Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjas yra vienintelis palikėjos S. G. sūnus. Pareiškėjas kartu su motina gyveno palikėjai priklausančiame bute, ten deklaravęs gyvenamąją vietą. Pareiškėjas nesikreipė į notarų kontorą, nes galvojo, kad butas priklauso jam, nes jis vienintelis paveldėtojas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Georgijus Gromovas pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Liudytojas Z. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėją pažįsta apie 10 metų. Pareiškėjas visą laiką gyveno su motina bute (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ir toliau liko ten gyventi. Naudojasi motinos daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis. Mokesčių už butą kol kas nemoka, nes pajamos labai nedidelės. Apie tai, kad reikia kreiptis dėl paveldėjimo į notarą, pareiškėjas nežinojo, liudytojas padėjo jam tvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 str. 1 – 5 d.). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 str. 1 d.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra S. G. ir A. G. sūnus (b. l. 9). A. G. ir S. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), santuokoje gimė sūnus R. G. (b. l. 9). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), S. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). S. G. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). R. G. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Paveldėjimo byla po S. G. mirties nėra užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 12).

Pripažintina, kad R. G. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos S. G. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 str.). Duomenų, kad S. G. paliko testamentą, nenustatyta (b. l. 12). Iš pareiškėjo R. G., liudytojo paaiškinimų bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. G. iš karto po jo motinos S. G. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. R. G. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo motinos S. G. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.