Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2297-621/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-20
Bylos Nr.: I-2297-621/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01764-2014-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas (pran.), Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: V. S.
Atsakovas: Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės bylos Nr. I-2297-621/2014Teisinio proceso Nr. 3-64-3-01764-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 24; 74 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui V. S.,

nedalyvaujant atsakovų Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovams,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT) 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. SP-2146 (7.2385) panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-07-08 sprendimą Nr. SP-2146-(7.2385); įpareigoti atsakovą grąžinti galioti 2014-01-28 sprendimą Nr. SP-2146-(7.2385) arba priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo atsakovams advokatui J. L. (J. L.) ir Lietuvos advokatūrai; priteisti iš atsakovo 100 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (83 b. l.). 2014-08-26 teisme gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (79 b. l.). Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2014-01-28 Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-239-(7.2385) buvo atnaujintas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš advokato J. L., rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui ir atstovaujant pareiškėjo interesams civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti skirta advokatė G. S.. Nurodė, jog advokatė G. S. byloje nieko neveikė, „nepajudino piršto“, neparengė nė vieno procesinio dokumento, nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, neatsakydavo į pareiškėjo kreipimusis, nesusipažino su byla, kurioje buvo paskirta, ir netgi nė karto nebandė susitikti su savo klientu. Daug kartų kreipėsi į advokatę su prašymais ir siuntė bylos dokumentus. Prašymus advokatei G. S. perduodavo Šiaulių VGTPT tarnautojai, apie tai pareiškėjas buvo informuotas laiškais iš Šiaulių VGTPT: 2014-05-07; 2014-03-10 Nr. SD-316 (7.2385); 2014-02-10 Nr. 161 (7.2385). Dėl sprendimo esmės pabrėžė, jog atsakovas iškreipė prašymo esmę. Skundžiamo atsakovo akto esminis motyvas – jog pareiškėjas tariamai nebendravo su advokate G. S. nurodytoje byloje ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tai atsakovo melas, nes jis kartojamas visuose teisinės pagalbos tarnybų sprendimuose. Atsakovas buvo informuotas, jog pareiškėjas dešimtis kartų raštiškai kreipėsi į advokatę su prašymais atlikti veiksmus byloje. Advokatei buvo pateikti 39 puslapiai dokumentų byloje, į kurią ji buvo skirta, o atsakovo motyvas, jog pareiškėjas tariamai advokatui nepateikė dokumentų, tėra melas, nes šie dokumentai ir sudaro visą civilinę bylą. Advokatė G. S. bandė vengti šios bylos.

Žemesnės instancijos teismas

2014-04-22 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo V. S. prašymą dėl procesinių veiksmų civilinėje byloje atlikimo, kuria nusprendė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Advokatė G. S. civilinėje byloje turėjo parengti ir paduoti naują ieškinį, o taip pat panaikinti ieškinio trūkumus, su kuriais pareiškėjas negalėjo susitvarkyti. Pareiškėjas kreipėsi į advokatę su raštiškais prašymais, bet advokatė G. S. tik ieškojo priežasties pralaimėti bylą ir neleisti pateikti ieškinio prieš kolegą, kaip įtariama už kyšį, arba dėl solidarumo. Kaip nurodyta skunde, advokatė dokumentų turėjo daugiau nei pakankamai ir dar daugiau jų yra nurodytose civilinėse bylose. 2014-06-12 Vilniaus apylinkės teismas priėmė nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27174-432/2014, ieškinys nėra suprantamas, nėra galimybės patikrinti ieškovo reikalavimų pagrįstumo, teismo procesas tokio ieškinio pagrindu nėra įmanomas. Todėl ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – iki 2014-07-09. Visgi advokatė G. S. ignoravo šią teismo nutartį. 2014-07-06 pareiškėjas padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl terminų pratęsimo civilinėje byloje Nr. 2-27174-432/2014. 2014-06-19 nusiuntė prašymą advokatei G. S. ir prašė jos įvykdyti teismo reikalavimą, nurodytą 2014-06-12 nutartyje. Tačiau advokatė G. S. parengė tariamą išvadą Šiaulių VGTPT, kad atsakovas turėtų formalią priežastį atsisakyti teikti teisinę pagalbą. Atsakovas pasinaudojo advokatės G. S. išvadomis ir 2014-07-08 Šiaulių VGTPT priėmė skundžiamą sprendimą Nr. PS-2146-(7.2385), kuriuo atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą dėl išgalvotų motyvų, kurie yra neteisėti ir nepagrįsti. 2014-07-14 Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-27174-432/2014 nutarė atmesti ieškovo V. S. prašymą pratęsti terminą patikslintam ieškiniui pateikti. Laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui V. S. ieškinį dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikšto atsakovams advokatui J. L., Lietuvos advokatūrai. Pagrindinis atsakovo motyvas skundžiamame sprendime yra tas, kad pareiškėjas byloje, kurioje skirta advokatė G. S., ieškiniu skundžia advokato J. L. neveikimą, kuris tariamai buvo paskirtas Kauno VGTPT 2010-03-25 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-T-935 byloje, kuri tariamai buvo baigta. Šie atsakovo tvirtinimai neteisingi todėl, kad Kauno VGTPT niekada nepriėmė sprendimo dėl teisinės pagalbos skyrimo todėl, kad visada esant galimybei atsisako skirti teisinę pagalbą, tai įrodo šimtai skundų Kauno apygardos administraciniame teisme. Pažymėjo, jog nurodytu sprendimu skirtas advokatas J. L. privalėjo šias aplinkybes išaiškinti 2010 metais, o ne vengti savo tiesioginių pareigų.

