Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-25 · Civilinė byla Nr. 2S-2315-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
2S-2315-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29363-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
Valstybės įmonės Valstybės turto fondui
Trečiasis asmuo
UAB „Saudra“
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-2315-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29363-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui Valstybės įmonės Valstybės turto fondui dėl netesybų sumažinimo, trečiasis asmuo UAB „Saudra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo mažinti ieškovo mokėtinus delspinigius iki 0,02 proc. už dieną, t.y. 82561,72 Lt sumą sumažinti iki 8256,17 Lt. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2012-01-30 buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2012-01-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012-02-08. Ieškovas taikos sutarties 3 punktu įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti valstybės nuosavybėn atlaisvintą ir tvarkingą, su visais pagerinimais privatizavimo objektą. Praleidus perdavimo terminą, ieškovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo 480010 Lt kainos. Įsipareigojimą ieškovas turėjo įvykdyti iki 2012-02-22, tačiau objektai galutinai atlaisvinti ir perdavimo-priėmimo (grąžinimo) aktu perduoti buvo tik 2012-05-18, t.y. uždelsus 86 dienas, todėl turi sumokėti 82561,72 Lt delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinį, ieškovui grąžintas 2229 Lt žyminis mokestis.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad delspinigių priteisimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012-01-31 nutartimi, kuri turi res judicata ir prejudicinę galią, taigi yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti; taikyti laikinąją apsaugos priemonę, uždrausti išduoti vykdomąjį raštą atsakovui.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. Ieškovas neginčija pačios Vilniaus apygardos teismo patvirtintos Taikos sutarties, o tik netesybų dydį, kuris yra akivaizdžiai per didelis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas turėjo priimti ieškinį ir sumažinti nepagrįstai dideles netesybas, kad jos atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus net ir tuo atveju, kai netesybos numatytos taikos sutartimi. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 279 str. 4 d. Šioje byloje nei ieškinio dalykas, nei jo pagrindas nesutampa. Ieškinyje nurodomos aplinkybės nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo. Ieškovas šioje byloje prašo apginti jo pažeistas teises sumažinant netesybų dydį, prieš tai tokio reikalavimo teismui nebuvo pateikęs, nes nebuvo taikos sutarties.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad esant įsiteisėjusiai ir galiojančiai teismo nutarčiai, kuria yra patvirtinta taikos sutartis, apeliantas privalo ją vykdyti ir nebegali pasinaudoti procesine teise reikšti ieškinį dėl delspinigių dydžio sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Kaip matyti bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ tarp Valstybės turto fondo ir K. B. sudaryta Taikos sutartimi šalys laisva bei suderinta valia nustatė abiem šalims priimtinas sutarties sąlygas, tarp jų ir sąlygą dėl 0.2 proc. dydžio delspinigių mokėjimo praleidus pagrindinės prievolės įvykdymo terminą. Civilinėje byloje, kurioje teismas patvirtino Taikos sutartį, buvo išnagrinėtas Taikos sutarties teisėtumas, jos atitiktis įstatymo reikalavimams. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, nebuvo ginčyta, yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

Ieškovas teigia, jog jis neginčija Taikos sutarties, o tik joje nustatytą netesybų dydį. Pažymėtina, kad reikalavimas sumažinti delspinigių dydį iš esmės reiškia siekį pakeisti Taikos sutarties sąlygą, reglamentuojančią vienos iš sutarties šalių pinigines prievoles. Taikos sutartis yra patvirtinta teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl jos peržiūrėjimas galimas tik i taikant proceso atnaujinimo institutą.

Jeigu byla dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo (šiuo atveju - delspinigių dydžio sumažinimo) galėtų būti nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka, kito pirmos instancijos teismo, tai reikštų sąlygas formuotis praktikai, kai įsiteisėjusi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo būtų keičiama kita nutartimi, tačiau tai neatitiktų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo ir stabilumo principo, pažeistų procesinės teisės normas.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog nors CPK 279 str. 4 d. draudžia kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, bet netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Ieškovas nurodo, jog reikšdamas ieškinį dėl delspinigių dydžio sumažinimo tokiu būdu gina savo pažeistas teises. Kaip minėta, taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Be to, apeliantas, manydamas kad Taikos sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir (ar) pažeidžia jo teises, turėjo teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, tačiau to nepadarė. Ieškovas taip pat turėjo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis, tačiau procesas minėto byloje nebuvo atnaujintas.

Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-61/2008).

Kadangi, tiek pagal galiojančius teisės aktus, tiek pagal suformuotą teismų praktiką, įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) negalima keisti inicijuojant naują teisminį procesą, o gali būti daroma tik atnaujinus procesą, tai įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta taikos sutartis privalo būti vykdoma, tokia kokia ji buvo patvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Taikos sutarties vykdymo procesas jau ir yra pradėtas- Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi c.b. Nr. 2-1549-553/2012 buvo VĮ Valstybės turto fondas buvo pakeistas jos teisių perėmėju – VĮ Turto banku ir VĮ Turto bankui išduotas vykdomasis raštas dėl 82 561,72 Lt delspinigių išieškojimo iš K. B. ieškovo, minėtą delspinigių sumos mokėjimą penkerių metų laikotarpiui.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, jog tapatus ginčas tarp tų pačių šalių jau yra išnagrinėtas. Todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties dalį dėl ieškinio nepriėmimo.

Ieškovas taip pat teigia, kad šioje byloje reikėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teismui atsisakius priimti ieškinį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo jokio pagrindo. Atmetus ieškovo atskirojo skundo pagrindinį reikalavimą taip pat nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė