- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-17
- Bylos Nr.
- N-502-5167-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 63.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. lapkričio 2 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Ž. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu J. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 160 litų bauda.
Šalies argumentai
2008 m. lapkričio 27 d. J. Ž. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą. Taip pat pareiškėjas pateikė ir prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriame paaiškino, kad buvo išvykęs, be to, pareigūnai buvo išaiškinę, kad bauda galioja 40 dienų. Teismo įpareigotas patikslinti aplinkybes, J. Ž. nurodė kitą termino praleidimo priežastį – ligą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.
2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis.
2008 m. gruodžio 15 d. nutartį J. Ž. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruoju skundu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartimi J. Ž. atskirasis skundas buvo atmestas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis palikta nepakeista.
II.
2009 m. vasario 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pakartotiniu atskiruoju skundu, kuris buvo persiųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui priėmimo klausimui spręsti.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. vasario 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas atsisakė priimti J. Ž. pakartotiną atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors paduotas atskirasis skundas neatitinka atskirajam skundui keliamų reikalavimų, iš skundo esmės matyti, kad J. Ž. skundžia tą pačią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuri jau buvo apskųsta apeliacine tvarka ir kuri yra įsiteisėjusi. Įsiteisėjusių teismo nutarčių apskundimo galimybės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato, todėl teismas konstatavo, kad įpareigoti J. Ž. šalinti atskirojo skundo trūkumus netikslinga bei atsisakė šį atskirąjį skundą priimti.
III.
Atskiruoju skundu J. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, įvertinant jo nekaltumą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Atskirajame skunde J. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja bylą nagrinėjo raštu, jo nekviesdama į posėdį, todėl jam nebuvo suteikta galimybė apklausti liudytojus. Taip pat paaiškina, kad skundą dėl Institucijos nutarimo paduoti pavėlavo dėl to, kad buvo artimo žmogaus laidotuvėse, kur peršalo ir po to sirgo. Be to, buvo pametęs skundžiamo nutarimo nuorašą sūnaus mašinoje. Taip pat J. Ž. išdėsto savo argumentus dėl Institucijos nutarimo neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš J. Ž. atskirojo skundo matyti, kad jame dėstomi tokie patys argumentai, kokius jis buvo išdėstęs 2008 m. gruodžio 28 d. atskirajame skunde (b. l. 17-18) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas Vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėtas ir 2009 m. sausio 30 d. nutartimi atmestas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes bei remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 133 ir 148 straipsniais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti J. Ž. atskirąjį skundą, todėl tenkinti jo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu, 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
J. Ž. atskirojo skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.