- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-254-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Dalia Žabalytė
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-254-115/2009
Teisėjas Vidas Stankevičius Procesinio sprendimo kategorijos 52.3; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
trečiojo asmens Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos atstovui Juliui Raškauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-690-590/2008 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui M. G. , trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įpareigojimo nugriauti statinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą M. G. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. atstatyti vitrinas į pradinę padėtį (buvusią iki fasado rekonstrukcijos). Nurodė, kad atsakovas be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai, atliko (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės fasado rekonstrukciją – padidino ir pakeitė vitrinas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-11-27 surašė atsakovui savavališkos statybos aktą, kuriuo įpareigojo atsakovą sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, nustatyta tvarka suderinti parduotuvės fasado rekonstrukcijos projektą ir gauti leidimą rekonstrukcijai. 2006-11-29 nutarimu atsakovui skirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str., padarymą. 2007-05-28 atsakovui surašytas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė. Ieškovas nurodė, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statytojas M. G. statytojo teisę įgyvendino be įstatymo nustatyta tvarka parengto ir suderinto techninio projekto ir leidimo statybai (rekonstrukcijai), todėl remiantis LR CK 4.103 str. 3 d. 2 p., atsakovas įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2005-11-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas siekė įgyvendinti teisę atlikti patalpų rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbus ir siekė su atsakingomis institucijomis suderinti rekonstravimo projektą. Tačiau leidimas buvo išduotas tik 2008-06-30. Nurodė, kad LR CK 4.103 str. redakcija, įsigaliojusi 2006-10-31, šioje byloje netaikytina, kadangi projekto derinimo darbai buvo pradėti 2005 m. pabaigoje. Taigi byloje taikytina LR CK 4.103 straipsnio 2000-07-18 redakcija. Nurodė, kad įstatymas galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Pagal 2000-07-18 LR CK 4.103 straipsnio redakciją statinį galima nugriauti, pertvarkyti ir įteisinti jo statybą. Atsakovas visus procesus pradėjo atlikinėti dar 2006 m., tačiau valstybės institucijos neveikė laiku ir leidimą išdavė 2008-06-30.
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu su ieškovo ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir papildomai nustatyti, kad šalindamas savavališkas statybas, atsakovas vadovautųsi 2007-10-01 projekto Nr. 510 sprendiniais. Nurodė, kad Statybos įstatymas nustato, jog savavališka statyba yra statinio statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. 2008-06-30 atsakovui išduotas statybos leidimas nepaneigia savavališkų statybos darbų atlikimo fakto, nes atsakovas statybos darbus, kurių padarinius prašo pašalinti ieškovas, vykdė prieš gaudamas šį statybos leidimą. Statybos įstatymas nenumato, kad statybos leidimo gavimas po savavališkos statybos atlikimo juos įteisintų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-11-05 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą M. G. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius - pertvarkyti (atstatyti) savavališkai padidintas ir pakeistas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vitrinas. Priteisė iš atsakovo M. G. valstybės naudai 140 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakovui M. G. 2006 m. lapkričio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-115. Vilniaus apskrities viršininko administracija, išnagrinėjusi 2006-11-27 savavališkos statybos aktą, 2007 m. gegužės 28 d. priėmė reikalavimą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ Nr. (101)-11.12-144. Priimdama 2008-05-28 reikalavimą „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“, Vilniaus apskrities viršininko administracija vadovavosi 2006-10-17 (Nr. X-857) priimto Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 35 straipsnių (2006-10-17 įstatymas Nr. X-857) ir LR CK 4.103 straipsnio naujos redakcijos. nustatė, kad savavališkų statybų aktas surašytas 2006-11-27, o administracinis aktas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo surašytas 2007-05-28, t.y. jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 straipsnio ir LR CK 4.103 straipsnio (Žin., 2006, Nr. 116-4403) redakcijoms. Todėl remiantis Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsniu, teismas konstatavo, kad byloje taikytinos savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos Teismas, įsigaliojusios nuo 2006 m. spalio 31 d. Nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojusiuose LR CK 4.103 ir Statybos įstatymo 28 straipsniuose, kurie taikytini nagrinėjamoje byloje, nebeliko galimybės įteisinti savavališką statybą. LR CK 4.103 straipsnyje nustatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės: jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta ir jos įteisinti negalima. 2008-06-30 atsakovui išduotas statybos leidimas nepaneigia savavališkos statybos fakto ir ieškovo teisės reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas pažymėjo, kad sprendimas įpareigojantis pašalinti neteisėtos statybos padarinius nesudarytų kliūčių atsakovui realizuoti 2008-06-30 išduotą statybos leidimą. Teisę realizuoti statybos leidimą atsakovas turi iki 2018-06-30. Tačiau teismas konstatavo, jog teisiniu požiūriu negali būti toleruojama tokia situacija, kad daugiau nei 10 metų egzistuotų nelegali statyba ir negalima būtų jos pašalinti, todėl įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti (atstatyti) savavališkai padidintas ir pakeistas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vitrinas.
