- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2-8577-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01253-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio socialinių paslaugų centro, Radviliškio socialinių paslaugų centro Globos centrui
- Atsakovas
- A. Š.
dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vyteniui Maščinskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui Radviliškio socialinių paslaugų centro Globos centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Š., a. k (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukros E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš A. Š. išlaikymą vaikui E. Š. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; E. Š. priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko laikiniesiems globėjams Radviliškio socialinių paslaugų centro Globos centrui iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinyje nurodo, kad nepilnametė E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra likusi be tėvų globos, bei nuo 2024-11-29 yra laikinai globojama Radviliškio socialinių paslaugų centro Globos centre. Vaiko įstatyminiai atstovai - motina T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) su kuria anksčiau gyveno mergaitė, mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nenori ir nesugeba užtikrinti vaikui būtinų saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų. Tėvas nepriėmė socialinių paslaugų, nedėjo pastangų situacijai pakeisti, nenori bendrauti su dukra ir apskritai jos gyvenime nedalyvauja. E. Š. ir jos šeima Skyriui yra žinoma iš anksčiau. 2018-09-17, 2019-02-20 nustatyti galimi smurtiniai E. Š. teisių pažeidimai. 2021-10-18, 2023-07-26 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai E. Š. atžvilgiu. Nuo 2023-08-03 iki 2024-06-17 vaikui ir jo šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Pažymėtina, kad vaiko motina yra mirusi, o vaiko tėvas A. Š. anksčiau t. y. iki (duomenys neskelbtini) savo dukros E. Š. neaugino, iki motinos mirties ji gyveno su motina ir senole iš motinos pusės L. J.. Vaiko tėvo A. Š. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas (nuo 2023-08-03 iki 2024-06-17). Atvejo vadyba užbaigta konstatuojant, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2024-10-23 Skyriuje gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad vaikas E. nenori gyventi su tėvu A. Š., jo bijo. Pranešime nurodyta, kad mergaitė nori gyventi su močiute, kuriai neleidžiama susitikti su anūke. Reaguojant į pranešimą, Skyriaus specialistai atliko E. Š. situacijos vertinimą. Vertinant situaciją 2024-10-28 skyriaus specialistai bendravo su vaiku E. Š.. Mergaitė nurodė, kad tai, kas yra nurodyta pranešime – tiesa, ji nenori gyventi su tėčiu A. Š., kadangi jis negražiai su ja elgiasi - vadina: „snargla, pusgalve“, keikiasi. Mergaitė prisiminė, kad buvo atvejis, kai tėtis bandė paliesti jos ausį, o ji nusuko galvą, norėdama to išvengti, tėtis tada sutrenkė jai per galvą (kada tai buvo, vaikas tiksliai įvardyti negalėjo). Pasak E. Š. buvo ir daugiau atvejų, kai tėtis ją skriaudė - vieną kartą ji stovėjo namuose ir valgė bananą, o tėtis priėjo ir ją pastūmė, ji pargriuvo (kada tiksliai tai buvo, vaikas įvardyti negalėjo). E. Š. teigimu, praėjusios savaitės antradienį arba trečiadienį, tėtis jai su rankos kumščiu trenkė į koją, mergaitė teigia, kad tėtis skriaudžia ir necenzūriniais žodžiais vadina ne tik ją bet ir sugyventinę K. M.. Pasak mergaitės, būna atvejų, kai ji prieina apsikabinti tėčio sugyventinę K., o tėtis paima ir nustumia ją. E. Š. nurodė, kad ji bijo savo tėvo (kalbėdama jaudinosi ir vis klausė ar tėtis negirdi šio pokalbio). Paklausus mergaitės, kur ir su kuo ji norėtų gyventi, atsakė, kad su močiute arba tėčio sugyventine K. Pas močiutę lankėsi šeštadienį, buvo jos namuose. Apsilankymo pas močiutę metu, kartu su ten gyvenančiu dėde buvo išėjusi pas jo draugus, kur buvo pavaišinta arbata. E. Š. buvo paaiškinta, kad esant tokiai situacijai, ji negali grįžti į tėvo namus. Vaikas sutiko apsigyventi pas Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centro budinčią globotoją. 2024-10-28 Skyriaus specialistai bendravo su A. Š., kuris nurodė, kad pranešime nurodytos aplinkybės yra melagingos. Šeštadienį, t. y. 2024-10-26, buvo susitarta su vaiko močiute ir ji atvyko pasiimti vaikaitės. Apie 11 valandą jie susitiko prie „Lidl“ parduotuvės, nes A. Š. nenori, kad vaiko močiutė žinotų, kur jie gyvena. Močiutė pasveikino vaikaitę su artėjančiu gimtadieniu, davė pinigų ir žaidimą. Pasak tėvo, močiutė vaiką parvežė apie 18:30 val. A. Š. išreiškė nepasitenkinimą, kad močiutė pasiima vaikaitę ne tik pabūti kartu, bet leidžia dėdei ją išsivesti ir vaikščioti po kaimą pas nepažįstamus asmenis. Vaiko dėdė yra vartojantis alkoholį, todėl, tėvo nuomone, vaikui gali būti nesaugu. Pasak A. Š., vaiko močiutė L. J. „kiša pagalius į ratus“ ir negali susitaikyti, kad E. Š. nebegyvena su ja. Pasak tėvo, dukra gali būti nuteikinėjama prieš jį. L. J. yra skambinusi jo sugyventinei K. M. ir domėjosi ar vaikas bijo tėvo. Tėvui buvo paaiškinta, kad vaikas kalba apie tai, jog mergaitės atžvilgiu tėvas smurtavo. A. Š. nurodė, kad taip vaiką primokė kalbėti močiutė. Anot tėvo, pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateikė močiutė L. J.. Atsižvelgiant į surinktus duomenis, Skyrius Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 6VLA-753, E. Š. laikinai apgyvendino Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centre.
Šiaulių AVPK Radviliškio PK informavo, kad tiriant gautą informaciją, įtarimai dėl galimų smurtinių veiksmų dukros atžvilgiu pareikšti vaiko tėvui A. Š.. 2024-10-30 Skyriaus specialistams A. Š. sugyventinė K. M. dėl susiklosčiusios situacijos paaiškino, kad prieš pusę metų buvo atvejis, kai jiedu su A. Š. juoko formoje kumščiavosi, imitavo peštynes, o E. Š. pagalvojo, kad jie rimtai mušasi, pribėgusi trenkė tėvui. Tuomet šis galėjo vaiką ir stumtelti. Pasak K. M., A. Š. yra labai griežtas, būna, kad kalba pakeltu tonu, „rėkauja“, iš jo galėjo išsprūsti tokie žodžiai, kaip „pusgalvė ar snargla“ vaiko atžvilgiu. E. Š. kartais nenori klausyti, būna, kad jai reikia daug kartų pakartoti, ką ji turi padaryti. Pavyzdžiui, būna, kad tėvas liepia dukrai kur nors nueiti, o ji neina, tokiu atveju jis ją stumteli. K. M. teigimu, E. Š. jai yra pasakojusi, kad valgė bananą, o tėvas ją pastūmė ir ji pargriuvo. Pirmadienį (2024-10-28) tėvas su dukra visą dieną buvo dviese, ar kas nors tarp jų įvyko, moteris nežino. Pasak K. M., į vaiko gyvenimą labai kišasi močiutė L. J., kuri nori, kad vaikas gyventų su ja. K. M. nurodė negalinti būti laikinai prižiūrinčiu asmeniu E. Š., nes gyvena kartu su A. Š. ir neaišku, kokius procesus pradės policija jo atžvilgiu. 