- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-820-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų
Teisėja A.Bugelevičienė Proc. sprendimo kategorija:22.9;99.9;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos Komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos Komisijos 2007-01-22 sprendimas pagal UAB „Anykštos redakcija“ ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Anykštos redakcija“ į.k. 154129124 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 metų sausio 25 dienos sprendimą ( duomenys neskalbtini) dėl publikacijų laikraštyje ,,Anykšta“; priteisti iš atsakovės išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, žyminį mokestį ir išlaidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti ( b.l.74-81).
Nurodė, kad atsakovė 2007 metų sausio 22 dieną priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog laikraštis „Anykšta“ savo publikacijose ,,( duomenys neskalbtini)“( duomenys neskelbtini) pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos ( toliau – ŽLE) kodekso 6,7 ir 16 straipsnius; skyrelyje ,,( duomenys neskelbtini)“ išspausdintoje publikacijoje (duomenys neskelbtini) ŽLE 2 straipsnį; ,, ( duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 16 straipsnį; ( duomenys neskelbtini)“ ( duomenys neskelbtini); ,,duomenys neskelbtini)“ ( duomenys neskelbtini); ,(,duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 59 straipsnį. Atsakovės sprendimas buvo priimtas pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje R. Ž. ir M. K. pareiškimus, taip pat pačios komisijos iniciatyva. Atsakovės 2007 metų sausio 25 dienos sprendimas ( duomenys neskelbtini) neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neatitinka atsakovės veiklą, sprendimų priėmimo procedūrą ir posėdžių protokolų turinį reglamentuojančių teisės normų. Sprendimo motyvai nepagrįsti, remiasi prielaidomis, nuomonėmis. Iš sprendimo neaišku, ką neteisėto padarė ieškovas, kokiais konkrečiais veiksmais pažeidė ŽLE kodeksą. Atsakovės sprendime nurodomos publikacijų datos ir pavadinimai, tačiau nenurodomos faktinės aplinkybės ir nepateikiamas faktinių aplinkybių vertinimas, jos nėra kvalifikuotos teisiškai.
Nurodė, kad atsakovė 2007 metų sausio 25 dienos sprendimo ( duomenys neskalbtini) I skyriuje ir motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovė 2006 metų gegužės 22 dieną svarstė R. Ž. prašymą išnagrinėti publikaciją ,,( duomenys neskelbtini), kuri išspausdinta ( duomenys neskelbtini) laikraščio ,,Anykšta“ Rubrikoje ,,( duomenys neskelbtini)“. Sprendimo dalyje nurodyta, jog redakcija privalėjo labiau įsigilinti į konflikto esmę ir remtis keliais šaltiniais, nebuvo jokio viešojo intereso skelbti trečiojo asmens R. Ž. asmens duomenis, informaciją apie atleidimą iš darbo susieti su nekokybiškos žuvies įsigijimo faktu. Ieškovė publikacijoje pateikdama informaciją rėmėsi tiek R. Ž. jo paties iniciatyva pateikta informacija, tiek parduotuvės (duomenys neskelbtini) vedėjos I. P. pateikta informacija. Ieškovė išklausė abi konflikto, kurio egzistavimą pripažino ir atsakovė šalis, ir kiekvienai šaliai suteikė galimybę pasisakyti bei pateikti tą informaciją, kurią informacijos skleidėjai manė esant reikalinga pateikti. Pasirodžius straipsniui ,,( duomenys neskelbtini)“ nė vienas iš informacijos šaltinių nepareiškė pretenzijų, kad iškraipyti jų pasakyti žodžiai. Ieškovė elgėsi vadovaudamasi Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu (toliau-ŽLE) ir išklausė ne tik konflikto šalis, bet ir citavo nepriklausomą informacijos šaltinį. ŽLE kodeksas įpareigoja skelbiant informaciją remtis keliais šaltiniais, o, profesinės etikos pažeidimas gali būti nustatomas, jei būtų pateikiama tik iš vieno informacijos šaltinio gauta informacija.
Nurodė, kad atsakovė sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovė perka jai teikiamą informaciją už 50 litų. Iš tikrųjų ieškovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, už atlygį skelbia reklamą, reklaminius skelbimus, pranešimus ar kitą užsakomąją medžiagą. Taip veikia dauguma šalies laikraščių leidėjų. Viešas paskelbimas apie reklamos, reklaminių skelbimų įkainius nėra žurnalistinės etikos pažeidimas.