Šalies argumentai
Atsakovas M. G. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad jis dar 2006 m. kovo 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto plėtros departamentą su prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti, kuris buvo išduotas 2006-04-19. 2006 m. sausio 23 d. tretysis asmuo atsakovui buvo išdavęs leidimą atlikti statybos darbus patalpose. Gavęs šį leidimą atsakovas įvykdė jame numatytus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, be to, atsižvelgdamas į iki 2006 m. spalio 31d. galiojusią LR CK 4.103 straipsnio redakciją, kuri numatė galimybę statytojui tinkamai įforminti statybos dokumentus jau po atliktų statybos darbų. Visi statybos ir rekonstrukcijos darbai buvo baigti iki 2006 m. liepos mėn. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kada buvo atliekami statybos darbai, nors tai labai svarbus sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsakovas visus statybos ir rekonstrukcijos darbus atliko dar iki 2006 m. spalio 31 d. Be to, ne tik statybos darbai buvo atlikti, bet ir savavališkos statybos konstatavimo ir įforminimo procesas buvo trečiojo asmens pradėtas dar iki 2006 m. spalio 31 d. naujų Statybos įstatymo ir CK nuostatų įsigaliojimo. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai teigė, jog absoliučiai visais atvejais turi būti taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, įsigaliojusios nuo 2006 m. spalio 31d. Pozicija, jog turi būti taikomos įstatymų nuostatos įsigaliojusios po 2006 m. spalio 31 d., kadangi Savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2006 m. lapkričio 27 d., negali būti laikoma teisinga, nes prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių, įstatymo negaliojimo atgal ir kitiems teisės principams. Atsakovas taip pat pažymi, kad rekonstrukcijos metu atsakovas atkūrė autentišką patalpų vaizdą, todėl įvykdžius pirmos instancijos teismo sprendimą ir atstačius (sumažinus) pakeistas patalpų vitrinas, vėl būtų atkurtas sovietmečiu atsiradęs fasado vaizdas, kuris remiantis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 1 d. 3 p. laikytinas struktūriniu svetimkūniu, menkinančiu pastato kultūrinę vertę. Atsakovas mano, kad pats ieškovas nesilaikė įstatymų ir bei kitų teisės aktų nuostatų. Pažymi, kad nors rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2006-07-20, Savavališkos statybos aktas atsakovui buvo surašytas 2006-11-27. Ieškovas tik 2007-05-28 surašė reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)-l 1.12-144, kur nurodė, kad savavališkos statybos darbai turi būti pašalinti iki 2007-07-16. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 21 p. nustatyta, jog tais atvejai, kai statytojas per nustatytą terminą neįvykdo nurodyto reikalavimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nustatyto termino pabaigos reikalavimą surašęs subjektas kreipiasi į teismą. Todėl atsakovas mano, kad ieškovas ieškinį teismui turėjo pareikšti iki 2007-07-30, tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2008-01-14. Atsakovas neneigia, jog patalpų rekonstrukcijos darbų vykdymo metu jam dar nebuvo tinkamai išduotas Statybos leidimas ir suderintas projektas. Tačiau teismo sprendimo priėmimo metu darbams, kurie teismo traktuojami kaip savavališka statyba, statybos leidimas jau buvo išduotas. Atsakovas pabrėžia, kad patalpų rekonstrukcijos procesas buvo vykdomas sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, nebuvo pažeistos privačių asmenų teisės, galiausiai buvo suderintas statybos projektas ir išduotas statybos leidimas, todėl mano, jog teismas turėjo į tai atsižvelgti. Be to, atsakovas nurodo, kad teismo nurodymas – pertvarkyti savavališkai padidintas ar pakeistas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vitrinas – nėra aiškus, nes nusuprantama, kokį atstatymą teismas turėjo omenyje, o trijų mėnesių terminas fasado remontui yra pernelyg trumpas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-11-05 sprendimą. Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovas neteisingai nurodo, kad savavališkos statybos konstatavimo ir įforminimo procesas buvo Departamento pradėtas apeliantui (atsakovui) surašytu 2006-10-09 reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. PNV-33. Reikalavimas pašalinti pažeidimus yra sietinas tik su kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų fiksavimu ir įpareigojimu juos pašalinti. Todėl tretysis asmuo nesutinka su atsakovo teiginiu, kad savavališkos statybos konstatavimo ir įforminimo procesas buvo Departamento pradėtas atsakovui surašytu 2006-10-09 reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. PNV-33. Tai, kad dabartinis pastato fasadas gali būti laikomas kaip paveldo vertybė yra tik atsakovo asmeninė nuomonė ir tretysis asmuo su ja nesutinka. Be to, kadangi atsakovas neginčija savavališkos statybos fakto, mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė vieną iš LR CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytų sprendimų. Pažymėtina, kad atsakovas sąmoningai atliko statybos darbus, neturėdamas statybos leidimo, tokiu būdu prisiėmė riziką, todėl negalima kalbėti apie jokių teisėtų atsakovo lūkesčių pažeidimą. Tretysis asmuo mano, kad pirmos instancijos teismas nustatė pagrįstą ir protingą 3 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas M. G. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-11-05 sprendimu, kuriuo apeliantas įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius - pertvarkyti (atstatyti) savavališkai padidintas ir pakeistas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vitrinas. Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių ir pritaikė netinkamas įstatymo normas, priėmė nepagrįstą ir neaiškų sprendimą, kurio faktiškai neįmanoma įvykdyti.
Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, jog atsakovas jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vitrinas pasididino neturėdamas tam nustatyta tvarka patvirtinto projekto ir leidimo. Su šia aplinkybe sutinka atsakovas ir dėl to ginčo nėra. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad M. G. savavališkos statybos aktas surašytas 2006 m. lapkričio 27 d., o reikalavimas pašalinti padarinius 2007 m. gegužės 28 d., taikant 2006-10-17 (Nr. X-857) priimto Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kadangi nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 35 straipsnių ir LR CK 4.103 straipsnio naujos redakcijos, o atsakovas nepašalino savavališkos statybos padarinių, pirmos instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti naujos redakcijos teisės normas ir tenkinant ieškinį įpareigoti atsakovą likviduoti savavališkos statybos padarinius - pertvarkyti (atstatyti) savavališkai padidintas ir pakeistas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vitrinas. Teismas taip pat nurodė, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams nebeliko galimybės įteisinti savavališką statybą, kadangi to nenumato įstatymas. Tačiau kolegija su tuo nesutinka ir pažymi, kad byloje esantys ir papildomai pateikti įrodymai (b.l. 11-40, t.2) patvirtina, jog vitrinos savavališkai buvo įrengtos iki 2006-10-31, t.y. iki naujos redakcijos Statybos įstatymo ir CK 4.103str. įsigaliojimo dienos, nes iki šios datos pradėjo veikti naujai atidaryta rūbų parduotuvė. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovo savavališkos statybos padariniams pašalinti turi būti taikomos teisės normos, kurios galiojo statybos vykdymo metu, nes įstatymas atgal negalioja (CK 1.7str.2d.). Tuo tarpu savavališkai padidinant ir pakeičiant vitrinas galiojusio 2001-11-08 LR statybos įstatymo ir 2000m. CK 4.103str. redakcijos numatė, jog padaryti pažeidimai gali būti pašalinti ir kitais būdais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovas, vykdydamas savavališkas statybas, įstatymo nustatyta tvarka paruošė ir suderino su atitinkamomis tarnybomis pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos parduotuvės reikmėms projektą bei 2008-06-30 gavo leidimą statybai, kuris galioja iki 2018-06-30 (b.l. 75-76, 77-246, t.1). Šiame projekte yra suprojektuotos ir parduotuvės vitrinos. Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad projektas yra parengtas vadovaujantis teisės aktais nustatančiais paveldosaugos reikalavimus, todėl prašė įpareigoti atsakovą likviduojant savavališkos statybos padarinius vadovautis 2007-10-01 peržiūrėto projekto Nr.510 sprendiniais (b.l. 253-254, 255t.1). Tuo tarpu teismas įpareigojo atsakovą pertvarkyti (atstatyti) savavališkai padidintas ir pakeistas vitrinas, nenurodant į kokias ir kuo reikia vadovautis jas atstatant. Pažymėtina, kad byloje yra tik statinio iki rekonstrukcijos nuotraukos, todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad visiškai neaišku kaip priimtas teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas, nes nėra aiškus buvusių langų ar vitrinų dydis ir atstumas nuo žemės. Kolegija taip pat pažymi, kad įpareigojant atsakovą esamas vitrinas atstatyti į buvusias, o vėliau jas keičiant pagal projektą būtų pažeista protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, kadangi tai pareikalautų iš atsakovo papildomų išlaidų sunkiu verslui ir visai Lietuvai laikotarpiu. Pažymėtina, kad teisingumo principas yra universalus principas, kuris suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vertinant ar teismo nustatytas įpareigojimas yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, būtina atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, atsakovo veiksmus ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovas siekė parengti projektą ir gauti leidimą pastato rekonstrukcijai, o atitinkamos institucijos savavališkus darbus sostinės senamiestyje pastebėjo jau juos užbaigus ir galiojant naujos redakcijos teisės normoms. Todėl kolegija mano, kad nustatytas savavališkos statybos faktas neduoda pagrindo taikyti naujos redakcijos teisės normas ir pirmos instancijos teismo nustatytą savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdą, nes šis pažeidimas gali būti pašalintas taikant 2000m. redakcijos CK 4.103str.3d. 1p. nuostatas. Kadangi atsakovas jau turi projektą ir leidimą pastato rekonstrukcijai, kolegija mano, kad yra pagrindas tenkinti iš dalies apeliacinį skundą ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, įpareigojant atsakovą per nustatytą protingą terminą vadovaujantis Kultūros paveldo departamento 2007-10-01 peržiūrėto projekto Nr.510 sprendiniais pertvarkyti savavališkai pakeistas vitrinas .
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė iš dalies nepagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis keistinas (CPK 326str.1d.3p.).
Pateikti duomenys rodo, kad apeliantas paduodamas skundą sumokėjo 128,0Lt žyminio mokesčio, o advokatams už darbą apeliacinėje teismo instancijoje sumokėjo 7000,0Lt. Rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje teismo instancijoje nėra. Kadangi skundas yra patenkintas tik iš dalies, o byla nėra sudėtinga ieškovui priteistina 2000,0Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 93,98str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-690-590/2008 ir įpareigoti atsakovą M. G. savo lėšomis iki 2009-09-15 likviduoti savavališkos statybos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius - pertvarkyti savavališkai padidintas ir pakeistas vitrinas, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniame padalinyje peržiūrėto projekto pagrindinio fasado 2008-06-30 sprendiniais Nr.510.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000,0Lt ieškovui M. G. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.