai yra sumokėjusi trečiajam asmeniui šias išlaidas, sulygtas užsakymu, todėl atsakovė šiuo atveju turi teisę reikalauti jų kompensavimo iš ieškovės įskaitymo būdu. Todėl CK 6.245 straipsnio 3 dalimi sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovei pagrįstai skaičiavo apeliantei netesybas pagal Užsakymo Nr. 6 ir Nr. 7 - 26 punktą dėl mokėtinos baudos laiku nepristačius krovinio. Taigi, netesybos už krovinio nepristatymą laiku pagal Užsakymus Nr. 6 ir Nr. 7 sudaro 7 200 eurų, t. y. 3 500 eurų už krovinio laiku nepristatymą pagal Užsakymą Nr. 6 (42 d. (krovinio pristatymo laikas) – 7 d. (tranzito laikas) = 35 d. dauginamos iš 100 eurų už kiekvieną pavėluotą dieną) ir 3 700 eurų už krovinio laiku nepristatymą pagal Užsakymą Nr. 7 (44 d. (krovinio pristatymo laikas) – 7 d. (tranzito laikas) = 37 d. dauginamos iš 100 eurų už kiekvieną pavėluotą dieną). Kitą atsakovės nuostolių dalį – 2 800 eurų, sudaro kainos skirtumas sudarant vežimo sutartis su kitu vežėju, t. y. UAB „Autokaravanu“. CMR važtaraščiai dėl krovinių pristatymo į paskirties punktus, mokėjimo nurodymai UAB „Autokaravanas“ patvirtina, kad faktiniam (naujajam) vežėjui sumokėta suma buvo 1 400 eurų didesnė, nei sulygta su apeliante. Todėl ieškovės motyvas, jog 10 000 eurų atsakovas negali laikyti savo patirtais nuostoliais, yra nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, esą atsakovės reikalavimo dalis dėl 7 600 eurų turi būti vertinama atskirai bei atsižvelgiant į CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, ar kad jos turinys turi būti aiškinamas būtent taip, kaip jį neva suprato ieškovė. Pagal CMR konvencijos 20 str. bei LAT Senato nutarimo Nr. 31 39 p. krovinys laikomas prarastu, jei jis nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui. CMR konvencijos 20 str. 1 p. krovinio nepristatymą sieja su termino jį pristatyti praleidimu. Krovinys laikomas prarastu, jei nepristatomas gavėjui per 30 dienų nuo pristatymo termino pabaigos, o tais atvejais, kai pristatymo terminas nebuvo suderintas, – per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį priėmė vežėjas. Jei šiems terminams pasibaigus vežėjas vis tik pristato krovinį, yra įgyjama teisę reikšti ieškinį dėl krovinio praradimo. .Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šio ginčo atveju ir CMR konvencijos prasme krovinys buvo prarastas (krovinys buvo pristatytas atitinkamai po 42 d. ir 44 d.), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, krovinys faktiškai nedingo, jis tik nebuvo laiku pristatytas gavėjui. Taigi, tik gavėjui atsisakius laiku nepristatyto krovinio bei siuntėjui pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo, CMR konvencijos prasme būtų konstatuota, jog jis buvo prarastas. Už pavėluotą krovinio pristatymą atsakovė buvo informuota, kad nebus apmokėta su atsakove sutarti 7 600 eurų. pavėlavus pristatyti krovinį, nuostolių dydis yra ribojamas užmokesčio už vežimą suma (CMR konvencijos 23 str. 5 p. ), išskyrus atvejus, kai sumokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas (CMR konvencijos 26 str.). Atsakovė 2011 m. kovo 7 d. pretenzija pranešė apeliantei apie prievolės įskaitymą (t. y. dalinį 10 000 eurų įskaitymą). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog apeliantė gavo 2011 m. kovo 7 d. pretenziją, kurios tikslas buvo siekiant užtikrinti tinkamą bei sąžiningą Sutarties tarp šalių vykdymą kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, bendradarbiaujant ir kooperuojantis (CK 6.200 straipsnis), leidžia daryti išvadą, kad atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai bei tinkamai pranešė apeliantei tiek apie reikalavimą dėl netesybų mokėjimo, tiek apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, nesulaukusi jokio atsakymo iš apeliantės, aiškiai bei nedviprasmiškai dar kartą patvirtino atliktą 2011 m. kovo 7 d. raštu įskaitymą, 2011 m. kovo 16 d. pavedimu atlikusi galutinį apmokėjimą už Užsakymais Nr. 1-5 atliktus krovinių pervežimus ir tai pažymėjusi mokėjimo pavedimo paskirtyje. Apeliantei, atlyginusiai atsakovės patirtus nuostolius dėl ne laiku pristatytų krovinių, pastaroji turi regreso teisę į UAB „Autokaravanas“, kurios žinioje buvo krovinys ir dėl kurios veiksmų krovinys buvo pristatytas pavėluotai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta pervežimo sutartis Nr. 2010/10/08, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinio pervežimo paslaugas už atlyginimą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas papildomuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal užsakymus kroviniams pervežti: pagal 2010 m. lapkričio 2 d. sąskaitą Nr. 1964 – 2 650 EUR; pagal 2010 m. lapkričio 10 d. sąskaitą Nr. 2000 – 3 650 EUR; pagal 2010 lapkričio 10 d. sąskaitą Nr. 2000-P –, 100 EUR; pagal 2010 m. lapkričio 11 d. sąskaitą Nr. 2021 – 3 700 EUR, viso 10 100 EUR. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad tarp šalių kilo ginčas dėl teisės įskaityti netesybas, susijusiais su netinkamu apeliantės prievolių pagal krovinių pervežimo Užsakymus Nr. 6-7 vykdymu už atsakovės įsiskolinimą apeliantei už atliktus krovinių pervežimus pagal Užsakymus Nr. 1-5 už 10 000 eurų, o ne 10 100 eurų, kaip teigia apeliantė. Bylos duomenimis, apskaičiuotos netesybos už krovinio nepristatymą laiku pagal Užsakymus Nr. 6 ir Nr. 7 sudaro 7 200 eurų, t. y. 3 500 eurų už krovinio laiku nepristatymą pagal Užsakymą Nr. 6 (42 d. (krovinio pristatymo laikas) – 7 d. (tranzito laikas) = 35 d. dauginamos iš 100 eurų už kiekvieną pavėluotą dieną) ir 3 700 eurai už krovinio laiku nepristatymą pagal Užsakymą Nr. 7 (44 d.(krovinio pristatymo laikas) – 7 d. (tranzito laikas) = 37 d. dauginamos iš 100 eurų už kiekvieną pavėluotą dieną). Kitą atsakovės nuostolių dalį – 2 800 eurų sudaro kainos skirtumas sudarant vežimo sutartis su kitu vežėju, t. y. UAB „Autokaravanu“. Šių apskaičiavimų ieškovė nenuginčijo jokiais objektyviais įrodymais, tad atsakovės motyvai dėl patirtų nuostolių, kuriuos patvirtina CMR važtaraščiai dėl krovinių pristatymo į paskirties punktus, mokėjimo nurodymai UAB „Autokaravanas“, iš kurių matyti, kad faktiniam (naujajam) vežėjui sumokėta suma buvo 1 400 eurų didesnė nei sulygta su apeliante, laikomi įrodyti rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d., 185 str.). Pavėlavus pristatyti krovinį, nuostolių dydis yra ribojamas užmokesčio už vežimą suma (CMR konvencijos 23 str. 5 p. ), išskyrus atvejus, kai sumokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas (CMR konvencijos 26 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 20 str. bei LAT Senato nutarimo Nr. 31 39 p. krovinys laikomas prarastu, jei jis nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui. CMR konvencijos 20 str. 1 p. krovinio nepristatymą sieja su termino jį pristatyti praleidimu. Krovinys laikomas prarastu, jei nepristatomas gavėjui per 30 dienų nuo pristatymo termino pabaigos, o tais atvejais, kai pristatymo terminas nebuvo suderintas, – per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį priėmė vežėjas. Jei šiems terminams pasibaigus vežėjas vis tik pristato krovinį, yra įgyjama teisė reikšti ieškinį dėl krovinio praradimo (krovinys buvo pristatytas atitinkamai po 42 d. ir 44 d.), todėl CMR konvencijos prasme būtų konstatuota, jog krovinis buvo prarastas. Bylos duomenimis, atsakovė surašė 2011 m. kovo 7 d. pretenziją, pranešė apeliantei tiek apie reikalavimą dėl netesybų mokėjimo, tiek apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Vėliau atsakovė dar kartą patvirtino atliktą 2011 m. kovo 7 d. raštu įskaitymą, 2011 m. kovo 16 d. pavedimu atlikusi galutinį apmokėjimą už užsakymais Nr. 1-5 atliktus krovinių pervežimus ir tai pažymėjęs mokėjimo pavedimo paskirtyje (1 t., b. l. 182), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai išaiškino, jog atsakovės valia dėl 10 000 EUR yra raštu aiškiai išreikšta. Tad apeliantės motyvai dėl tariamai netinkamai suformuluoto pranešimo apie mokesčio įskaitymą ir dėl to netinkamai padaryto įskaitymo CK 6.130 str. taikymo prasme yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Taip pat atmestini apeliantės motyvai dėl netinkamai kvalifikuotų ginčo santykių ir negalimumo atlikti įskaitymą, nes byloje nenustatyta CK 6.134 str. nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą, nes, kaip patvirtina bylos medžiaga, įskaitymas atliktas tokiu metu, kai teisme nebuvo ginčo dėl mokestinių sankcijų už sutartinių prievolių nevykdymą. Tokiu atveju ne atsakovė, o ieškovė turi teisę pareikšti turtinius reikalavimus asmeniui, dėl kurio kaltės atsakovės krovinys buvo pristatytas pavėluotai (sulaikytas 42 ir 44 dienas). Esant tokioms aplinkybėms ieškovės motyvai dėl sprendimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 93,98 str.). Pateiktame teismui prašyme atsakovės atstovas prašo priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų, remiantis 2011-01-07 sutartimi, atsakovei apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas J. J. (2 t., b. l. 70), remiantis pateikta byloje pažyma, atsakovė sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas 3 049,20 Lt atstovavimo išlaidas (b. l. 77–79, 80, 2 t.). Remiantis pateiktu byloje priedu prie sąskaitos faktūros, atsakovė sumokėjo advokatui J. J. už civilinės bylos medžiagos analizę – 780 Lt, už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir surašymą 960 Lt, 780 Lt, iš viso 2 520, šį darbą advokatas atliko per 8,4 val. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 ir 16 punktus, atsakovei priteistinas 1 392 Lt advokato išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
nuta r ė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. galutinio sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Transport i Logistika“, įmonės kodas 191077252, buveinės adresas Majakovskogo 127-2, ofisas 18, Minskas, Baltarusijos Respublika, a. s. Nr. 3012005137016, ZAO Belsvisbank Minsk, SWIFT 1 392 (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt dviejų) Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Arijus“ (į. k. 133336251, Savanorių pr. 192, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440).