Nurodė, kad atsakovė 2007 metų sausio 25 dienos sprendime nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjus publikacijas nuspręsta, kad jos tendencingos ir jų tikslas – pašiepti konkuruojančio laikraščio redaktorę. Daugiau jokie motyvai sprendime nenurodyti. Atsakovė neįvertino, kad tretysis asmuo M. K. yra viešas asmuo. Ji buvo ne tik laikraščio ,,( duomenys neskelbtini)“ redaktorė, bet ir Kaimo rašytojų sąjungos ( duomenys neskelbtini), buvusi ( duomenys neskelbtini). M. K. yra įrašyta į Anykščių bibliotekos kraštotyros skyriuje esantį Anykštėnų sąrašą. Viešajam asmeniui taikomi didesni viešumo reikalavimai, jis gali tikėtis nuolatinio padidinto visuomenės dėmesio. Laikraštyje ,,Anykšta“ buvo rašoma išimtinai apie trečiojo asmens M. K. viešojo gyvenimo sritį.
Nurodė, kad atsakovė 2007 metų sausio 25 dienos sprendime Nr. 20 nusprendė, kad pagal ŽLE kodekso straipsnius pažeidimus padarė laikraštis ,,Anykšta“. Laikraštis nėra tinkamas ŽLE kodekso pažeidimo objektas.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Nurodė, kad 2007 metų sausio 22 dieną priimtas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad laikraščio „Anykšta" redakcija pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso ( ŽLE) 6, 7, 16, taip 2 bei 5, 16, 59 straipsnius, yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Komisijos nuomone, laikraščio ,,Anykšta“ redakcija pažeidė ŽLE 6 straipsnį, nes kritiškai neįvertino savo informacijos šaltinių, atidžiai netikrino faktų, rėmėsi vieninteliu šaltiniu, tuo pačiu pažeisdama ir 7 straipsnį, nes nepatikrinus informacijos tikrumo, ją galima skelbti tik tada, kai ją uždelsus paskelbti būtų padaryta žala visuomenei, šiuo atveju vėlesnis patikrintos informacijos skelbimas nebūtų padaręs žalos visuomenei. Komisijos narių nuomone publikacijos yra tendencingos, jomis siekiama pašiepti konkuruojančio laikraščio redaktorę. Dėl šios priežasties komisija nusprendė, kad pažeistas ŽLE kodekso 5 straipsnis, nes informacija vienašališka, negerbiamas nuomonių įvairovės principas, ypatingai kai viešąja informacija atsiliepiama į neaiškius ar konfliktiškus gyvenimo klausimus. Komisija taip pat nustatė, kad laikraščio ,,Anykšta“ redakcija pažeidė ŽLE 59 straipsnio nuostatas, nes publikacija ,,( duomenys neskalbtini)“, 2006 metų balandžio 11 dienos publikacija vertinta kaip žurnalisto ir viešosios informacijos rengėjo savitikslis noras suvesti asmenines sąskaitas.
Nurodė, kad ieškovo teiginiai, kad M. K. viešas asmuo neatitinka LR Konstitucinio teismo suformuluoto viešųjų asmenų apibrėžimo. Viešiesiems asmenims pirmiausiai priskirtini, asmenys kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame valstybės gyvenime. Tai politikai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, visuomeninių organizacijų vadovai. Viešaisiais asmenimis gali būti laikomi ir kiti asmenys, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams ( 2002-10-23 Konstitucinio teismo nutarimas ,,Dėl viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos ir žurnalisto teisės neatskleisti informacijos šaltinio).
Nurodė, kad komisija nusprendė, kad pažeistas ŽLE 2 straipsnis, nustatantis, kad informacija nėra prekė. Informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus, jei skelbiant tokią informaciją nėra aiškiai nurodoma, kad tai reklama.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Ž. ir M. K. nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Panaikinti kaip nepagrįsti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 metų sausio 22 dienos sprendimai, kuriais nuspręsta, kad laikraštis ,,Anykšta“ ( duomenys neskelbtini) dienos publikacijoje „duomenys neskelbtini)“ pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6,7,16 straipsnius; (duomenys neskelbtini) skyrelyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdindamas pranešimą, kad informacija kainuoja 50 Lt, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 2 straipsnį; ( duomenys neskelbtini) publikacijoje „( duomenys neskelbtini)“ pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnį; ( duomenys neskelbtini) publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) publikacijoje „( duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) publikacijoje „( duomenys neskelbtini)“ pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 16, 59 straipsnius; Iš atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“ naudai priteistos bylinėjimosi išlaidas - 200 Lt (du šimtus litų) žyminį mokestį, 228,30 Lt (du šimtus dvidešimt aštuonis litus 30 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu, 2880 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 141-144).
Teismas sprendė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija iš naujo nagrinėdama trečiųjų asmenų R. Ž. ir M. K. skundus, teismo nurodymų nevykdė ir 2007-01-22 priėmė sprendimą, iš esmės analogišką komisijos 2006-05-22 priimtam sprendimui.
