Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Byla Nr. ATP-619-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-05-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
ATP-619-383/2015
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01422-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-619-383/2015Proceso Nr. 4-13-3-01422-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs V. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 12 d., 2 val. 10 min., Dainų slėnyje esančiame J. B. gatvėje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas įvertinus paklaidą 2,04 prom. girtumas), vairavo automobilį ,,Hyundai Terracan“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo <Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas> galiojimo zonoje ir atsitrenkė į statomo objekto apsauginę tvorą jos neapgadindamas ir nesukeldamas kito asmens sveikatos sutrikdymo. Tokiais veiksmais V. B. pažeidė KET 14, 127 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d., ir 124¹ str. 8 d. (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija, įsigal. 2015-01-01, iki tol buvo 124¹ str. 7 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-05-05 nutarimu V. B. pripažino padariusį pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d., (įst. red. galiojanti nuo 2015-01-01) ir nubaudė galutine nuobauda 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, jog skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, neteisingai ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius klaidingas išvadas dėl kelių eismo įvykio aplinkybių, kurios nebuvo visiškai ir objektyviai ištirtos byloje, kas ir sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Nutartį priėmęs teismas vadovavosi prieštaringais teiginiais, būtent liudytojų D. K., D. R., K. R., A. B. parodymais, kurie įrodymų tyrimo teisme metu, objektyviais duomenimis nebuvo patvirtinti, priešingai, jie byloje buvo paneigti rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis), kitų liudytojų parodymais, nepagrįstai teikė šių liudytojų parodymams prioritetą ir nepagrįstai atmetė kitus įrodymus, kurių visetas būtų lėmęs objektyvų ir tinkamą vertinimą, ar V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsitrenkė į statomo objekto apsauginę tvorą.

Skunde teigiama, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, V. B. kaltę dėl surašyto jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolo pripažino dalinai ir tik pripažino padaręs pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. V. B. parodymus šioje dalyje patvirtina ne tik kartu su juo buvęs pažįstamas M. D. ir D. K., bet ir detali pokalbių išklotinė, kurioje 2014-11-11 21:30:35 fiksuotas V. B. ir D. K. telefoninis pokalbis. Teismas nepagrįstai liudytojų D. K. ir M. D. parodymus byloje vertino kaip nereikšmingus nustatytoms aplinkybėms.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu liudytojų parodymuose, kuriais teismas vadovavosi, ir kuriuos teismas laikė išsamiais ir teisingais, įvardinti tiek automobilio „Huyndai Terracan“, tiek pažeistos apsauginės tvoros pažeidimai. Tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, nes tokie pažeidimai nėra tinkamai įforminti ir aprašyti. Policijos pareigūnas G. S. patvirtino, kad eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių apžiūros protokolai nebuvo įforminti, nes nebuvo objektyvių duomenų eismo įvykiui faktui fiksuoti. Pareiškėjas pažymi, kad jokiame procesiniame dokumente neatsispindi, kad eismo įvykio vietoje buvo naudojamos specialios priemonės-fotoaparatas, kokios modifikacijos ir ar jis naudojamas policijos ekipažo veikloje, ir kad fotonuotraukos pridėtos kaip priedai prie konkretaus procesinio dokumento. Pateiktos fotonuotraukos nėra aprašytos ir susietos su konkrečia vietove ir su tariamu eismo įvykiu. Todėl pareiškėjo nomone šie įrodymai negali būti naudojami administraciniame procese kaip įrodymai, nes jie įforminti pažeidžiant įrodymų surinkimo ir įforminimo taisykles.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas nutartyje vadovavosi liudytojų D. K., D. R., K. R. ir A. B. parodymais, tačiau įvertinus jų parodymus ir priešpastačius juos su kitais byloje esančiais įrodymais, šių liudytojų parodymai esminiai skiriasi nuo objektyvių byloje esančių duomenų ir jiems prieštarauja. Teismas V. B. vairavimą jam būnant neblaiviam, tiesiogiai sieja su vieninteliu faktu-automobilio atsitrenkimu į statomo objekto apsauginę tvorą, tačiau kaip matyti, byloje objektyvių duomenų šiam faktui patvirtinti, nėra.

Pareiškėjas V. B. neneigia fakto, kad jis tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau byloje neginčijamų įrodymų, kad jo neblaivumą susieti su automobilio vairavimu esant neblaiviam, nėra, o tie įrodymai (liudytojų parodymai), kuriais vadovaujasi teismas, nepatikimi, ir jie paneigti byloje esančiais kitais objektyviais įrodymais. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, vien tik fakto, kad V. B. sėdėjo automobilyje neblaivus, šioje byloje nepakanka faktui konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį V. B. apeliacinį skundą negauta.

Pareiškėjo V. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. savo kaltę dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d. neigė, teigdamas, kad automobilo nevairavo, o tik jame sėdėjo būdamas neblaivus, tačiau pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, V. B. nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos iki administracinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme savo parodymus keitė ir painiojosi juose. Pirminiame savo paaiškinime jis teigė, kad automobilio nevairavo, o automobilį vairavo draugas Egidijus, kuris policijai atvažiavus kažkur išėjo (b.l. 17). Vėliau apklaustas policijos komisariate V. B. nurodė, jog pats atvažiavo su M. D. į „Dainų slėnį“ blaivus, o iš „Dainų slėnio“ juos turėjo parvežti draugas E. L. (b. l. 21). Rašydamas dar vieną paaiškinimą policijos komisariate, V. B. jau teigė, kad buvo nemažai išgėręs, todėl gerai neatsimena kokiems draugams ir kokiems pažįstamiems skambino, kad juos parvežtų į namus ir parvarytų automobilį (b. l. 26). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. B. teigė, kad iš „Dainų slėnio“ parvežti turėjo D. K.. Baigiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme V. B. ėmė teigti, kad tą naktį objekte, kuris buvo saugomas, budėjo ne D. K., bet kitas asmuo, tačiau teismui išreikalavus papildomus duomenis iš UAB ,,Apsaugos komanda“ paaiškėjo, kad tą naktį objekte budėjo vienas D. K. (b.l. 85). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino V. B. poziciją kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. B. duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs bei tarpusavyje prieštaringi, kadangi jie viso proceso metu prieštaravo tyrimo metu surinktiems duomenims, liudytojų duotiems parodymams.

Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų G. S., K. R., apsaugos firmos darbuotojų D. R., D. K., A. B. parodymais, kurie sutampa esminėse bylos aplinkybėse, tarpusavyje neprieštarauja, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje apsaugos firmos darbuotojas D. K. patvirtino tas aplinkybes, jog budėdamas naktį objekte ir būdamas vagonėlyje, išgirdo lauke muziką, išėjo pasižiūrėti, matė stovintį automobilį. Girdėjo kaip užsivedė automobilis ir išvažiavo. Po kurio laiko išgirdo smūgį ir tvoros vibravimą, kadangi tvora metalinė ir sujungta su budinčiojo vagonėliu. Tuomet jis išsikvietė į objektą savo apsaugos ekipažą. Pamatę, kad automobilio įvažiuota į tvorą, jie iškvietė policiją. Automobilyje jis matė du vyrus, kurie buvo neblaivūs. Tvora buvo pastumta į priekį apie pusę metro, stovėjo kreivai, atlupti keli segmentai (b. l. 65). Liudytojas D. R. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus pagal D. K. skambutį, rado automobilį ir tvorą įstumtą į vidų. Automobilyje buvo du vyrai, vienas sėdėjo gale, kitas prie vairo. Prie vairo sėdėjo V. B.. Apžiūrėję vietą matė automobilio vėžes įvažiuotas net už tvoros, matėsi apibraižyti džipo lankai ir buferio kampas. Tai buvo naujos žymės (b. l. 66). Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas apsaugos firmos darbuotojas A. B. (b. l. 80). Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas K. R. parodė, kad gavę iškvietimą su kolega nuvyko į įvykio vietą. Rado džipą ir du asmenis jame. Vienas tų asmenų buvo V. B.. Apsaugos darbuotojai pasakė, kad jis vairavo ir atsitrenkė į tvorą. Jie įformino įvykį. Protokolo V. B. nerašė, kadangi reikėjo aiškintis papildomas aplinkybes. Transporto apžiūros protokolo nerašė, kadangi tai daro tik esant įskaitiniam įvykiui, kai sužalojami žmonės. Matė įlenktą tvorą, viską fotografavo. Matė, kad automobiliu bandyta kilti į pylimą, buvo prabuksuota, važinėta ir ant pėsčiųjų tako. Važinėjimo pėdsakai buvo akivaizdūs. Abu rasti vyrai neigė vairavę automobilį (b. l. 73-74). Policijos pareigūnas G. S. taip pat patvirtino tas aplinkybes, kad nuvykus į įvykio vietą ant pylimo rado stovintį automobilį. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo du žmonės. Bandė pažadinti ir išsiaiškinti aplinkybes. V. B. sakė, kad automobilį vairavo draugas, kur jis randasi nepasakė. Saugos darbuotojas paaiškino, kad automobilis pažeidė objekto apsauginę tvorą. Apžiūrėjus, tvora išversta nebuvo, tik palinkusi į vieną pusę. Didelio tvoros pažeidimo nematė, kolega fotografavo (b. l. 65). Atsižvelgiant į minėtų policijos pareigūnų bei apsaugos firmos darbuotojų užfiksuotus parodymus, V. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pažeidimo, dėl kurio jam skirta nuobauda, nepadarė ir jam priklausančio automobilio nevairavo, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog vertinant byloje esančias fotonuotraukas, objektyvių duomenų teigti, kad fotonuotraukose matomi pėdsakai palikti automobilio „Hundai Terracan“ nėra.

Aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog liudytojas K. R. kategoriškai patvirtino, kad važinėjimo pėdsakai buvo akivaizdūs ir matėsi, jog automobiliu bandyta kilti į pylimą, buvo prabuksuota, važinėta ir ant pėsčiųjų tako. Liudytojas patvirtino, kad pats darė fotonuotraukas, kurios yra pridėtos prie bylos, įvykio vietos apžiūros protokolo nerašė, kadangi tokioje situacijoje jo nereikia rašyti. Liudytojas D. R. taip pat patvirtino, kad matėsi vienos vėžės nuo tvoros iki ratų, įvažiuota buvo net už tvoros. Kaip jau minėta, netikėti ar abejoti nuosekliais liudytojų K. R. ir D. R. parodymais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo M. D. parodymais, kadangi jo suinteresuotumas duoti tokius parodymus, siekiant padėti V. B. išvengti administracinės atsakomybės, akivaizdus. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, M. D. bylos eigoje savo parodymus keitė, nebuvo nuoseklus, be to, liudytojo M. D. parodymai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams bei kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams minėtas liudytojas tvirtino, jog automobilio nevairavo nei jis, nei V. B., o vairavo pažįstamas žmogus, kuris prieš atvažiuojant policijai kažkur išėjo (b. l. 18). Vėliau apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. D. jau teigė, jog V. B. jį pasisiūlė parvežti į namus, nuvažiavus prie pylimo pasiūlė išgerti. Teigė, jog pasiskambino vairuotojui, kad parvežtų į namus, kadangi buvo išgėręs visko neprisimena (b. l. 66).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimą V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas