Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamoji K. Č. nurodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. 09.00 val. važiavo į teismo posėdį. Apie 11.00 val. važiavo pas močiutę (duomenys neskelbtini), iš jos išvažiavo apie 15.30 val. Vėliau susitiko su draugu S. ir kartu nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje paskutinį kartą buvo gal prieš vienerius metus, joje draugų neturi. Ji jokios SMS žinutės, jog pavogė paspirtuką iš „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos, nerašė. Kodėl liudytojai sako, kad jai kažkas padėjo pavogti ir kad ji pavogė paspirtuką, nežino, nes tikrai nepavogė jokio paspirtuko. Kas ir kodėl sako, kad ji pavogė paspirtuką, nepasakys, nes tikrai šito nedarė. Kas pavogė paspirtuką, nežino. I. J., E. G. nepažįsta. Jokių G. nepažįsta (2 tomas, b. l. 49–52). Papildomos apklausos metu K. Č. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato visiškai. Prisipažįsta, kad paspirtuką paėmė iš Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos. Dėl savo padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė paspirtuko savininkės. Paspirtuką paėmė, nes norėjo pasivažinėti, bet neketino jo pavogti ar kaip kitaip jį sugadinti. Paspirtuką paliko prie penkiaaukščio namo, kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos kitoje kelio pusėje. Kai paspirtuką paliko, negalvojo, kad jį gali kas nors paimti, manė, kad paspirtuko savininkas ateis ir jį paims. Pati bijojo grąžinti paspirtuką į mokyklą, nes manė, jog pagalvos, kad ji jį pavogė. Į mokyklą atėjo, nes norėjo susitikti su pažįstamu E., kuris atidarė jai mokyklos duris, o ji paspirtuku išvažiavo iš mokyklos. E. nesuprato, kad ji paspirtuką paėmė savo reikmėms. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, nes nebepamena. Pirmos apklausos metu neprisipažino, kad pavogė paspirtuką, nes išsigando. Dabar dėl visko prisipažįsta ir gailisi dėl savo poelgio. Padarytą žalą dėl paspirtuko atlygino. Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir kad jai būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė (2 tomas b. l. 63–66).

Be kaltinamosios K. Č. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji nepilnametė I. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad, datos neatsimena, lyg ir buvo antradienis, einamąjį mėnesį, atvažiavo į mokyklą paspirtuku. Pastatė paspirtuką tarp pirmų ir antrų durų esančiame mokyklos koridoriuje. Mokykloje yra dvi įėjimo durys – atidarius pirmas duris ir įėjus į koridorių reikia atidaryti dar ir antras duris. Buvo paliktas tik jos vienas paspirtukas, jis nebuvo prirakintas. Ji nuėjo į pamokas, o po 7 pamokų atėjo ir paspirtuko neberado. Ji iš karto paskambino mamai. Paspirtukas kainavo 380 Eur, pirktas prieš metus, juodos spalvos ,,Xiomi“, ant galinio rato nebuvo atšvaito, ant vairo buvo rožinis atšvaitas kaip apyrankė, ant vairo dar buvo priklijuotas lipdukas, kuris jau buvo truputį nusitrynęs. Paspirtuką jai nupirko mama su tėčiu. Mokykloje yra toks berniukas, penktokas vardu E., kuris ima paspirtukus, bet grąžina. Gal ir jos paėmė, bet tiksliai nežino. Budėtoja sakė, kad E. priėjo prie jos paspirtuko ir viskas. Ar jį paėmė, nesakė. Ji visada palikdavo paspirtuką neprirakintą. Abejos mokyklos durys yra rakinamos, bet dabar, kai yra šilčiau, durų nerakina. Ėjo tą dieną per 4 pertrauką į lauką pro kitas mokyklos duris ir neatkreipė dėmesio, ar jos paspirtukas buvo savo vietoje. Po šio įvykio niekas iš vaikų nesakė, kad būtų kas ką matę. Su berniuku E. apie paspirtuką nekalbėjo. Jos paspirtukas buvo elektrinis, jokios spynos nebuvo, nors turėjo atskirą spyną, bet nerakino. Po pamokų anksčiau duodavo pavažiuoti savo klasiokams, bet tai buvo šeštos klasės pradžioje, dabar niekam nedavė. Anksčiau E. prašė jos, kad duotų pavažiuoti savo paspirtuku, bet paskutiniu metu nebeprašė (1 tomas, b. l. 53–56).

Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad K. Č. mama, N. Č., jai pervedė patirtą už paspirtuką žalą, t. y. 380 Eur. Dėl padaryto nusikaltimo jos atsiprašė. Ji civilinio ieškinio byloje nereikš, kadangi žala atlyginta (1 tomas, b. l. 25–27).

Liudytoja Y. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje budėtoja. 2023 m. gegužės 9 d. ryte matė, kaip iš matymo pažįstama mergaitė paliko savo paspirtuką mokyklos koridoriuje, tarp pirmų ir antrų durų. Yra dvejos mokyklos įėjimo durys duris, pirmos, paskui antros, būtent tarpe tarp šių durų mergaitė ir paliko savo paspirtuką. Apie 13.00 val. mergaitė grįžo prie paspirtuko, tačiau jo nerado. Iš jos darbo vietos tos vieta, kur stovėjo paspirtukas, nesimato. Kiek konkrečiai buvo toje vietoje paliktų paspirtukų, ji nepasakys, bet, tikėtina, kad jos vienas, nes dažniausiai ji vienintelė ten statydavo savo paspirtuką, kiti vaikai statydavo juos kitur. Paspirtukas buvo neprirakintas, nes vieta tam nėra pritaikyta. Paspirtuko pasigedusi mergaitė iškart priėjo prie jos ir paklausė, ar nematė paspirtuko, nes jo nebuvo paliktoje vietoje. Ta vieta, kur buvo paliktas paspirtukas, nėra filmuojama. Filmuojamas tik laukas, išėjimas iš mokyklos. Kas paėmė paspirtuką, ji nematė, nes, kaip minėjo, iš jos darbo vietos paspirtukas nematomas. E. yra berniukas iš penktos klasės. Apie jį mergaitės mamai pasakė, nes jis ankščiau, kitomis dienomis, ateidavo paimdavo bet kurį paspirtuką, juo pasivažinėdavo ir grąžindavo atgal. Ar šį kartą jis buvo paėmęs mergaitės paspirtuką, ji tikrai nematė. E. apie 12.00 val. ji matė mokyklos pirmo aukšto foje, sėdėjo su mergina. Mergina buvo tamsiais plaukais, veido bruožų neįsidėmėjo, nes sėdėjo nuo jos toli. Mergaitės neatpažintų. Jie kartu ten sėdėjo visą pertrauką. Ji nematė, ar, kol jie buvo kartu, buvo priėję prie kurio nors paspirtuko. Ji taip pat negali pasakyti, ar jie vaikščiojo po foje, be to, ji ne visada buvo savo darbo vietoje, kelis kartus buvo išėjusi. Jog E. būtų pavogęs paspirtuką, ji nėra girdėjusi, tik žino, kad jis imdavo svetimus paspirtukus, pasivažinėdavo jais ir grąžindavo atgal į vietą. Visi tai matydavo. Kas galėjo pavogti mergaitės paspirtuką, ji nežino, pati nematė šito. Mokykla rakinama nėra, todėl kas nori gali įeiti į mokyklą. Su E. sėdėjusią mergaitę matė pirmą kartą, ankščiau nėra mačiusi (1 tomas, b. l. 89–92).

Liudytojas N. G. (N. G.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. apie įvykdytą vagystę „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje jis nieko nežino. Jam tik mama pasakė, kad brolis E. palaikė K. duris, kai ši, paėmusi paspirtuką, išvažiavo iš mokyklos. Jis K. pažįsta iš mokyklos. Kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Su K. kartu mokėsi 1–2 metus. Jie klasiokai nebuvo. Mokykloje su K. buvo draugai, tačiau, kai ji išėjo iš šios mokyklos, jie nebebendravo. Maždaug dveji metai, kai jau visiškai nebendrauja su K.. K. buvo atėjusi pas jį į namus arba šiaip susitikdavo draugų kompanijoje, kai tuo metu būdavo ir brolis E.. Būtent taip jis susipažino su K.. Brolis su K. nebendrauja. K. pavardė Č.. K. iš jo ir, kiek žino, iš kitų draugų nevogdavo. Yra daug kartų matęs, kaip K. rūko žolę. K. draugė G. pasakojo, kad K. iš „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos yra pavogusi paspirtuką maždaug prieš pusę metų, iš parduotuvės vogdavo alkoholinius gėrimus. G. jam parašė SMS žinutę „perduok mamai, kad K. jai pasakė, kad E. jai padėjo tik palaikyti duris“. G. pati jam parašė tokią žinutę, paskui net buvo susitikę, kai ji jam patvirtino, jog jai K. yra sakiusi, kad brolis E. jai palaikė mokyklos duris, o ji su paspirtuku išvažiavo. Daugiau apie įvykdytą vagystę jis nieko G. neklausinėjo. G. yra 17 metų. Nepamena, ar jis K. matė 2023-05-09 (1 tomas, b. l. 101–104).