Iš Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 metų sausio 22 dienos sprendimų, akivaizdu, kad iš priimtų sprendimų nėra aišku, ką neteisėto padarė ieškovas, kokiais konkrečiais veiksmais pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimus. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento skyriuje „Komisijos sprendimai“ 3 punkte nustatyta, kad dėl etikos kodekso pažeidimų, kurie pripažįstami esminiais, padariusiais visuomenei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui moralinę žalą, komisija priima sprendimą. Atsakovo priimtuose protokoliniuose sprendimuose nurodytos laikraščio "Anykšta" publikacijų datos ir pavadinimai, tačiau nenurodomos faktinės aplinkybės ir nepateikiamas faktinių aplinkybių vertinimas ir teisinis vertinimas. Kiekvienas nustatytas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimo faktas turi būti pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir motyvuotai įvertintas pagal atitinkamą Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnį.
Teismas sprendė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007-01-22 posėdyje priimti sprendimai (komisijos posėdžio protokolas Nr. 2) neatitinka komisijos sprendimų priėmimo procedūroms bei posėdžių protokolų turiniui keliamiems reikalavimams.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento skyriaus „Posėdžio protokolas" 1 punkte nurodyti reikalavimai keliami posėdžio protokolui. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007-01-22 posėdžio protokole tokių duomenų nėra. Atsakovo priimtuose protokoliniuose sprendimuose nurodytos laikraščio "Anykšta" publikacijų datos ir pavadinimai, išvardinti, pažeisti, komisijos manymu, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsniai.
Teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovo 2007-01-22 sprendimas buvo priimtas ir netinkamo subjekto atžvilgiu.
Atsakovo 2007 sausio 22 dienos sprendimu nuspręsta, kad atitinkamus Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnius pažeidė laikraštis „Anykšta", tačiau pats laikraštis negali pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų. Subjektai kuriems gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, yra fiziniai (žurnalistai, vyriausieji redaktoriai ir pan.) arba juridiniai asmenys, bet ne laikraštis. Visuomenės informavimo įstatymo (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1905 redakcija su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 23 straipsnio 2, 8 dalyse buvo nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, kad kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti (b.l. 146-150)
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš esmės nenagrinėjo pačio ginčo objekto, o tik pasisakė dėl ,,protokolinių sprendimų“.
Nurodė, kad teismas panaikino komisijos posėdžio protokolą, įvardindamas jį ,,kaip 2007 metų sausio 22 dienos priimtus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimus“, tačiau nepanaikino ieškovo atžvilgiu priimto sprendimo 2007 metų sausio 25 dienos ( duomenys neskelbtini). Komisija priimdama sprendimus vadovaujasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, patvirtintu 2005 metų balandžio 15 dienos žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime. Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuotas profesinės etikos pažeidimas, nesukelia jokių administracinio poveikio pasekmių. Komisija nesprendžia teisinių ginčų, neatlieka tyrimų ir nenustatinėja faktinių aplinkybių. Komisijai svarbu, kiek leidėjas ar žurnalistas geba būti nešališkas, sąžiningas ir atsakingas.
Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad protokoliniuose sprendimuose nenurodomos atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės ir nepateikiamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisinis vertinimas.
Nurodė, kad komisijos kompetencijos ribos, suteikia jai teisę nustatyti profesinės etikos pažeidimus. Komisija netiria, ar spausdintoje publikacijoje buvo pateikti teisingi faktai, tačiau ji vertina, ar pateikta informacija(faktai) pateikti taip, kaip to reikalauja profesionaliosios žurnalistikos standartai.
Teismas priimdamas sprendimą pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nepasisakė apie ieškovo veiksmus, ginčą sprendė paviršutiniškai.
Nurodė, kad komisija išnagrinėjusi straipsnį nustatė žurnalistų profesinės etikos pažeidimus. Leidėjas pažeidė ŽLE 6 straipsnį, nes kritiškai neįvertino savo informacijos šaltinių, atidžiai nepatikrino faktų, rėmėsi vieninteliu šaltiniu, nepatikrino informacijos tikrumo, o, nepatikrinus informacijos ją galima skelbti tik tada, kai uždelsus gali būti pakenkta visuomenės interesams.
Teismas nepagrindė sprendimo dalies, kad komisijos sprendimas priimtas netinkamo subjekto atžvilgiu.
Nurodė, kad sprendime nurodoma, kad ginčijamas sprendimas yra adresuojamas UAB ,,Anykštos redakcijai“. Sprendime nurodoma, kad pažeidimai yra užfiksuoti laikraštyje ,,Anykšta“ , kadangi sunku nustatyti kas padarė pažeidimą, žurnalistas ar leidėjas, todėl sprendimas nėra skirtas konkrečiam asmeniui.
Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas 3308, 30litų.