2024-11-12 A. Š. nurodė, kad dukra E. Š. jo nuomone yra primokyta močiutės, vyras neigė naudojęs smurtą. Pasak tėvo, jis negali nurodyti asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką E. Š.. A. Š. kategoriškai atsisakė ir nesutiko, kad E. Š. būtų laikinai prižiūrima močiutės L. J., kadangi jos namuose būna girtaujama. Vyras matė socialinėje platformoje „TikTok“ alkoholį vartojantį L. J. sūnų, kituose netinkamo turinio video įrašuose buvo girdimas pačios močiutės balsas. A. Š. buvo paaiškinti tolimesni Skyriaus veiksmai, nurodyta, kad bus kreiptasi į teismą, dėl leidimo paimti vaiką iš jo ir inicijuotas laikinosios globos nustatymas. Iš budinčios globotojos pateiktos informacijos matyti, kad mergaitė buvo emociškai sugniuždyta, kuomet tėvo sugyventinė atsisakė ja rūpintis, vaikas patyrė neigiamus išgyvenimus dėl susidariusios situacijos. Neatmestina, kad galimai vaiką įtakoja senolės priešiškas nusiteikimas prieš vaiko atstovą pagal įstatymą bei praeities išgyvenimai, kurie susiję su vaiko motinos mirtimi. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą darytina išvada, kad vaikui būtina intensyvi specialistų pagalba, nes yra pagrįstų įtarimų, jog vaiko atžvilgiu galimai naudojamas psichologinis bei fizinis smurtas. Asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką nėra, o dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo vaikui negalima pritaikyti vaiko laikinosios priežiūros socialines paslaugas teikiančioje institucijoje kartu su tėvu. Esant tokioms aplinkybėms priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvo, bei inicijuoti vaiko laikinosios globos nustatymo procesą. 2024-11-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi leista paimti nepilnametę E. Š. ir jos tėvo A. Š.. Tą pačią dieną vaiko senolė L. J., gim. 1972 metais, pateikė prašymą, kuriuo išreiškė norą tapti anūkės E. Š. nuolatine globėja. 2024-12-03 Radviliškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-621 (2.5) E. Š. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi uzufrukto teise paskiriant Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centrą, o vaiko gyvenamąją vietą nustatant centro buveinės adresu: Maironio g. 8a, Radviliškyje. 2024-12-06 Skyrius priėmė teigiamą sprendimą Nr. 6SPį-169, kuriuo konstatuota, jog L. J., atlikus jos pradinį vertinimą, yra tinkama tapti vaiko globėju. 2024-12-13 aplankius globojamą E. Š., akte Nr. 6GVA-1089 konstatuota, kad E. globėjos namuose jaučiasi laiminga, gauna pakankamai dėmesio, gali išsipasakoti globėjai. Jai patinka gyventi globėjos šeimoje. Sutaria ir su kitais šeimoje augančiais vaikais, nors pasitaiko ir barnių. Vaiko mama yra mirusi, su tėvu vaikas nebendrauja. Vaikui kyla nerimas, vien pagalvojus, kad reikėtų susitikti su tėvu. Iš artimųjų vaikas telefonu bendrauja su močiute. Globėjos nuomone vaikas nenori bendrauti su tėvu, galimai jo bijo. Skyriaus nuomone vaiko gyvenamojoje aplinkoje yra sudarytos sąlygos į poilsį, ugdymą ir laisvalaikį, užtikrinamas paslaugų teikimas, patenkinami poreikiai, rūpinamasi vaiko ugdymu bei sveikata. 2025-01-23 Skyriuje gautas Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas A. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuojant kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. 2025-01-22 Skyriaus specialistai aplankė globojamą E. Š., bei aktu Nr. 6GVA-53 konstatavo, kad vaikas papasakojo, jog jos mama yra mirusi, o su tėčiu bendrauti nenori. Per globėją ir globos koordinatorę prašė, kad tėtis atiduotų kompiuterį, meškiną, stalo žaidimus ir ausines. Tėvas grąžino tik ausines, daugiau nieko. E. pyksta ant tėvo. Vaiko globėja nurodė, jog vaikas kalbant apie tėvą jaučia didelį stresą, yra pasakęs, kad geriau keliautų į vaikų globos namus nei sugrįžtų pas tėvą. Vaikas prašė tėvo grąžinti jos likusius daiktus, tačiau jis nesutiko. Iki šiol buvo įsivėlusi klaida ir vaiko našlaičio išmoka vis dar keliavo į tėvo sąskaitą. Dabar, išsiaiškinus situaciją, socialinė darbuotoja skatino tėvą grąžinti išmoką globėjai, tačiau jis nepanoro tai padaryti. Vaikas dažniausiai telefonu bendrauja su močiute. Bendravimas labai dažnas, jos kalbasi po 2-3 kartus per dieną, vyksta jų susitikimai globos centre. 2025-03-06 gautas Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro raštas dėl informacijos pateikimo ir Motyvuotas siūlymas Nr. SD-659, kuriame nurodyta, jog A. Š. raštu atsisakė socialinių paslaugų bei kategoriškai atsisakė dalyvauti Atvejo vadybos posėdyje. Vaiko tėvas vengia bendradarbiauti su specialistais, nebendradarbiauja, atsisako siūlomos pagalbos. Su dukra nebendrauja, dėl pasimatymo organizavimo į Globos centrą nesikreipė, o vėliau nurodė, kad pasimatymų su dukra nepageidauja ir juose nedalyvautų. Darytina išvada, kad A. Š. nesistengia ir nekeičia savo elgesio dukros E. Š. atžvilgiu, vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas ir vaiko gyvenime nedalyvauja. 2025-03-18 Skyriuje registruotas tarnybinis pranešimas Nr. 6TSD-511, kuriame apibendrinama situacija bei konstatuota, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Skyrius mano, jog yra visi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai kreiptis į teismą dėl neterminuoto A. Š. tėvų valdžios ribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų pasirengę savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, savo amoraliu elgesiu vaikams daro žalingą įtaką, nesirūpina vaikais. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos - rūpintis vaikais (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-236/2008). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, jog vaiko tėvas A. Š. yra nusišalinęs nuo dukros E. Š. auklėjimo ir ugdymo, dukra nesirūpina, nesidomi, vaiko gyvenime nedalyvauja, išlaikymo vaikui neteikia. Negana to, T. Š. nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų, atsisako matytis su dukra, todėl teigiamų pokyčių šeimoje nepasiekta, išlieka rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvu ir dėl to išlieka pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Vaikas taip pat išreiškė nuomonę, jog nenori su tėvu nei gyventi, nei bendrauti, nei matytis, jo bijo, nori likti gyventi globėjos arba močiutės šeimoje. Dėl šių priežasčių grąžinti vaiko į biologinių tėvų šeimą nėra galimybės. Vaiko motina T. J. yra mirusi. Skyrius mano, kad yra visi CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai tam, kad atsakovui A. Š. būtų neterminuotai apribota jo, kaip tėvo valdžia vaiko E. Š., atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią tėvui A. Š., jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, todėl iš Atsakovo yra tikslinga priteisti išlaikymą jo dukrai E. Š. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios yra nurodytos ir ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad kiek jam žinoma, atsakovas A. Š. nesiruošė dalyvauti šiame teismo posėdyje, jis yra pareiškęs, jog jam niekas neįdomu, jie gali vaiką dėti, kur nori, atsakovas su dukra iki pat šiol visiškai nebendrauja, į paskutinius atvejo vadybos posėdžius jis neatvyko, su socialiniais darbuotojais jis taip pat nebendrauja, todėl darytina išvada, kad atsakovas visiškai nesuinteresuotas vaiko ateitimi bei jo gerove, dukros E. Š. nelanko, išlaikymo jai neteikia, su dukra nebendrauja ir yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko globos. Vaikas E. Š. visą laiką augo su savo, jau mirusia, mama ir močiute L. J., mergaitė išreiškė norą grįžti ir gyventi pas močiutę, teigia, kad ji norėtų, jog močiutė taptų jos globėja.