Liudytoja G. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad maždaug prieš 2 mėn. jai paskambino O.. O. yra draugo N. mama. Ji jai pasakė, kad jai gali paskambinti iš policijos ir išsikviesti į apklausą –dėl to, ką padarė K.. O. sūnus E. padėjo K.. Paspirtukas galėjo būti pavogtas 2023 m. gegužės mėn., nes paspirtuko vagystė įvyko mokslų metų pabaigoje. Ji su K. susitiko tą dieną, kai jai paskambino O.. Tikslios dienos pasakyti negali, nes nebepamena, ar galėjo būti ta pati diena, kai pavogė paspirtuką, ar kita. Ji k. papasakojo, kad jai skambino O. ir ką ji pasakojo jai. K. pažįsta O.. Jai K. stovėdama priešais pasakė, kad ji paprašė E. palaikyti mokyklos duris, o ji paėmusi paspirtuką išvažiavo. Daugiau nieko jai apie paspirtuko vagystę K. nepasakojo: nei kur jį pavogusi realizavo, nei kaip susitiko su E., nei kitų įvykio aplinkybių. Ji jos apie vagystę daugiau nieko irgi neklausė. Ką jai K. pasakojo, ji SMS žinute perdavė O. sūnui N., su kuriuo yra draugai. SMS nebeturi, nes ištrynė. Ji pati K. nėra mačiusi su paspirtuku. Kai jos susitikdavo, ji niekada nebūdavo su paspirtuku. Žino, kad K. turi močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) rajone; kiek dažnai ji su ja bendrauja, ji nežino. Ji jokių sesių neturi. Ji pažįsta K. draugą S., su juo susitikdavo, kai susitikdavo su K.. Su juo nebebendrauja ir nebuvo susitikusi apie 4 mėn. Su K. jau apie 3 mėnesius nebebendrauja. Ji nuo K. „pavargo“, nes ši jai sukeldavo problemų, t. y. reikdavo važiuoti į policiją ir pan., todėl nusprendė su ja nebebendrauti. 2022–2023 m. žiemą, tikslaus mėnesio nepamena, ji su mama buvo pas K. svečiuose ir ten paliko savo telefoną, o kai grįžo jo pasiimti, telefono ten nebuvo. Įtarė, kad telefoną pavogė K., tačiau ji neprisipažino. Tada K. turėjo draugą J. G., apie 19 m. amžiaus, kuris jai galėjo padėti užstatyti telefoną lombarde. J. dažnai padėdavo K. užstatyti lombarde daiktus. Daiktus pristatydavo į lombardą, kuris būdavo arčiausiai vagystės vietos. Ar J. jai padėjo su paspirtuku, nežino. K. pinigus, kuriuos turėdavo, išleisdavo narkotikams, nes prieš maždaug pusę metų juos pradėjo vartoti. Ji apie J. ir K. žino, nes kelis kartus K. prašymu yra palaikiusi parduotuvės duris, o ji tuo metu pavogdavo alkoholio. Apie vagystę ji sužinodavo tada, kai ji jau pavogdavo ir išeidavo iš parduotuvės. E. K. pažįsta taip pat, jie visi bendrauja šeimomis. Jos mama taip pat pažįsta O. (1 tomas, b. l. 110–113).

Liudytojas E. G. (E. G.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis sėdėjo mokyklos hole ir laukė draugo. Tai buvo po šešių pamokų. Paskui pamatė, kaip į mokyklą ateina K. Č., jai apie 16–17 metų. Ji jį pakvietė ir paprašė palaikyti duris, nes jai draugė leido pasivažinėti paspirtuku. Jis jos paklausė, ar tikrai leido, ji patvirtino, kad tikrai, todėl jis palaikė duris. Paspirtukas buvo prie mokyklos durų, kur vaikšto mažieji vaikai, viduje. Paspirtukas buvo juodas, elektrinis, neprirakintas. K. tiesiog paėmė paspirtuką ir nuvažiavo, ir viskas. Jis laikė duris, per kurias išeinama iš mokyklos, būtent per jas K. ir išvažiavo. Kam priklausė paspirtukas, jis nežino. Hole buvo vaikų. K. jau antrą paspirtuką pavogė iš jo mokyklos. Kur K. padėjo paimtą paspirtuką, jis nežino, jis su ja nedraugauja. Jo brolis pažįstą ją, todėl žino vardą, K.. Visas įvykis įvyko 2023 m. gegužės mėn. pradžioje, antrą dieną po išeiginių. Papildomai paklausus E. prisiminė, kad prieš K. paimant paspirtuką su ja susitikęs nebuvo, kartu nesėdėjo. K. jam pasakė, kad jis jai turi palaikyti duris ir su ja turi bėgti. Nubėgo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Nubėgo vienas. Bėgo nes bijojo, jog jį pagaus (1 tomas, b. l. 118–121).

Liudytoja N. Č. ,apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. 09.00 val. su K. buvo teismo posėdyje Klaipėdos teisme. Apie 11.00 val. nuėjo pas močiutę į (duomenys neskelbtini) Pas močiutę taip pat buvo K. sesuo. Pas močiutę buvo maždaug iki 15.30 val. arba 16:00 val. Kartu su K. išvažiavo autobusu Nr. 9. K. dar norėjo susitikti su draugu, todėl iš autobuso išlipo Minijos g., prie šviestuvų parduotuvės. Žino, kad išlipus šioje stotelėje ji gatve (pavadinimo nepamena) nuėjo prie Vėtrungės pasažo. Apie 18.00–19.00 val. K. grįžo namo. Apie paspirtuko vagystę ji nieko nežino. K. tikrai negalėjo jo pavogti, nes ji buvo visada su ja (1 tomas, b. l. 140–142).

Iš 2023 m. gegužės 9 d. J. J. pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 9 d., apie 08.00 val. jos dukra I. J. iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), paspirtuku išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Dukra I. paspirtuką paliko mokykloje, koridoriuje prie išėjimo durų. 2023 m. gegužės 9 d., apie 15.00 val., po pamokų dukra jai paskambino ir pasakė, jog paspirtukas, kuriuo ji atvažiavo, yra dingęs. Po dukros skambučio atvažiavo į progimnaziją ir pabendravusi su dukra nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus. Paspirtukas buvo visas juodas, su žibintais. Išskirtinių bruožų ar kodo neturėjo. Ant galinio rato nebuvo atšvaito, ant paspirtuko vairo po ekranu buvo užklijuotas lipdukas, kuris buvo galimai nusitrynęs, likusi dėmė. Paspirtukas yra „XIAOMI“ gamintojo. Taip pat paspirtuko kairės pusės rankenos vidinė dalis buvo įskilusi, paspirtukas nebuvo prirakintas ar pririštas. Belaukdama policijos pareigūnų pabendravo su mokyklos valytoja, kuri nurodė, kad prie kito žalios spalvos paspirtuko buvo priėjęs mokykloje besimokantis berniukas, kuris galimai galėjo paimti paspirtuką, tačiau nepaėmė, kadangi šis buvo išsikrovęs. Taip pat paminėjo, jog tas pats berniukas jau taip buvo pasielgęs ir ankščiau. Įtaria, kad taip galėjo pasielgti mokinys iš 5 klasės vardu E.. Per pertraukas bei kitu metu dukra nuo 08 val. iki 15 val. nebuvo priėjusi prie paspirtuko, todėl, kokiu tiksliai laiku šis buvo pavogtas, nežino. Jai padaryta 380 EUR turtinė žala (1 tomas, b. l. 1–14).

Iš 2023 m. birželio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad, pasiūlius liudytojui E. G. atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, E. G. nuotraukoje Nr. 1 atpažino asmenį. Nuotraukoje Nr. 1 yra K. Č., būtent ji paprašė palaikyti mokyklos koridoriaus duris, ir pati išvažiavo ne savo paspirtuku. Atpažino ją iš veido bruožų, plaukų ( 1 tomas, b. l. 149–153, 154–155).