Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr.1A-66-383/2012

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr:1-37-1-00119-2010-6

2012 m. vasario 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajai J. Ž., jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, išteisintajam A. J., neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. Ž. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio, kuriuo A. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str.1 d., 149 str.1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); nukentėjusiosios J. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-06-12, laikotarpyje nuo 02 val. iki 04 val., seksualiai prievartavo ir išžagino J. Ž..

Tai yra jis buvo kaltinamas BK 150 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tuo, kad 2010 m. birželio 12d. naktį, nuo 02 val. iki 04 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti J. Ž. pasipriešinimą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą-pargriaudamas ant lovos, jėga nurengdamas drabužius, užlipdamas ant jos bei savo kojomis prispausdamas rankas prie lovos, o rankomis sugriebęs nukentėjusiosios galvą už plaukų, taip atimdamas galimybę priešintis, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir J. Ž. seksualiai prievartavo.

Be to, A. J. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d., padarymu, tai yra tuo, jog 2010-06-12, laikotarpyje nuo 02 val. iki 04 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai seksualiai prievartavo J. Ž., lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti nukentėjusios pasipriešinimą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą-užsiguldamas ją ir prispausdamas savo svoriu prie lovos, taip atimdamas galimybę priešintis, atliko prievartinius lytinius santykius, t.y., J. Ž. išžagino.

Nukentėjusioji J. Ž. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują nuosprendį – A. J. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d. ir jį nuteisti bei priteisti civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų, nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus. Visi įrodymai įvertinti kaltinamojo naudai. Teismas padarė neįtikėtiną išvadą, kad tiek nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai, tiek drabužių plyšimas atsirado dėl to, kad po konflikto ji buvo jėga išstumta pro A. J. duris. Ši teismo išvada prieštarauja tiek specialistų išvadoms, tiek protingumo principams, kadangi apatiniai drabužiai negalėjo suplyšti išstūmimo pro duris pasekoje. Teismas kaltinamojo naudai vertino net ir jo prieštaringus parodymus pirminės bei papildomos apklausos metu. A. J. davė prieštaringus parodymus, pirmos apklausos metu neigė turėjęs lytinių santykių, tai pripažino tik vėliau. Tai yra jo gynybinė versija, kad intymūs santykiai buvo laisvanoriški. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji su A. J. metus laiko turėjo lytinius santykius, tai yra netiesa. A. J. buvo jos vyro draugas, remontavo jų šeimos automobilį. Nukentėjusiosios šeima su A. J. palaikė draugiškus santykius. Su savo vyru skirtis ji neketino. Nukentėjusioji pripažįsta padariusi klaidą, tą naktį užėjusi pas jį į namus. Lytiškai santykiauti ji nesutiko, priešinosi, grūmėsi, verkė, prašė ją paleisti, tačiau A. J., būdamas žymiai stambesnis ir stipresnis, vartodamas jėgą, spausdamas jos kaklą, grasindamas jai, palaužė jos pasipriešinimą, išprievartavo ir išžagino. A. J. parodymai apie laisvanoriškus lytinius santykius ir jos kūno sužalojimo aplinkybes prieštarauja specialisto išvadai. Tai, kad jo parodymai yra melagingi, patvirtina ir tas teiginys, kad jis buvo išgėręs tik vieną indelį nealkoholinio alaus, nors liudytojų R. S., R. U., Č. B., D. B., E. B., R. S., G. Č., V. K. parodymais nustatyta, kad A. J. gėrė degtinę, brendį, ir kadangi buvo gerokai išgėręs, paprašė jos parvežti namo. Kaltinamojo pakviesti liudytojai davė jam palankius parodymus, todėl teismas šių liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Jai nesuprantama, kodėl teismas žinučių turinį, ypač dėl to, kad po jų ji pridėdavo šypsenėlę, vertino kaip artimus santykius su A. J. patvirtinantį faktą, įrodantį, kad jie buvo meilužiai, ir kad jų santykiai iki 2010-06-12 buvo artimi. Kaltais A. J. veiksmais ji buvo išniekinta, pažeminta, sužalota, sugriuvo visas jos pasaulis. Iki šiol ji jaučiasi purvina, sutepta, išniekinta, niekaip negali atsigauti po patirto šoko ir košmaro, pašlijo santykiai šeimoje. Mažametis sūnus patyrė dvasinį sukrėtimą, matydamas sužalotą mamą. Ji buvo priversta apsigyventi užsienyje, tikėdamasi, kad taip pavyks užmiršti patirtą siaubą. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, byloje esančius įrodymus, patvirtinančius A. J. kaltę, rėmėsi tik A. J. palankiais įrodymais, tačiau neatsižvelgė į kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, telefonines žinutes, kurių turinys yra absoliučiai neutralaus pobūdžio, vertindamas kaip intymių santykių įrodymą vien todėl, kad žinučių pabaigoje uždėtas šypsenėlės ženklas, ko pasekoje teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusiosios gyvenimą sugriovusiam žmogui. Tai, kad teismas buvo šališkas ir įrodymus vertino vienpusiškai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismas ne tik išteisino A. J. dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, bet ir visiškai nesvarstė galimybės nuteisti jį dėl J. Ž. sužalojimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. J. kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 150 str. 1 d. ir paskirti jam 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. bausmes subendrinti ir galutinę bausmę skirti 4 metus 6 mėn. laisvės atėmimo, tenkinti pilnai J. Ž. civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, jog teismo išvados yra nepagrįstos bei neteisingos, neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų įvykio aplinkybių, dėl ko nuosprendis naikintinas. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. J. ir nukentėjusioji J. Ž. iki 2010-06-12 artimai draugavo ir minėtos dienos naktį A. J. namuose turėjo savanoriškus lytinius santykius ir tik po to, kilus asmeniniam konfliktui, A. J. jėga išstūmė J. Ž. iš savo namų ir tuo metu ją sužalojo ir bei suplėšė jos rūbus (tuniką, liemenėlę ir kelnaites). Šios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos. Teismas be jokių objektyvių motyvų atmeta nukentėjusios duotus parodymus (kurie yra nuoseklūs nuo pat pranešimo apie įvykdytą nusikaltimą iki teisiamojo posėdžio pabaigos), juos vertina kaip nepatikimus ir keliančius abejonių, vadovaujasi tik A. J. parodymais, kuriuos įvertina kaip patikimus, nors jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, kiekvieną kartą keičiami.

