Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo K. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pateikto pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Kadangi pareiškėjos tėvo sesuo mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

7. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra M. M. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis).

9. Byloje esantis 2024 m. rugsėjo 20 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų M. M. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų, kas parodo, kad po palikėjo mirties nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo priimtas palikimas. Tai patvirtina taip pat 2024 m. birželio 5 d. į bylą pateiktas notaro liudijimas, kad po M. M. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla.

10. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad M. M. nuosavybės teise priklauso 3600/21800 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).

11. Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos matyti, kad M. M. mirė (duomenys neskelbtini) netekėjusi ir neturinti vaikų. Tai patvirtintina taip pat į bylą pateiktas mirties įrašas, kuriame nurodyta, kad M. M. mirė (duomenys neskelbtini) Taip pat iš gyventojų registro pažymos matyti, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Tai patvirtintina taip pat į bylą pateiktas mirties įrašas, kuriame nurodyta, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymoje taip pat nurodyta, kad S. M. mirė santuokoje su S. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini) Turėjo du vaikus -I. P. ir K. J..

12. Iš į bylą pateiktų M. M. ir S. M. gimimo liudijimų galima matyti, kad M. M. ir S. M. buvo giminaičiai t. y. brolis ir sesuo.

13. Pareiškėja nurodė, kad po M. M. mirties (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr.41-9909 jai ir pareiškėjos tėvui S. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrą 2,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): M. M. – 0,36 ha, S. M. – 1,82 ha. Visą žemės sklypą iki savo mirties valdė pareiškėjos tėvas S. M., visu sklypu rūpinosi kaip savu, o jam mirus, jo (S. M.) priklausančias sklypo dalis paveldėjo pareiškėja ir jos sesuo suinteresuotas asmuo K. J..

14. Po M. M. mirties S. M. visu žemės sklypu t. y. savo ir sesers M. M. dalimi, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi kaip savu. Tai patvirtina į bylą pateikta pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą iš kurios matyti, kad jis gyveno būtent visą laiką šiame kaime ((duomenys neskelbtini)) gyveno. Iš karto po palikimo atsiradimo (šešių mėnesių laikotarpyje) pareiškėjos tėvas valdė ir naudojosi visu minėtu žemės sklypu, prižiūrėjo jį ir tvarkė.

15. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kiti galimi įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, nėra duomenų, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad S. M. per 6 mėnesius po savo sesers M. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

17. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad S. M. faktiniais veiksmais po savo sesers M. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 587 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. (S. M.), gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sesers M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.