Nurodė, kad komisija nėra juridinis asmuo ir neturi savo sąskaitos banke, o jos išlaikymą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Teismas žinodamas, kad sprendimas šioje dalyje neįgyvendinamas, nes priteisdamas ieškovui aukščiau nurodytą sumą, įpareigojo byloje nedalyvavusį asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, priėmė neįgyvendinamą sprendimą.
Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
Nurodė, kad prieš duodant paaiškinimus, priesaiką pagal CPK 186 straipsnį reikėjo duoti tik atsakovo atstovei, nors ieškovo atstovas A. L. posėdžio metu davė esminius paaiškinimus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies.
Sutinkamai su CPK 329 str. 1 d. procesinis teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs ieškovo bei apelianto argumentus dėl pirmos instancijos teismo 2008 m. balandžio 30 d. rezoliucinės dalies, spendžia, kad atsakovo 2007 m. sausio 25 d. rašte (duomenys neskelbtini) yra nurodytas 2007 m. sausio 22 d. posėdžio protokole komisijos svarstytas dalykas ir aplinkybės, kurios yra tapačios. 2007-01-22 komisija svarstė R. Ž. 2007-04-11 prašymą ir M. K. 2006-02-11, 2006-04-12 prašymus dėl publikacijų laikraštyje „Anykšta“ ir priėmė sprendimą , kad:
Laikantis „Anykšta“ ( duomenys neskelbtini) publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6, 7 ir 16 str.;Laikantis „Anykšta“ (duomenys neskelbtini) skyrelyje „( duomenys neskelbtini)“, išspausdinamas pranešimą apie tai, kad informacija kainuoja 50 Lt, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 2 str.
- Laikraštis „Anykšta“ pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 str. („duomenys neskelbtini)“,(duomenys neskelbtini), 16 str. ( duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); „duomenys neskelbtini)“ ( duomenys neskelbtini); „( duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 59 str.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo 2007-01-22 Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimo, įforminto 2007-01-22 Komisijos posėdžio protokolu Nr.2, nes atsakovo 2007-01-25 raštas ( duomenys neskelbtini) pripažintinas kaip atsakovo pranešimas UAB „Anykštos redakcija“ bei R. Ž. ir M. K. apie Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007-01-22 priimtą sprendimą (CPK 183, 185 str., 329 str. 1 d.).
Sutinkamai su CPK 320 str. 2 d. apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Pirmos instancijos teismas, vertindamas atsakovo 2007-01-22 protokolu Nr.2 priimtą sprendimą ieškovo atžvilgiu, konstatavo, jog 2007-01-22 Komisijos posėdyje priimti sprendimai dėl R. Ž. ir M. K. pareiškimų, priimti pažeidžiant Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamentą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo sprendimas, priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką, nėra teisėtas ir pagrįstas, spręsti apie atsakovo priimto skundžiamojo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes iš prijungtos administracinės bylos Nr.I-3810-2-2006 matyti, kad atsakovas priėmė analogišką sprendimą, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-12-14 sprendimu buvo panaikintas. Kadangi minėtas administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl Vilniaus m. 2-as apylinkės teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, yra šiuo sprendimu saistomas (CPK 182 str. 2 p.).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino, komisijos manymu, ieškovo padarytus pažeidimus, publikuojant straipsnius, susijusius su R. Ž. bei M. K. .
Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Apelianto patvirtintas reglamentas nustato (skyrius „Posėdžio protokolas“ p. 1), kad komisijos posėdžio protokole turi būti nurodoma: Visuomenės informavimo priemonė, kuria skundžiamasi, rašytiniai paaiškinimai (jeigu tokie yra); dalyvaujančių šalių paaiškinimai dėl ginčo esmės, narių klausimai ir kitų asmenų atsakymai (jeigu tokie yra); nagrinėjimu nustatytos faktinės ginčo aplinkybės ir jų vertinimai Etikos kodekso požiūriu, posėdyje priimtas komisijos sprendimas ir jo pagrindimas bei motyvai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi (CPK 183, 185 str. str.) atsakovo 2007-01-22 posėdžio protokolą Nr.2, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendžia, kad atsakovo priimtas sprendimas ieškovo atžvilgiu yra grindžiamas vien tik komisijos narių nuomone, tai pripažįsta ir pats apeliantas apeliaciniame skunde.
Esant nurodytoms aplinkybėms tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą ir atsiskaitomąją sąskaitą banke, CK 2.74 str. prasme atsakovas yra tinkama šalis civiliniame procese, todėl , sutinkamai su CPK 93, 98 str., atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam tenka bylinėjimosi išlaidos bei prievolė atlyginti ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), kurios sudaro 1180 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos Komisijos apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos Komisijos UAB „Anykštos redakcija“ naudai 1180 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.