Prokurorė teigia, kad nukentėjusioji neneigia rašiusi žinutes, tačiau iš šių žinučių turinio matyti, kad jos (ką ji visą laiką ir tvirtino) ir A. J. bendravimas buvo daugiau draugiškas- dalykinis, dėl automobilio remonto, jo pasiėmimo, atsiskaitymo už remontą.

Prokurorės manymu, teismas tiki A. J. duodamais parodymais dėl nukentėjusios kūne konstatuotų sužalojimų atsiradimo aplinkybių ir visai atmeta J. Ž. aiškinimus. Tokiu būdu teismas netinkamai įvertino nukentėjusios sužalojimų kiekybinį aspektą. Konstatuoja, kad atsižvelgiant į nukentėjusios parodymus dėl A. J. panaudoto fizinio smurto pobūdžio bei trukmės, nukentėjusios kūne turėjo būti žymiai daugiau sužalojimų.

Iš esmės tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiosios drabužių suplėšymus, pažeidimus. Teismas tiki tik A. J. parodymais, kad po turėtų savanoriškų lytinių santykių įvykusio konflikto, susistumdymo metu, bandant nukentėjusiąją, paėmus už kaklo ir peties, išstumti pro duris buvo suplėšyti drabužiai. Nesuprantama, koks turi būti susistumdymas, kad suplyštų ir viršutiniai drabužiai-tunika, ir apatiniai- liemenėle bei kelnaitės. Teismas visai nevertina byloje apžiūros metu užfiksuotų drabužių pažeidimų mechanizmo, kiekybės, ir nepagrįstai atmeta nukentėjusios nurodytas aplinkybes.

Negana to, teismas beatodairiškai tiki A. J. parodymais apie versijas dėl konflikto (nors yra jo paties nurodytos kelios konflikto versijos) dėl nukentėjusios noro gyventi su A. J., kadangi yra reikalingi pinigai paskolai padengti ir visai atmeta J. Ž. aiškinimus ir pateikiamus faktinius duomenis, kad ji ir jos šeima jokių finansinių problemų neturi.

Nuosprendyje analizuojama, vertinama tik A. J. ir J. Ž. tarpusavio santykiai iki paties įvykio, pagal tai yra sprendžiamas parodymų patikimumas. Pačiame nuosprendyje nėra analizuojama ir vertinama byloje surinkti faktiniai duomenys dėl konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

Taigi, teismas išteisindamas A. J. neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai išteisino A. J.. Todėl išteisinamais nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

A. J. padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK 150 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. ir bausmės už šias veikas subendrintinos pagal BK 63 str. 1 d. 5 d. -apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad A. J. per neilgą laiko tarpą, toje pačioje vietoje tenkino lytinę aistrą ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią esant vieningai, kryptingai tyčiai. Priteistinas nukentėjusiosios J. Ž. pareikštas civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji J. Ž. ir jos atstovė advokatė prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, prokuroras palaikė nukentėjusiosios skundą ir prašė prokuroro skundą tenkinti, išteisintasis prašė atmesti skundus, palikti Marijampolės nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios J. Ž. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai tenkintini.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nukentėjusiosios ir prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, bei atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl A. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str.1 d. ir 149 str.1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl A. J. kaltės klausimo.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė tokias A. J. įvykdytas nusikalstamas veikas:

A. J. 2010 m. birželio 12d. naktį, nuo 02 val. iki 04 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti J. Ž. pasipriešinimą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą-pargriaudamas ant lovos, jėga nurengdamas drabužius, užlipdamas ant jos bei savo kojomis prispausdamas rankas prie lovos, o rankomis sugriebęs nukentėjusiosios galvą už plaukų, taip atimdamas galimybę priešintis, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir J. Ž. seksualiai prievartavo, -tokiais savo veiksmais įvykdė BK 150 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

