- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- 1-353-995/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23742-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Nukentėjusysis
- L. I.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis bendrovėje (duomenys neskelbtini) darbininku, Norvegijoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 2014 m. gegužės 16 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme; 2014 m. lapkričio 14 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme; 2015 m. gegužės 19 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - šešių mėnesių viešųjų darbų bausme; 2017 m. sausio 18 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas visuomenės labui; 2017 m. vasario 28 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista kita bausme - 15,67 MGL (590,14 Eur) bauda; bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą:
2018 m. gegužės 20 d., apie 18 val. 40 min., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), S. S., apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas - 2,55 promilės, neblaivumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šaukdamas grasinančiais žodžiais pasmaugti bei užmušti, nukentėjusiajai L. I. – S., užsirakinus kambaryje, reikalaudamas įleisti, sudaužydamas durų stiklą, grasino nužudyti savo šeimos narį – sutuoktinę L. I.-S., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 20 d. jis visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus su draugais, todėl vakare jau buvo stipriai neblaivus. Tiksliai, kas įvyko, nebepamena. Prisimena tik, kad vakare jis nuėjo pas savo sutuoktinę L. I.-S., kuri buvo savo tėvų namuose, ten kėlė triukšmą, prašė savo sutuoktinės, kad ši įsileistų. Kadangi jo sutuoktinė užsidarė kambaryje ir jo neįsileido, todėl jis ranka išdaužė duryse, esantį stikliuką. Po smūgio į stiklą, jis susižalojo ranką. Po to, atvyko policijos pareigūnai. Gal ir galėjo tą vakarą savo sutuoktinei pagrasinti, tačiau ką konkrečiai jai sakė, jis dėl neblaivumo neprisimena. Neneigia, kad sutuoktinė galėjo jo išsigąsti, todėl ir buvo užsirakinusi kambaryje. Jis labai gailisi taip pasielgęs, nukentėjusiosios atsiprašė, pažadėjo jai daugiau alkoholinių gėrimų nevartoti. Pripažįsta, kad, būdamas neblaivus, tampa agresyvus, anksčiau prieš savo sutuoktinę yra vartojęs smurtą. Jis kartu su sutuoktine turi du vaikus, dirba Norvegijoje, jo pajamas sudaro apie 2500 Eur per mėnesį, iš jo uždirbtų pajamų gyvena visa šeima. Prašo teismo jam skirti baudą ir jos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Prieš tai teismo nuosprendžiu paskirtos baudos jis nėra sumokėjęs, nes dėl šio įvykio jis neturėjo galimybių išvykti į Norvegiją ir užsidirbti pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji L. I. – S. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2018 m. gegužės 20 d., jos sutuoktinis S. S., atėjęs į jos tėvų namus, būdamas neblaivus, kėlė triukšmą, išdaužė durų stiklą ir jai grąsino ją sumušti, pasmaugti, nužudyti. Kaltinamasis jai sakė, kad „skaičiuoju iki trijų, jei neatidarysi durų, išlaušiu ir nužudysiu“. Teigia, kad sutuoktinis, grįžęs iš darbo Norvegijoje, piktnaudžiauja alkoholiu, ir tada būna agresyvus, todėl ji stengiasi namuose nebūti ir būna pas savo mamą. Tą vakarą buvo viena namuose kartu su vaikais, todėl ji buvo išsigandusi, bijojo savo neblaivaus sutuoktinio, nes jis jau ne kartą yra panaudojęs prieš ją fizinį smurtą. Kaltinamasis jos atsiprašė, pažadėjo alkoholio nebevartoti, ir ji jam atleido.
2018 m. gegužės 20 d. protokolu - pareiškimu nustatyta, kad nukentėjusioji L. I. – S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 20 d., apie 18.40 val., jai būnant tėvų namuose, (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte į kambario duris pradėjo belstis jos vyras S. S. ir liepė jas atidaryti. Jai pasakius, kad durų neatidarys, jis jai pagrasino, kad skaičiuoja iki trijų ir tada išlauš duris ir ją pasmaugs bei užmuš. Bandant vyrą nuraminti, S. S. toliau ją keikė necenzūriniais žodžiais, vėl grasino išlaužti duris ir su ja susidoroti. Durų neatidarius, S. S. dar smarkiau pradėjo daužyti duris, išdaužė durų stiklą. Vėliau lauke, pradėjus garsiai loti šuniui, S. S. iš jos tėvų namų išėjo. Vyras alkoholį vartoja penkias dienas iš eilės, elgiasi agresyviai, bijo dėl savo ir vaikų saugumo, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).
2018 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad namo viduje palipus koridoriaus laiptais, yra antro aukšto prieškambaris, kuriame yra durys. Šių durų stiklas sugadintas. Šalia šių durų, ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės, primenančios kraują (b. l. 12, 13-15).
