- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- N1-349-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kaltinamasis
- H. M.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam H. M., jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamajam H. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad 2014 m. gruodžio 20 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip šešiolika smūgių plaktuku bei trylika smūgių peiliu V. M. į galvą, rankas, krūtinės ląstą, kojas, tuo jam padarė kraujosruvas odoje ir poodyje abiejose alkūnėse, dilbiuose, plaštakose ir kairėje blauzdoje, dešinės pusės IV šonkaulio tiesioginį lūžimą ir kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžio vietoje, pjautines žaizdas abiejose plaštakose, muštines žaizdas viršugalvio abejose pusėse ir kairio momenkaulio gumburo srityje bei kairio momenkaulio išorinės ir vidinės kaulinių plokštelių lūžimą, durtines–pjautines žaizdas abiejose smilkininėse srityse, kaktos abiejose pusėse, nosies nugarėlės dešinės pusės–dešinės akies apatinio voko srityje, nekiauryminį durtinį–pjautinį kairės akiduobės minkštųjų audinių sužalojimą, durtines–pjautines žaizdas kairiame skruoste, viršutinės lūpos ir kaklo kairėse pusėse, nuo ko įvykus nukraujavimui į išorę V. M. netrukus įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu – daugybės sužalojimų bei kaulo lūžimo padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. M.. Tokiais veiksmais jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 8 punkte.
Kaltinamasis H. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2014 m. gruodžio 21 d. (T. 2, b. l. 120-121). Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. gruodžio 22 d. (T. 2, b. l. 125-126). Vėliau suėmimo terminas buvo pratęstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi iki 2015 m. birželio 21 d. (T. 2, b. l. 131-132) ir Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi iki 2015 m. rugsėjo 21 d. (T. 2, b. l. 137-139).
Baudžiamoji byla yra Kauno apygardos teismo žinioje, 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Suėmimo terminas kaltinamajam H. M. baigiasi 2015 m. rugsėjo 21 d., todėl būtina spręsti kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą.
Teismo posėdyje prokuroras prašė suėmimo terminą kaltinamajam H. M. pratęsti, kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis prašė suėmimo termino nepratęsti.
Kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam H. M. pratęstinas.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Šioje byloje šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
H. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paskutinį kartą pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrindui manyti, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir, būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Apygardos teismo nuomone, šie suėmimo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę.
H. M. kaltinamas padaręs vieną labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį jam gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė (iki gyvos galvos). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai, kurios pakanka skiriant ar pratęsiant suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Šiuo atveju jau vien ši aplinkybė pakankama pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą. Be to, manymą, kad kaltinamasis gali vengti gresiančios atsakomybės, sustiprina ir tai, kad kaltinamasis neseniai sulaukė pilnametystės, savo šeimos nesukūręs, tėvas miręs prieš 10 metų, jis gyveno su jaunesniu už jį broliu ir mama N. J., kurios šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais (T. 2, b. l. 64). Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kas taip pat leidžia manyti, kad, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą bei neišvengiamumą, H. M., siekdamas jos išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir tuo sutrukdyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą procesinį sprendimą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 119 straipsnis). Kita vertus, tai, kad kaltinamasis, nors ir yra jauno amžiaus (18 metų), tačiau jau keturis kartus teistas, penkis kartus baustas administracine tvarka, nuo 2014 m. balandžio 2 d. įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (T. 2, b. l. 4-9, 46-48, 69), ne kartą konsultuotas vaikų psichiatro dėl smurtinio elgesio prieš save ir kitus asmenis (T. 2, b. l. 88), leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, jog, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam H. M. turi būti pratęstas. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo keisti kardomąją priemonę į švelnesnę, nes nei viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 123 straipsnio 6 dalimi, 127 straipsnio 9 dalimi, teismas
nutaria:
kaltinamajam H. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.
Ši nutartis per 20 dienų (suimtam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.