A. J. 2010-06-12, laikotarpyje nuo 02 val. iki 04 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai seksualiai prievartavo J. Ž., lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti nukentėjusios pasipriešinimą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą-užsiguldamas ją ir prispausdamas savo svoriu prie lovos, taip atimdamas galimybę priešintis, atliko prievartinius lytinius santykius, t.y., J. Ž. išžagino, -tokiais savo veiksmais įvykdė BK 149 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

A. J. kaltę dėl paminėtų nusikalstamų veikų pagrindžia šie žemiau išvardinti įrodymai.

Nukentėjusioji J. Ž. teisme parodė, jog 2010 m. birželio 11 d. vakare buvo moto klube, kur buvo ir kaltinamasis. Pastarasis šventės metu rodė jai dėmesį, bandė pabučiuoti, bet ji jam jokio dėmesio nerodė, nes ji ir jos vyras su A. J. buvo draugai. Apie 01 val. nakties A. J. prašymu, nes buvo girtas, kaltinamąjį parvežė namo. Važiuojant A. J. bandė ją apsikabinti, bet ji pasakė, kad jis liautųsi, ir jis daugiau nelindo. Atvažiavus prie namų, A. J. pakvietė į vidų, tačiau ji atsisakė, dėl ko kaltinamasis iš automobilio spynelės ištraukė raktelius ir nuėjo namo. Norėdama pasiimti raktelius, užėjo iš paskos. Namuose A. J. rodė iš Brazilijos suvenyrus, pasiūlė kavos. Ji atsisakė ir ruošėsi važiuoti namo, tačiau A. J. ją apglėbęs pradėjo bučiuoti, jėga nusitempė į kambarį. Pradėjus priešintis, prašant paleisti, kaltinamasis nepakluso, suėmė ją už rankų ir jėga nusitempė į miegamąjį, kur parmetė ant lovos, ant nugaros ir jėga pradėjo nurenginėti drabužius. Nurengdamas perplėšė tuniką, suplėšė apatinius drabužius. Visą laiką bandė jį atstumti, bet jis yra stambus ir aukštesnis už ją. Nurenginėdamas visą laiką sakė, kad ji nesipriešintų, nes kitaip bus blogiau. Nemušė, tik per jėgą nurengė ir, gulėdamas ant jos prispaudęs, pats nusirengė. Gulėdamas ant viršaus, prispaudęs savo kūnu, bandė per prievartą įvesti savo varpą į makštį, tačiau varpa nesustandėjo, dėl ko apsižergęs atsisėdo ant jos ir prieš jos valią, laikydamas jos galvą rankomis, o jos rankas prie lovos prispaudęs su keliais, spausdamas žandikaulius, pražiodino, savo varpą įkišo jai į burną, siekdamas, kad varpa sustandėtų ir atliko frikcinius judesius. Varpai sustandėjus, vėl ant jos užgulė iš viršaus ir iš daugelio bandymų įvedė savo varpą jėga į jos makštį. Visą tą laiką ji bandė kaltinamąjį nustumti, prašė liautis, tačiau šis jos neklausė. Tai tęsėsi nuo 2 iki 4 val. Visą laiką bandė gražiai prašyti kad paleistų ir verkė, tačiau A. J. į tai nereagavo, jis tuo metu buvo kaip žvėris. Pamena, jog jis ilgai taip darė, žagino į makštį, po to oraliniu būdu, po to vėl į makštį, kol sėklą išliejo ant jos kūno, o po to nusivalė ant lovos buvusiu rankšluosčiu. Po to, leido jai apsirengti, ir ji iš karto bandė išeiti iš jo namų, tačiau durys buvo užrakintos. Po to A. J. atrakino duris, ir ji išvažiavo namo. Namo grįžo apie 5 val. ryto. Buvo išsigandusi, patyrusi šoką, nežinojo ką daryti, todėl persirengė, nusiprausė po dušu. Po to paskambino Kaune buvusiam savo vyrui L. Ž. ir paprašė grįžti į namus. Grįžus vyrui, jam papasakojo apie išžaginimą ir kartu kreipėsi į policiją. Teigia, jog A. J. ją apkalba, nes su juo nėra draugavusi, lytinių santykių anksčiau nėra turėjusi, buvo tik draugai ir dažnai bendraudavo (t. 1 , b. l. 177-179).

Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, nukentėjusioji J. Ž. kategoriškai tvirtino, kad A. J. ją išprievartavo. Nukentėjusioji parodė, kad jai buvo suplėšyti drabužiai, kai jis jėga ją nutempė į savo miegamąjį, jėga nuplėšė darbužius, suplėšė tuniką, apatinius rūbus, kelnaites. Prieš tai su juo jokių ryšių neturėjo, niekada nebuvo jo meilužė, jie buvo pažįstami, ji juo pasitikėjo. Jei būtų bent numaniusi, kad taip gali atsitikti, nebūtų su juo bendravusi. A. J. buvo ją prispaudęs, tampė už kaklo, už plaukų, smūgių nebuvo sudavęs. Prieš įvykį buvo pažįstami daugiau kaip metus laiko, jis daugiau buvo jos vyro draugas. Jie abu priklausė baikerių klubui, jie daugiau bendraudavo. Tą vakarą alkoholio J. Ž. nevartojo, buvo su automobiliu. A. J. alkoholį vartojo, buvo girtas, nors ir buvo su motociklu, paprašė parvežti, nes J. Ž. namai beveik pakeliui, kaip ir jo. Į vidų nukentėjusioji ėjo pasiimti raktelių, nes jis ištraukė jos automobilio raktelius. Savo elgesiu jam nedavė jokių užuominų, prieš tai nebuvo jokių glamonių. Pasiūlymų iš jo pusės nebuvo ir anksčiau, jis- bendras šeimos draugas, bendraudavo su vyru, ji niekada negalėjo patikėti, kad vyro draugas galėtų taip pasielgti. Jeigu būtų buvusi jo meilužė, nebūtų pranešusi policijai, nebūtų pati pasakiusi vyrui. Apie santykiavimą su juo už tai, kad jis padengs banko paskolas, nebuvo kalbos. Galimybės pabėgti neturėjo, jis užgulė visu svoriu, gynėsi nuo jo kaip tik galėjo: rankomis, stūmė, prašė, verkė. Fiziškai prieš jį pasipriešinti negalėjo dėl jo fizinio stovio. Jokių daiktų ji rankose neturėjo. Sužalojimai jai buvo padaryti lovoje. Prievartavimas truko apie valandą laiko. Išvyko iš jo namų apie 4 val. Kaimynų parodymus vertina kaip melagingus; jis paprašė kaimynų pateikti tokius parodymus. Vyras patikėjo, kad jis išprievartavo J. Ž.. Santykiai su vyru pašlijo, liko įtampa. Po įvykio iš karto kreipėsi į policiją.

Kaltinamasis A. J. kaltu dėl seksualinio prievartavimo bei išžaginimo neprisipažino. Parodė, kad jokios prievartos iš jo pusės nebuvo. Ji sutiko mylėtis savo noru, pati nusirengė. Bendravo su ja, nes ji nebuvo rimta. Ir anksčiau turėjo lytinių santykių. Tuokart buvus lytinius santykius neigė, nes nenorėjo, kad J. Ž. vyras sužinotų. Rūbai plyšo dėl to, kad jis ją išmetė iš namų, nes tą vakarą jie susiginčijo.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. J. parodė, kad su J. Ž. iki 2010 m. birželio mėnesio jau apie metai laiko buvo meilužiai ir turėjo reguliarius lytinius santykius. Nukentėjusioji dažnai lankėsi jo namuose, naudojosi jo automobiliu. Kalbėjo, jog nori skirtis su vyru, planavo jų bendrą gyvenimą. Jis į tai nieko konkretaus neatsakė. Nukentėjusioji sakiusi, kad turi finansinių problemų su banku, prašė padėti finansiškai. Nurodė, jog 2010 m. birželio 11d. vakare buvo moto klube šventėje, kur susitiko su bendraminčiais ir pasidalino įspūdžiais iš kelionės Brazilijoje. Šventės metu gal truputį ir išgėrė, tačiau nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tik pavargęs po kelionės. Apie 1val. J. Ž. paprašė jį parvežtų namo, nes jiems pakeliui. Grįžus iki namų susitarė, kad nukentėjusioji pas jį užeis ir jie mylėsis. Namuose jie pasimylėjo. Po to, J. Ž. užvedus kalbą apie jų bendrą gyvenimą, finansinių skolų padengimą, tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji puolė link jo ir norėjo suduoti į veidą, dėl ko jis sugriebė jai už kaklo bei pastūmė į petį ar tai krūtinę nuo savęs, stūmė į lauką pro duris. Nurodė, jog šio konflikto metu galėjo suplyšti nukentėjusiosios tunikas ir kiti drabužiai (t. 1, b. l. 217-218).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paaiškino, kad šventės metu negėrė, jį parvežė J. Ž. namo, pas jį užėjo ir jis parodė parvežtus iš kelionės suvenyrus, tarp jų jokių lytinių santykių nebuvo, jos nemušė ir drabužių neplėšė ( t1, b.l. 103-104).

Liudytojas L. Ž. (nukentėjusios vyras) parodė, kad 2010-06-11 moto klubo renginyje, kurio narys yra ir jis bei A. J., nedalyvavo, nes dirbo Kauno mieste. Žinojo, jog jo žmona eis į klubo narių renginį. A. J. pažįsta apie du metus, buvo geri pažįstami. Yra buvęs kaltinamojo namuose ir vienas, ir su savo žmona. Nurodė, jog A. J. yra keletą kartų remontavęs jų automobilį. Anksčiau nepastebėjęs, kad A. J. būtų kabinėjęsis prie jo žmonos ar juos sietų artima draugystė. Pamena, jog 2010-06-12, ryte, apie 8 val., paskambino žmona ir paprašė, kad skubiai grįžtų namo, nes kažkas atsitiko. Namie žmona papasakojo, jog naktį girtą kaltinamąjį parvežė namo, po ko šis atėmė automobilio raktelius, dėl ko žmona buvo priversta užeiti į namus, kur kaltinamasis užpuolė ir išprievartavo žmoną. Matė žmonos suplėšytus drabužius, kelnaites. Ji buvo apsiverkusi, kūnas nusėtas mėlynėmis. Kartu su žmona iš karto kreipėsi į policiją. Jokių skyrybų su žmona neplanavo, santykiai šeimoje buvo geri. Tiek žmona, tiek jis jokių problemų su bankais tuo metu neturėjo ir neturi. Po įvykio žmona be galo jautėsi blogai, tapo nervinga, irzli, lankėsi pas gydytojus (t. 1, b. l. 179).