Asmens blaivumo testų žurnalo išrašu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 20 d., 19.48 val., kaltinamajam S. S. nustatytas - 2,55 promilės, neblaivumas (b. l. 18-19).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismų praktikoje laikoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Išanalizavęs ir įvertinęs pirmiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. S., 2018 m. gegužės 20 d., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo šeimos nario – sutuoktinės L. I.-S. sveikatą. Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, prisipažino, kad padarė nusikalstamą veiką, nors tiksliai aplinkybių ir neprisiminė, tačiau neneigė, kad įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir galėjo naudoti psichologinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, kad, supykęs ant nukentėjusiosios, kad ši neįsileidžia, galėjo jai pagrasinti ją sužaloti ir pasmaugti. Vien tai, kad kaltinamasis tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių, nereiškia, kad jis negalėjo padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu logiškai ir įtikinamai paaiškino, kad jai būnant tėvų namuose, atėjo neblaivus kaltinamasis, nesant jokio pagrindo elgėsi agresyviai, buvo įsiutęs, įžeidinėjo ją, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu bandė įsibrauti pro užrakintas duris, kumščiu išdaužė duryse esantį stiklą, teigdamas, kad sumuš ir pasmaugs nukentėjusiąją. Būtent tokiais savo veiksmais kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiąją. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tai nėra pirmas konfliktas jų šeimoje, kaltinamasis, grįžęs iš užsienio nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jos atžvilgiu elgiasi agresyviai, prieš ją ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. gegužės 16 d. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir 2017 m. sausio 18 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis nuteistas už smurto naudojimą prieš nukentėjusiąją savo sutuoktinę L. I.-S. Nukentėjusioji, įvertinusi tai, kad kaltinamasis aptariamo įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neadekvačiai, bendrą jų gyvenimo patirtį, pagrįstai suprato, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus. Kaltinamojo sunki neblaivumo būsena, brovimasis pas nukentėjusiąją pro užrakintas duris, durų stiklo sudaužymas, patvirtina, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą buvo realus, ir jo realumu abejoti nukentėjusioji neturėjo pagrindo. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis savo elgesiu įbaugino nukentėjusiąją, ji pagrįstai tikėjo, kad jis gali įvykdyti išreikštus grasinimus, kas atitinka tiek objektyvius, tiek subjektyvius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
S. S. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad grasinimą nukentėjusiajai atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusioji tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiosios būsenos norėjo.
Dėl bausmės skyrimo motyvų
Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais - pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Už BK 145 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvios bausmės, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, priskirtina prie nesunkių ir tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimas baigtas. Nusikaltimas buvo nukreiptas į žmogaus sveikatą ir gyvybę. S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios ir nuoširdžiai gailisi dėl jos patirtų išgyvenimų. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, o neblaivumas sąlygojo jo neadekvatų elgesį, agresyvumą nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko kilo konfliktas ir buvo išreikšti grasinimai (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas).
Įvertintina ta aplinkybė, kad S. S. praeityje ne kartą teistas, aptariamą nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs bausmės ir neišnykus teistumui, be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 45-58). S. S. yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, turi nuolatinį darbą Norvegijoje.
Įvertinus bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą ir, atsižvelgiant į bausmės paskirtį bei jos įgyvendinimo tikslus, kaltinamajam skirtina viena iš švelniausių BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda. Už nesunkų nusikaltimą įstatymas ( 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigal. 2017 m. spalio 6 d. (TAR, 2017 m. spalio 5, 2017-15859) redakcija) numato baudą nuo 50 iki 2000 MGL, todėl šiuo nagrinėjamu atveju adekvati padarytam nusikaltimui bei teisinga yra prokuroro prašoma bausmė - 75 MGL bauda (baudos dydis skaičiuotinas 1 MGL – 38 Eur; toks bazinės socialinės išmokos dydis patvirtintas šiuo metu galiojančiu 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ TAR, 2014 m. rugsėjo 15 d., i. k. 2014-12298), kuri, kaip matyti, yra ženkliai mažesnė, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, numatytas baudos bausmės vidurkis.
Kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. nuteistas 2017 m. sausio 18 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas visuomenės labui. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi S. S. paskirta keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista kita bausme - 15,67 MGL (590,14 Eur) bauda. Byloje, esančia antstolės E. M. pateikta informacija, nustatyta, kad S. S. paskirta 15,67 MGL (590,14 Eur) bauda 2018 m. gegužės 23 d. neišieškota (b. l. 64). Iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos, S. S. įrodymų apie tai, kad minėtu teismo nuosprendžiu, pakeistu teismo nutartimi, paskirtą baudą yra sumokėjęs, nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad S. S., neatlikęs jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), padarė naują, šiuo nuosprendžiu aptartą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda, subendrinama su 2017 m. sausio 18 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista 2017 m. vasario 28 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo S. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 20 d., 19.20 val., iki 2018 m. gegužės 21 d., 17.20 val., viena para (b. l. 107) (BPK 140 straipsnio 9 dalis), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą, prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).
Tenkintinas kaltinamojo S. S. prašymas baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis ir nustatomas ilgesnis, nei įstatymo nustatytas minimalus baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis), nurodant paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus, mokant dalimis kiekvieną mėnesį iki visiško baudos sumokėjimo.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu (b. l. 106), bei dokumentų paėmimas (b. l. 109-112), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 303 straipsnio 2 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę - 75 MGL (2850,00 Eur) dydžio, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti bausmę – 50 MGL (1900,00 Eur) dydžio, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. sausio 18 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausme, pakeista 2017 m. vasario 28 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi į 15,67 MGL (590,14 Eur) dydžio baudą, visiško sudėjimo būdu - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 50 MGL, pridedant visą neatliktos bausmė dalį – 15,67 MGL, ir paskirti S. S. subendrintą bausmę – 65,67 MGL (2495,46 Eur) dydžio, baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo S. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 20 d., 19.20 val., iki 2018 m. gegužės 21 d., 17.20 val., vieną parą, ją prilyginti dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę S. S. paskirti - 63,67 MGL (2419,46 Eur) dydžio, baudą, kurią nuteistasis S. S. privalo sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, mokėdamas dalimis kiekvieną mėnesį iki visiško baudos sumokėjimo.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, ir dokumentų paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.