Atsakovas A. Š. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors jam asmeniškai buvo įteikti visi procesiniai dokumentai bei tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Trečiojo asmens Radviliškio socialinių paslaugų centro atstovė Deimantė Kairienė teismo posėdžio su ieškovo ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad ji yra globos koordinatorė, dirbanti su budinčios globėjos šeima, kurioje dabar gyvena E. Š.. Pas budinčią globėją mergaitė gyvena nuo 2024-10-29, t. y. nuo to laiko, kai buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto šeimoje. Ji pati bendravo su mergaite, ji papasakojo apie smurtą, kurį patyrė pas tėvą, teigė, kad tėvas prieš ją naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, tai kartojasi visados ir ji gyventi su tėvu nenori, jog galėtų gyventi su bet kuo, tik ne su tėvu. Vaikas E. išreiškė norą, kad ją globotų močiutė L. J.. L. J., nuo pat vaiko E. Š. gyvenimo budinčios globotojos šeimoje pradžios, palaikė aktyvų ryšį su Globos centru, buvo organizuojami jos ir anūkės E. susitikimai Globos centre, į kuriuos ji visuomet atvykdavo, su anūke bendraudavo telefonu, yra baigusi atitinkamus globėjos mokymus. L. J. yra išreiškusi norą globoti savo anūkę E., tarp jos ir mergaitės yra susiformavęs glaudus ryšys, todėl ji mano, kad vaiko geriausius interesus atitiktų mergaitės globa močiutės šeimoje. Tuo tarpu vaiko E. tėvui, po ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo, buvo siūloma atnaujinti bendravimą su dukra E., užmegzti su ja ryšį, ne kartą buvo siūloma organizuoti susitikimus su dukra Globos centre. Atsakovas teigė, kad darbo metu jis į tokius susitikimus ateiti negali, tada buvo siūloma susitikinėti jam patogiu laiku – po darbo ar savaitgaliais, buvo numatyta susitiko artimiausia data, bet jis atvykti susitikti su dukra atsisakė. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas teigė, kad nežino, kada galės atvykti pas dukrą, pažadėjo susiekti telefonu, tačiau to nepadarė, o jai pačiai paskambinus atsakovui telefonu, atsakovas pasakė, kad į susitikimus su dukra jis neatvyks. Atsakovas visiškai nesidomi savo dukra, jos gyvenimu budinčios globėjos šeimoje, jai bendraujant su atsakovu dėl mergaitės daiktų atsiėmimo, jis net nei karto nėra paklausęs kaip sekasi jo dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mergaitės mama T. J. yra mirusi (mirė (duomenys neskelbtini)). Iki motinos T. J. mirties, vaikas E. Š. gyveno kartu su motina ir močiute iš motinos pusės L. J.. Po T. J. mirties, E. Š. pradėjo gyventi atsakovo A. Š. šeimoje. Vaiko tėvo A. Š. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas (nuo 2023-08-03 iki 2024-06-17) ir atvejo vadyba buvo užbaigta konstatuojant, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2024-10-23 Skyriuje gavus pranešimą apie tai, kad vaikas E. nenori gyventi su tėvu A. Š., jo bijo, jog mergaitė nori gyventi su močiute, kuriai neleidžiama susitikti su anūke, buvo atliktas vaiko E. Š. situacijos vertinimas. 2024-10-28 Skyriaus specialistai bendravo su E. Š., mergaitė nurodė, kad ji nenori gyventi su tėčiu A. Š., kadangi jis negražiai su ja elgiasi - vadina: „snargla, pusgalve“, keikiasi, vaikas nurodė, kad buvo atvejis, kai tėtis bandė paliesti jos ausį, o ji nusuko galvą, norėdama to išvengti, ir tėtis tada sutrenkė jai per galvą. Vaikas taip pat nurodė, kad tėvas A. Š. ją skriaudė – pastūmė ją, kai valgė bananą, dėl to ji pargriuvo ir buvo atvejis, kai tėvas rankos kumščiu trenkė jai į koją, be to, tėvas ją nuolat vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, leista nepilnametį vaiką E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paimti iš jo tėvo A. Š., konstatuojant, kad mergaitei iškilo realus pavojus jos fiziniam ir psichiniam saugumui bei vaiko sveikatai ir net gyvybei. Atsižvelgiant į surinktus duomenis, Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 6VLA-753, E. Š. laikinai apgyvendinta Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centre. Iš byloje esančio 2025 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje matyti, kad dėl vaiko E. Š. aukščiau nurodytų veiksmų Radviliškio rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas A. Š. atžvilgiu, kuris buvo nutrauktas, konstatuojant, jog A. Š. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
Atsakovui A. Š. po ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo, buvo siūloma atnaujinti bendravimą su dukra E. Š., užmegzti su ja ryšį, buvo siūloma organizuoti susitikimus su dukra Globos centre jam patogiu laiku, tačiau atsakovas atvykti susitikti su dukra visą laiką atsisakydavo. Su savo dukra E. Š. jis nebendravo ir nebendrauja nei telefonu, nei per socialinius tinklus. Atsakovas A. Š. kviečiamas neatvykdavo į atvejo vadybos posėdžius, taip pat jis nebendravo ir su socialiniais darbuotojais, atsakovas visiškai nesidomi savo dukra, jos gyvenimu budinčios globėjos šeimoje. Tai matyti iš 2025 m. kovo 6 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos ir Motyvuoto siūlymo, kur nurodyta, kad atsakovas A. Š. raštu atsisakė socialinių paslaugų bei kategoriškai atsisakė dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, jog vaiko tėvas vengia bendradarbiauti su specialistais, nebendradarbiauja, atsisako siūlomos pagalbos, su dukra nebendrauja, dėl pasimatymo organizavimo į Globos centrą nesikreipė, jis nurodė, kad pasimatymų su dukra nepageidauja ir juose nedalyvaus.
Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas A. Š. yra visiškai nusišalinęs nuo dukros E. auklėjimo ir priežiūros, dukra jis visiškai nesirūpina, ja nesidomi, vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas ir vaiko gyvenime nedalyvauja, neteikia vaikui išlaikymo, nededa jokių pastangų, jog situacija šeimoje keistųsi ir vaikas galėtų grįžti bei gyventi biologinėje šeimoje. Visa tai rodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, tačiau jos buvo neveiksmingos, atsakovas nededa jokių pastangų susigrąžinti savo dukrą, todėl ir toliau išlieka realus pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui bei jo sveikatai.
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas A. Š. yra visiškai nusišalinęs nuo dukros E. Š. auklėjimo ir priežiūros, jis nenori auginti dukros, jos auklėti, prižiūrėti ir ja rūpintis, nesidomi dukters sveikata ir jos vystymusi, neteikia vaikui išlaikymo, daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Dėl nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovui neprieštarauja įstatymams ir šiuo metu geriausiai atitiks vaiko interesus bei užtikrins jam tinkamas ir saugias sąlygas augti, vystytis, apsaugos nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas apriboti tėvų valdžią atitinka nepilnametės E. Š. teisėtus interesus, nes mergaitė šiuo metu gyvena pas Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centro budinčią globotoją, kur mergaite yra tinkamai rūpinamasi, sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, prižiūrima jos sveikatos būklė, vykdoma derama priežiūra.
Teismui neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią vaiko E. Š. atžvilgiu, atsakovui paliekama teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui, CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
Iš Radviliškio rajono savivaldybės mero 2024-12-03 potvarkio Nr. M-621 „Dėl laikinosios globos ir globos vietos nustatymo, laikinojo globėjo ir turto administratoriaus skyrimo E. Š.“ matyti, kad nuo 2023 m. lapkričio 29 d. nepilnametei E. Š. nustatyta laikinoji globa, jos gyvenamoji vieta nustatyta budinčios globėjos A. P. šeimoje, o jos laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centras. Atsižvelgiant į tai, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo mažametės E. Š. gyvenamoji vieta nustatytina jos globos vietoje – budinčios globotojos šeimoje (CPK 407 straipsnis).
CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Vaikas turi teisę į normalias vystymosi sąlygas, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių vaiko gabumams lavinti. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsniai). Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. Š. gera valia išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikia. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo A. Š. vaiko E. Š. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas A. Š. savo nuomonės dėl išlaikymo dydžio teismui nepateikė, taip pat jis nepateikė ir jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar būtų neįgalus ir negalėtų skirti lėšų dukros išlaikymui, iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad A. Š. yra dirbantis, jis dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna atlyginimą už darbą, jis turi nekilnojamojo turto, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar būtų neįgalus ir negalėtų skirti lėšų dukros išlaikymui. Teismas sprendžia, kad 350 Eur išlaikymo dydis atitiktų vaiko E. Š. poreikius bei atsakovo turtinę padėtį. Dėl šių aplinkybių iš atsakovo priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.198, 3.200 straipsniai).
Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406, 407, 496¹, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Išaiškinti atsakovui A. Š., kad jam išlieka teisė matytis su vaiku E. Š., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).
Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centrą, juridinio asmens kodas 302580487, buveinės adresas: Maironio g. 8A, Radviliškis, nepilnamečio vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ir turto administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centro budinčios globotojos šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.