Liudytojai R. S., R. U., Č. B., D. B., E. B., R. S., G. Č. ir V. K. patvirtino, kad 2010-06-11 vakarą bei naktį su nukentėjusiąja bei kaltinamuoju buvo moto klubo narių susirinkime, kur vieni daugiau, kiti mažiau vartojo alkoholinius gėrimus. Visi patvirtino, jog alkoholinius gėrimus vartojo ir kaltinamasis, tačiau skirtingai įvardino jo girtumą. Vieni sakė, kad gerokai buvo apgirtęs, kiti-jog mažiau. Treti negalėjo aiškiau pasakyti keik buvo apsvaigęs, nes patys gerokai buvo apgirtę (t.1, b. l.213-214).

Liudytojai V. J., V. B. (dirbantys priešais kaltinamojo namus gaisrinėje) ir V. J. (kaltinamojo kaimynas) nurodė, jog iki 2010-06-12 matę ne kartą nukentėjusiąją atvažiuojant skirtingu paros laiku, tame tarpe ir vakare, pas kaltinamąjį. Patvirtino, jog jiems kaltinamasis iki jo sulaikymo yra pasakojęs, jog artimai bendrauja su nukentėjusiąja. V. J. ir V. B. nurodė, jog kaltinamasis sakęs, kad turi lytinių santykių su nukentėjusiąją, kad ji skiriasi su vyru, nori, kad kaltinamasis padengtų jos paskolas bankui, gyventi bendrai. Pas A. J. atvažiuodavo ir daugiau moterų. (t. 1, b. l. 215-216).

Liudytojas V. J. parodė, kad jis matydavo nukentėjusiąją atvažiuojant pas kaltinamąjį, A. J. sakė, kad ruošiasi kartu gyventi (t. 1, b. l. 217).

Liudytoja R. K. teisme parodė, jog nuo 2007m. draugavo ir intymiai bendravo su kaltinamuoju. 2010 vasario mėnesį rado kaltinamojo telefone nukentėjusiosios siųstų SMS žinučių, iš kurių kilo įtarimas, kad A. J. ir J. Ž. sieja intymūs santykiai. 2010 m. gegužės mėn. liepė kaltinamajam rinktis, su kuo jis nors gyventi, nes kaimynai Jackevičiai kalbėjo apie jų santykius, sakė matę ne kartą ją atvažiuojant pas A. J.. Nurodė, jog 2010 birželio viduryje, vieną naktį, apie 04-05val., kaltinamasis jai paskambino ir pasakė, jog aiškinosi santykius su J. Ž., tarp jų buvo konfliktas, po ko jis nukentėjusiąją išvarė lauk ir tarp jų viskas baigta (t.2, b. l. 28).

Nukentėjusiosios pareiškimu policijai dėl jos išžaginimo, kuriame užfiksuota, kad ji kreipėsi 2010-06-12, 09 val.45 min. ( t. 1, b. l. 2).

2010-06-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint kaltinamojo A. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini) sav., iš miegamojo kambario buvo paimti du pagalvių užvalkalai, antklodės užvalkalas, baltos spalvos marškinėliai bei nuo grindų rankšluostis (b. l. 3-8).

2010-06-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji J. Ž. iš karto po įvykio pateikė drabužius, kuriais vilkėjo išžaginimo metu, t.y. tuniką, timpas, liemenėlę, moteriškas kelnaites (stringus) ( b. l. 9 ).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti suplėšyti nukentėjusiosios J. Ž. pateikti rūbai ( b. l. 10-15).

Specialisto išvadoje Nr. G 511/10(09) konstatuojama, kad J. Ž. padaryta kraujosruvos kakle, kairio peties ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio dilbio srityje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai 2010-06-12. Tiek kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek visi bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. J. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais. J. Ž. yra turėjusi lytinių santykių, į ką nurodo seni, pilnai sugiję mergystės plėvės plyšimai. Kada paskutinį kartą turėjo lytinius santykius, nustatyti nėra galimybės. J. Ž. lytiniuose organuose ir jų aplinkoje sužalojimų nėra. Tepinėliuose ir tampone su J. Ž. makšties turiniu, spermijų nerasta. J. Ž. konstatuota kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio dilbio srityje galėjo būti padaryti, kad ir ginantis. Mažai tikėtina, jog konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti J. Ž. krentant ir atsitrenkiant į kietą neribotą paviršių (b. l. 18), kas pilnai patvirtina jos aiškinimus apie kaltinamojo vartotą smurtą jos atžvilgiu, t.y. laikymą, kaklo suspaudimą ranka, prispaudimą keliais rankų ir t.t. (t. 1, b. l. 177).