Atsakovas neturėjo teisinių pagrindų panaikinti teisinę pagalbą pagal 2014-01-28 Šiaulių VGTPT sprendimą Nr. SP-239-(7.2385). Nurodytas skundžiamas individualus atsakovo aktas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nepagrįstas teisės normomis, neatsako į iškeltą klausimą, paliesta minimali pareiškėjo kreipimosi dalis ir ignoruotas daugybės trūkumų faktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, jog apie bylos perspektyvumą sprendžia tik teismas peržiūrėjęs bylą. Atsakovas savo veiksmais sistemingai kėlė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Savo veiksmais atsakovas padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kadangi buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose. Dėl žalos įrodymų pažymėjo, jog negauna teisinės pagalbos, nemoka teisingai parašyti, o dėl to teks įrodinėti teisme, visgi atkreipia dėmesį į tą faktą, jog turtinė žala yra iš visų išlaidų, susijusių su byla, ir gali būti ateityje pateikta, kaip teismo išlaidos, ir ta suma neviršys prašomos sumos 100 Lt. Neturtinės žalos įvertinti neįmanoma, nes atsakovas daug metų tyčiojasi. Atsakovas žino, jog administraciniai teismai žalos paprastiems žmonėms niekada nepriteisia, o kai priteisia mažas sumas, niekada kalti biurokratai to nemoka. Yra visos LR civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatytos aplinkybės. CK 6.245–6.250 straipsniai, 6.250 straipsnio 2 dalis numato padarytos žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovui prasideda atsakomybė pagal LR VAĮ 39 straipsnį ir LR CK 6.271 straipsnį, kuriuose numatoma atlyginti žalą, padarytą dėl valstybės tarnautojų veiksmų, jeigu jie neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Pareiškėjas be teisinės pagalbos nemoka teisingai suformuluoti ir pagrįsti atsakovo padarytą turtinę ir neturtinę žalą, vis dėl to mano, kad turtinė žala atsirado dėl išlaidų, kurios susidarė sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nuo 2010 metų. Turtinė žala – 100 Lt, neturtinė žala – 500 Lt.

Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu (82, 84 b. l). Gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (59-61 b. l). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime nurodoma, kad tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo skundu, nesutinka su skundo reikalavimais. Pareiškėjo pagrindinis reikalavimas 2012-06-21 – suteikti antrinę teisinę pagalbą (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gauta 2012-07-09, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gauta 2012-08-03) yra dėl turtinės ir neturtinės žalos prisiteisimo dėl advokato J. L. veiksmų (neveikimo) teikiant antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodo, kad advokatas J. L. neatliko pareigos tinkamai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 (Nr. 2S-1020-275/10). Pareiškėjui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-25 sprendimu Nr. TP-2(2.2.)-10-T-793-935 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo Nr. 2-802-803/2010 apskundimo, paskirtas advokatas J. L.. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-01-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-II-P-793-179 pratęstas 2010-03-25 sprendimo Nr. TP-2(2.2.)-10-T-793-935 galiojimas iki 2011-03-01. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 nusprendė tenkinti ieškovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį ir priteisė iš pareiškėjo V. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-994-464/2011 išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 atmetė. Advokatas J. L. pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2011-11-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-994-464/2011 nebuvo paskirtas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 skundžiamas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, o sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priimtas 2010-03-25.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi į antrinės teisinės pagalbos teikimą įeina atstovavimas bylose bei dokumentų rengimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis teismas ginčą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, darytina išvada, kad advokatas J. L. atstovauti šioje byloje neturėjo pareigos. Dėl apeliacinio skundo parengimo skundžiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 – pareiškėjas neginčija, kad apeliacinį skundą parengė savarankiškai. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis laiku kreipėsi į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo. Pažymėjo, kad skirtingai nei teigia pareiškėjas tiek bendradarbiavimo, tiek išsamios ir teisingos informacijos teikimo pareiga yra nustatyta ne advokatui, bet pareiškėjui (Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pareiškėjas neneigia tarnybos 2014-07-08 sprendime Nr. SP-2146-(7.2385) nustatytų aplinkybių bei nepateikia įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama; ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009). Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenumato besąlygiško, būtino advokato dalyvavimo administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2289-12). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010). Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Iš pareiškėjo pateikto skundo akivaizdu, kad pareiškėjas rėmėsi vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei asmeniniu nepasitenkinimu esama teismų situacija, valstybės tarnautojų veiksmais, kurie nėra šios bylos ginčo objektas. Skunde pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti turtinę ir neturtinę žalą, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.271 straipsnyje. Taip pat nepateikė pagrįstų dokumentų, patvirtinančių žalą. Dėl šių aplinkybių nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. S. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. SP-2146(7.2385), kuriuo V. S. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-78 redakcija). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nutraukiama.

Byloje nustatyta, jog atsakovas įvertinęs advokatės G. S. pranešimą nusprendė nutraukti nuo 2014 m. liepos 8 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punktu (pareiškėjas privalo teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu (antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga), taip pat nurodė 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 3 straipsnio 2, 4 punktuose įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai numato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei vadovaujantis ekonominiais sumetimais, taip pat draudžiama piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Siekdamas šių principų įgyvendinimo bei atsižvelgdamas į tai, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama, įstatymų leidėjas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatė sąrašą atvejų, kai tarnyba turi teisę nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Minėto straipsnio 23 dalies 2 punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga, taip pat šio straipsnio 8 punkte nurodyta – kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra pažymėjęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2848/11).

Atsižvelgiant į paminėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar tarnyba, vertindama advokatės G. S. pranešimą reg. Nr. GD-312(7.2385) ir nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai nusprendė pasinaudoti VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. S. nuo 2014 m. liepos 8 d.

Byloje nustatyta, jog 2014-06-09 tarnyba gavo advokatės G. S. pranešimą (71-75 b. l.), kuriuo advokatė informuoja tarnybą, kad susipažinus su pareiškėjo keliamais reikalavimais paaiškėjo aplinkybė, jog pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl žalos, padarytos advokato J. L. veiksmais teikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010. Pareiškėjas nurodo, kad žala kilo, nes advokatas J. L. neparengė nė vieno procesinio dokumento, nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, neatsakydavo į pareiškėjo kreipimusis, nesusipažino su byla, kurioje buvo paskirtas ir netgi nė karto nebandė susitikti su savo klientu, taip pat pareiškėjas nurodo, kad dėl advokato J. L. kaltės jis pralaimėjęs apeliacinėje instancijoje ir advokatas neparengė kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 (apeliacinės instancijos bylos Nr. 2A-994-464/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010, kuriuo patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ieškinys atsakovui V. S. dėl 1360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1360,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-02-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 25,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 59 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, priimtas 2010-02-08. Vadovaujantis LR CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinio skundo pateikimo termino pabaiga 2010-03-10 (įskaitytinai). Apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo panaikinimo teismui pareiškėjas V. S. pateikė pirmosios instancijos teismui 2010-03-03. 2010-03-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi apeliantui (atsakovui) V. S. buvo nustatytas 10 (dešimties) dienų terminas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą ir pateikti apeliacinį skundą lietuvių kalba. 2010-03-09 nutartimi teismas nutarė apelianto (atsakovo) V. S. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui, kadangi apeliantas apeliacinio skundo trūkumų pilnai nepašalino, 2010-03-08 apeliantas (atsakovas) V. S. pateikė teismui apeliacinį skundą lietuvių kalba, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio.