Specialisto išvada Nr.140-(4960)-IS1-7846 nustatyta, kad ant tirti pateiktų J. Ž. kelnaičių rasta spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti pagal DNR (b.l. 156-157), nes sperma sumaišyta su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Pagal BK 149 ar 150 straipsnį lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji išreiškė lytinių santykių nenorą tiek žodžiu apie tai pasakant, tiek kitokio pobūdžio veiksmais, t. y. verkiant, stengiantis pabėgti, priešinantis. Kad nukentėjusioji priešinosi ir stengėsi pabėgti, patvirtina suplėšyti jos drabužiai, sužalojimai ant jos kūno.

Teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusios J. Ž. duotus parodymus, juos vertino kaip nepatikimus ir keliančius abejonių, vadovavosi tik A. J. parodymais, kuriuos įvertino kaip patikimus, nors jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, kiekvieną kartą keičiami. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-06-12 apklaustas įtariamuoju A. J. nurodė, kad J. Ž. 2011-06-12 buvo užėjusi į jo namus, tačiau lytinių santykių tarp jų nebuvo, jos drabužių jis nesuplėšė. Nurodė, kad yra pažįstami, yra remontavęs jos automobilį, skolinęs savo automobilį (t.1, b. l. 104). Apklaustas 2010-11-12 parodė, kad su J. Ž. buvo meilužiai, 2010-06-12 ji pati savo noru atėjo į jo namus ir jie turėjo lytinius santykius. Po to tarp jų įvyko konfliktas, kadangi ji prašė finansinės paramos, kurio metu jis viena ranka sugriebė ją už gerklės, o kita už rankos ir išstūmė lauk pro duris. Kadangi ji muistėsi, galėjo suplyšti ir jos apatiniai rūbai (t.1, b. l. 109 ). 2011-05-12 teismo posėdžio metu A. J. nurodė jau kitokias kaklo sužalojimo aplinkybes- tai yra, kad tarp jų buvo lytiniai santykiai ir jų metu jis ant kaklo J. Ž. padarė kraujosruvą, dėl ko ir įvyko konfliktas, kurio metu jis ją dar ir apstumdė, gal kas ir suplyšo. Konfliktas įvyko dėl bučinio. Po to jis ją paėmė už kaklo ir peties ir išstūmė laukan (t.1, b. l. 217 ). Sutinkamai su prokurorės skundu, teismas nepagrįstai (nors ir pats nurodo, kad tai nėra tiesioginis įrodymas) analizavo ankstesnius A. J. ir J. Ž. santykius, juos vertino kaip artimus, vadovaudamasis A. J. parodymais, o J. Ž. neigimą, kad tai buvo tik draugiški, o ne artimi santykiai, įvertino kaip visų jos duodamų parodymų prieštaringumą, nenuoseklumą. Teismas nepagrįstai abejojo jos parodymų teisingumu. J. Ž. neneigia, kad su A. J. yra pažįstama kelis metus, su juo bendrauja, kelis kartus yra buvusi jo namuose -nuvežusi remontuoti automobilį (kadangi A. J. užsiima automobilių remontu), kai automobilis buvo taisomas naudojosi A. J. automobiliu, yra rašiusi A. J. žinutes. Teismas šį A. J. ir J. Ž. bendravimą, remdamasis liudytojų V. J., V. B. ir V. J. parodymais - kad jie matydavo, kad J. Ž. dažnai atvažiuoja pas A. J. įvairiu paros metu, įvardijo artimais santykiais. Šie liudytojų parodymai neduoda pagrindo tvirtinti, kad tarp jų buvo artimi santykiai. Minėtų liudytojų parodymai yra labai abstraktūs, tendencingi- pabrėžtinai nurodo, kad jie matydavo atvykstant tik J. Ž., tačiau nustatyta, kad atvykdavo ir kitos moterys, taip pat, kad buvo artimi santykiai. Minėti liudytojai parodymus davė, remiantis A. J. pasakojimu, ir jie vertintini kritiškai. Šiais parodymais negalima remtis įvertinant nukentėjusios parodymų teisingumą dėl šios aplinkybės- tai yra geri kaltinamojo pažįstami, jo kaimynai, iškviesti į teismą kaltinamojo ir jo gynėjo iniciatyva. Jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys ir teismas jais remtis, vertindamas nukentėjusios parodymų teisingumą, negali. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs nuo pat pranešimo apie įvykdytą nusikaltimą iki teisiamojo posėdžio pabaigos, ir teismas jais netikėti pagrindo neturi.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žinučių tekste naudojamas šypsenėlės simbolis „J“ reiškė tarp asmenų susiklosčiusius artimus santykius. Šią išvadą paneigia objektyvūs bylos duomenys- žinučių rašymo intensyvumas, pačių žinučių turinys. A. J. pradžioje nurodė, kad yra išsaugojęs visa žinutes, kadangi jo telefono atminties talpa yra labai didelė ir nurodė, kad žinučių netrindavo, tačiau jau 2011-09-06 nurodo, kad kai kurias žinutes ištrindavo. Per visą A. J. nurodomą artimos draugystės su J. Ž. laikotarpį (apie 2 metus) yra gautos tik 5 žinutės, ir iš šių žinučių turinio negalima kategoriškai tvirtinti, kad tarp šių dviejų žmonių buvo artimi santykiai. Nors teismas, remdamasis vidiniu įsitikinimu bei A. J. ir jo gynėjo iškviestų liudytojų parodymais konstatuoja, kad tarp A. J. ir J. Ž. buvo susiklostę artimi santykiai, tačiau teismas negali nevertinti byloje surinktų faktinių duomenų dėl A. J. neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusios atžvilgiu konkretaus 2010-06-12 įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp kaltinamojo A. J. ir nukentėjusios J. Ž. buvo artimi santykiai, kad tuo pagrindu šalina kaltinamojo A. J. atsakomybę dėl panaudoto fizinio smurto, prievartavimo ir išžaginimo.

Apylinkės teismas netinkamai vertino kaltinamojo parodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji turėjo savanoriškus lytinius santykius. Apylinkės teismas neįvertino tai, kad kaltinamasis buvo nenuoseklus duodamas paaiškinimus dėl kaltinimų. Pirmu atveju apklaustas birželio 12d. kaltinamasis A. J. visiškai neigė, kad turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja, neigė naudotą prieš ją smurtą. Antros apklausos metu lapkričio 12d. kaltinamasis A. J. pateikė naują versiją, kad jie buvo meilužiai, ir kad buvo savanoriški lytiniai santykiai, kad sukonfliktavo, kadangi paprašė nukentėjusioji finansinės paramos padengti paskolą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. dar kitaip paaiškino fizinio smurto panaudojimo aplinkybes: kad jiems besimylint jis padarė kraujosruvą ant kaklo bei ne taip pabučiavo, dėl to sukonfliktavo ir jis nukentėjusiąja išmetė pro duris. Apylinkės teismas šių kaltinamojo nenuoseklių parodymų nevertino ir nedarė išvadų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, daro išvadą, kad kaltinamasis suprasdamas, kad neigdamas visiškai faktines įvykio aplinkybes, tuo pačiu tik patvirtins savo kaltę, kadangi byloje surinkti įrodymai visiškai neigė jo pirminius parodymus. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad J. Ž. kelnaičių rasta spermos, tačiau asmens tapatybei nustatyti nepakanka( b.l.157). Kadangi suprasdamas, kad gali būti rasti įrodymai, kurie patvirtins buvus lytinius santykius ( kaip paminėta buvo rasta spermos), kaltinamasis A. J. pateikė lapkričio 12d. apklausoje naują versiją, kad jis buvo su nukentėjusiąja meilužiai ir tarp jų buvo savanoriški lytiniai santykiai. Taip pat suprasdamas, kad jo versija dėl kilusio konflikto priežasties ( nukentėjusioji paprašė padengti dalį paskolos) gali būt paneigta, teisminio nagrinėjimo metu kilusio konflikto priežastį jau nurodo kitą – kad netyčia padarė kraujosruvą ant kaklo ir pasijuokė ( b.l. 217). Teisminio nagrinėjimo buvo paneigta kaltinamojo versija, pateikiant dokumentus, kad jokių finansinių problemų nukentėjusioji ir jos šeima neturi. Tačiau kaltinamasis negalėjo įtikinamai paaiškinti intensyvaus fizinio smurto panaudojimo ir apatinių drabužių suplėšymo. Specialisto išvada neginčijamai paneigia kaltinamojo versiją dėl fizinio smurto panaudojimo. Specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai J. Ž. buvo padaryti jai ginantis, ir mažai tikėtina, kad jie padaryti jai krentant ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Apylinkės teismas nepagrįstai atmeta J. Ž. aiškinimus. Paminėtina, kad J. Ž. parodymai dėl sužalojimo atsiradimo, jų pobūdžio yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Nukentėjusios J. Ž. parodymus dėl fizinio smurto patvirtina ir paminėta specialisto išvada. Nors kaltinamojo A. J. parodymai ir prieštaringi, tačiau priimdamas nuosprendį apylinkės teismas jais vadovavosi nepagrįstai kaip patikimais ir objektyviais, visiškai neaptardamas tų parodymų prieštaringumo. Teismas nesigilina į kitus konstatuotus sužalojimus, jų atsiradimą ir tik konstatuoja, kad tai galėjo gautis įvykusio konflikto metu besiginant nukentėjusiajai. Tokiu būdu apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusios sužalojimų pobūdį ir nesivadovavo teismo medicinos specialisto išvada. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į nukentėjusios parodymus dėl A. J. panaudoto fizinio smurto pobūdžio bei trukmės, nukentėjusios kūne turėjo būti žymiai daugiau sužalojimų. Apylinkės teismas neįvertino tų nukentėjusios parodymų, kad ji visą laiką buvo prispausta, neįvertino objektyvių faktinių duomenų-nukentėjusios ir kaltinamojo kūno sudėjimo, kaltinamojo akivaizdaus fizinio pranašumo prieš nukentėjusiąją. Dėl šių paminėtų aplinkybių kaltinamajam nebuvo jokio reikalo daugiu naudoti kažkokių kitų smurtinių veiksmų, siekiant atimti galimybę nukentėjusiajai priešintis, dėl ko ir nepadaryta daugiau sužalojimų. A. J. kūne nėra konstatuota jokių sužalojimų. Tačiau ir nukentėjusioji nėra patvirtinusi, kad ji būtų kaltinamąjį A. J. apdraskiusi ar kitaip sužalojusi besigindama.

Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai patikėjo A. J. parodymais, kad bandant nukentėjusiąją, paėmus už kaklo ir peties, išstumti pro duris buvo suplėšyti drabužiai. Neįtikinama ta versija, jog įvykusio susistumdymo metu suplyšo ir viršutiniai J. Ž. drabužiai-tunika, ir apatiniai- liemenėlė bei kelnaitės. Teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusios nurodytas aplinkybes, nevertino byloje apžiūros metu užfiksuotų drabužių pažeidimų aplinkybių. Vien apatinių drabužių – liemenėlės ir kelnaičių – suplėšymas paneigia kaltinamojo versiją, ir patvirtina nukentėjusios parodymus, kad šie drabužiai buvo suplėšyti jos išžaginimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas vertindamas liudytojų V. J., V. B., V. J. ir R. K. parodymus, daro išvadą, kad jie yra išvestiniai iš kaltinamojo A. J. parodymų apie jų asmeninį gyvenimą ir šie liudytojai apie įvykio aplinkybes nieko nepatvirtino.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jeigu ir būtų A. J. nurodytos aplinkybės, kad jis ir J. Ž. buvo meilužiai ir anksčiau turėjo lytinių santykių, tai baudžiamosios atsakomybės nepašalina ir A. J. veiksmai įvykio dieną būtų vertinami besąlygiškai kaip nusikalstami. Tai, kad lytiniai santykiai buvo prieš J. Ž. valią, patvirtina aplinkybė, jog po įvykio nukentėjusioji iš karto apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą pranešė savo vyrui, ir po to kartu kreipėsi į policijos komisariatą. Nukentėjusios J. Ž. visiškai pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jeigu būtų buvusi jo meilužė, nebūtų pranešusi policijai, nebūtų pati pasakiusi vyrui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusios J. Ž. veiksmai iš kart po įvykio: kreipimasis į policijos komisariatą, patvirtina nukentėjusios J. Ž. nuoseklių parodymų objektyvumą bei faktines nurodytas aplinkybes, kad prieš jos valią panaudojus fizinį smurtą buvo lytiškai santykiauta ir seksualiai prievartauta.

Pačiame nuosprendyje nėra analizuojama ir vertinama byloje surinkti faktiniai duomenys dėl konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tiek išžaginimas, tiek seksualinis prievartavimas - tai lytinis santykiavimas, tai lytinės aistros tenkinimas analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Šių veikų skiriamasis požymis, skiriantis jas nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, jog lytiškai santykiaujama, seksualiai prievartaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas, ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie nenorą turėti lytinių santykių, šaukiantis pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti ar kitais būdais.

Nukentėjusiosios nesutikimas atlikti lytinius ir seksualinius santykius buvo aiškus, tiek žodžiu, tiek savo veiksmais pagal tuometines turėtas fizines galimybes priešintis, todėl ištirtų faktinių duomenų visetas įgalina pagrįstai teigti, kad A. J. su nukentėjusiąją lytiškai santykiavo ir seksualiai ją prievartavo prieš jos valią, atimdamas galimybę pastarajai priešintis, padarydamas specialisto išvadoje konstatuotus kūno sužalojimus.

Taigi, apylinkės teismas išteisindamas A. J. neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai išteisino A. J..

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

A. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią sunkinančią aplinkybę patvirtino liudytojai bei pats kaltinamasis pripažino iš gėręs du stikliukus degtinės ir alaus (b.l. 217).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. J. baustas administracine tvarka, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, anksčiau teistas du kartus.

Todėl, skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad praeityje A. J. teistas, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad jis įvykdė du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai. Tokiu atveju teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, taiko bausmių apėmimo principą. Už šių nusikalstamų veikų padarymą A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui.

Nukentėjusioji J. Ž. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės bei 2420 Lt advokato atstovavimo ir 4314,38 Lt turtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai J. Ž. tyčiniai nusikalstami A. J. veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, pašlijo santykiai šeimoje, tačiau įvertina ir tai, kad tarp A. J. ir J. Ž. buvo susiklostę artimi santykiai, todėl tenkina nukentėjusiosios prašomą priteisti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dalinai.

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai, nes jis yra pagrįstas rašytiniais bylos duomenimis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. J. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams ; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. J. paskirti ketverius metus laisvės atėmimo. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-06-12 iki 2010-06-22.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai J. Ž. 4314,38 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiolika litų 38 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai J. Ž. 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai J. Ž. 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų.

2010-06-21 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtąsias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos – sulaikymo dienos.

2011-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi skirtą A. J. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą panaikinti, sumokėjus priteistus civilinius ieškinius.

Daiktinius įrodymus: du pagalvių užvalkalus, antklodės užvalkalą, baltus marškinėlius, rankšluostį, tuniką, timpas, liemenėlę, kelnaites, saugomus Kazlų Rūdos policijos komisariate-sunaikinti.