Atskiruosius skundus dėl teismo 2010-03-05 nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams (žyminiam mokesčiui sumokėti ir pateikti apeliacinį skundą lietuvių kalba) pašalinti, ir 2010-03-09 nutarties, kuria apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas apeliantui, pareiškėjas V. S. parengė ir pateikė teismui 2010-03-16 ir 2010-03-20. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1020-275/10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-05 nutartį paliko nepakeistą, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-09 nutartį panaikino ir atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat byloje nustatyta, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. TP-2-(2.2.)-10-T-793-935 dėl teisinės pagalbos dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 apskundimo buvo priimtas 2010-03-25, t. y. jau po to, kai pareiškėjas V. S. buvo pateikęs teismui apeliacinį skundą (2010-03-03) ir atskiruosius skundus (2010-03-08, 2010-03-16, 2010-03-20).

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas V. S. procesinius dokumentus: apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo apskundimo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 bei atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-05 ir 2010-03-09 nutarčių – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė dar iki Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. TP-2-(2.2.)-10-T-793-935, kuriuo nuspręsta suteikti V. S. antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 apskundimo, paskiriant antrinei teisinei pagalbai civilinėje byloje teikti advokatą J. L., priėmimo 2010-03-25. Nenustatyti pareiškėjo V. S. nurodyti galimai už žalą atsakingo asmens advokato J. L. neteisėti veiksmai – neveikimas, pasireiškęs procesinių dokumentų neparengimu, nedalyvavimu teismo posėdžiuose, neatsakymu į kreipimusis, nesusipažinimu su byla ir nebandymu susitikti su savo klientu, nes procesinius dokumentus (apeliacinį ir atskiruosius skundus) pareiškėjas V. S. pateikė teismui pats, dar iki Kauno VGTP tarnybai priimant 2010-03-25 sprendimą dėl teisinės pagalbos V. S. teikimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2014 m. liepos 8 d. sprendime atliktą apžvalgą, nustatė, jog 2014-06-18 advokatė raštu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti informaciją, ar Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje buvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui V. S. kasacine tvarka skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2011-11-07 nutartį (bylos Nr. 2A-994-464/2011), kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 buvo paliktas nepakeistu, antrinei teisinei pagalbai teikti paskiriant advokatą J. L. (90-92 b. l.). 2014-06-25 elektroniniu paštu buvo gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informacinis pranešimas Nr. 0-2-(1.5)-2379, jog advokatas J. L. Kauno tarnybos sprendimu nebuvo paskirtas teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos dėl kasacinio skundo parengimo. Minimu klausimu antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikti buvo paskirta advokatė K. M.. Taip pat pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-10-18 sprendimas Nr. TP-2-9(2.2)- 12-T-3568-4207 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad pareiškėjui V. S. civilinėje byloje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo parengti procesinius dokumentus ir atstovauti kasacinės instancijos teisme paskirta advokatė K. M.. Darytina išvada, jog advokatas J. L. neturėjo įgaliojimų teikti antrinės teisinės pagalbos kasacinės instancijos teisme, pareiškėjas tarnybai nurodė klaidingą informaciją, kad žala jam buvo padaryta, nes advokatas J. L. neparengė kasacinio skundo.

Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2014 m. liepos 8 d. sprendime atliktą Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apžvalgą, daro išvadą, jog pareiškėjas, savarankiškai pateikęs apeliacinį ir atskiruosius skundus Vilniaus apygardos teismui gali savarankiškai be advokato pagalbos įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A39-1920/2008).

Pareiškėjo skunde nurodoma, jog skundžiamame akte paliesta minimali jo kreipimosi dalis. Įvertinus atsakovo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. SP-2146-(7.2385) nutraukti antrinę teisinę pagalbą (18-20 b. l.), darytina išvada, jog atsakovas vertino visas faktines bei teisines aplinkybes, tinkamai įvertino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnyje numatytus pagrindus dėl teisinės pagalbos nutraukimo. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nustačiusi aplinkybes, kurios pagal įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra pagrindas nutraukti antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. SP-2146(7.2385) yra teisėtas ir pagrįstas. Atsisakius tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą grąžinti galioti 2014-01-28 sprendimą Nr. SP-2146-(7.2385) arba priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, pareikšto atsakovams advokatui J. L. ir Lietuvos advokatūrai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nenustačius Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neteisėtumo, kaip vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246, 6.271 straipsniai), pareiškėjo skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos tarnybos, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes bei teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-07-08 sprendimą Nr. SP-2146-(7.2385); įpareigoti atsakovą grąžinti galioti 2014-01-28 sprendimą Nr. SP-2146-(7.2385) arba priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, pareikšto atsakovams advokatui J. L. ir Lietuvos advokatūrai; priteisti iš atsakovo 100 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasJarūnė SedalienėArvydas Martinavičius