- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2SA-186-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06266-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- S. Z.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Natalja Cikoto, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos S. Z. skundas dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys – antstolis G. B., D. D., A. D., M. K., IĮ „Irinda“, UAB „ Elpama“, UAB „Soforta“, V. Z., A. B., E. Š., UAB „Omnitel“, antstolė J. B., antstolė B. P., antstolis D. B., antstolė N. Š.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja S. Z. (toliau - pareiškėja) kreipėsi į antstolį G. B. (toliau – antstolis) su skundu, nesutikdama su vykdymo veiksmais, kuriais skolos išieškojimas nukreiptas į jos nekilnojamąjį turtą: ¾ dalis buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad už rūpintinių skolas atsakyti neprivalo ir negali atiduoti paskutinio gyvenamojo būsto. A. D. ir D. D. yra patys atsakingi už savo veiksmus.
Antstolis 2012 m. gruodžio 17 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00714AP7 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 1-608-387/2011 nurodyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. priteisė solidariai iš A. D. ir D. D., o jiems neturint lėšų, iš jų atstovės pagal įstatymą – pareiškėjos, nukentėjusiosios M. K. naudai 22 440,00 Lt. Antstolis skundą nagrinėjimui persiuntė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjos skundą byloje dalyvaujantys asmenys D. D., A. D., M. K., IĮ „Irinda“, UAB „ Elpama“, UAB „Soforta“, V. Z., A. B., E. Š., UAB „Omnitel“, antstolė J. B., antstolė B. P., antstolis D. B., antstolė N. Š. nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus: 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-608-387/11 dėl 18 810,00 Lt turtinės žalos atlyginimo išieškojimo solidariai iš skolininkų D. D. ir A. D., o jiems neturtint turto - iš atstovo pagal įstatymą S. Z., išieškotojos M. K. naudai ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-608-387/11 dėl 22 440,00 Lt turtinės žalos atlyginimo išieškojimo solidariai iš skolininkų D. D. ir A. D., o jiems turto neturint - iš atstovės pagal įstatymą S. Z., išieškotojos M. K. naudai. Vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus, antstoliai J. B., B. P., D. B., N. Š. prisijungė prie vykdomo išieškojimo iš skolininkų atstovės pagal įstatymą S. Z. turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Vykdant išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkas A. D. yra pilnametis asmuo, atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininkas D. D. yra nepilnametis, neturintis jokių piniginių lėšų ir turto, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą, o kadangi pareiškėja yra nepilnamečio skolininko D. D. atstovė pagal įstatymą, todėl pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus skolos išieškojimas nukreiptinas į pareiškėjos S. Z. turtą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, nustatė, kad pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl 2012 m. gegužės 30 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausančią turto dalį, pasiūlydamas pareiškėjai pateikti pasiūlymą dėl areštuoto turto vertės, bei 2012 m. birželio 13 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Teismas nustatė, kad antstolis tinkamai informavo vykdymo proceso šalis ir kitus suinteresuotus asmenis apie pirmąsias ir antrąsias varžytynes, tačiau varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, todėl antstolis pasiūlė išieškotojai paimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę parduodamo turto kainą, t.y. 60 000,00 Lt. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad išieškotoja būtų pareiškusi sutikimą paimti neparduotą iš varžytynių jos turtą.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6695-130/09 A. D. ir D. D. rūpintoja buvo paskirta pareiškėja. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2011 m. spalio 4 d. priėmė teismo nuosprendį, kuriuo priteisė iš pareiškėjos rūpintinių A. D. ir D. D. solidariai žalos atlyginimą nurodydamas, skolininkams neturint lėšų, žalos atlyginimą išieškoti iš jų atstovės pagal įstatymą S. Z..
Kadangi vykdant išieškojimą skolininkas A. D. sulaukė pilnametystės, nuolatinė rūpyba šio skolininko atžvilgiu baigėsi, todėl įvertinęs aplinkybę, kad skolininkas A. D. jokio turto neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas pagrįstais laikė antstolio 2012 m. gruodžio 17 d. patvarkyme nurodytus argumentus, kad kitam solidariam skolininkui D. D. esant nepilnamečiui ir neturint jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, pareiškėja, esanti įstatyminė skolininko D. D. atstovė, privalo atsakyti už nepilnametį skolininką pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos, kuri yra atsakinga už nepilnamečio skolininko D. D. padarytą žalą, turtą. Teismas nesutiko su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į jos paskutinį gyvenamąjį būstą, nes antstolis nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjos nekilnojamojo turto dalį, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodė, kad antstolis pradinę ¾ dalių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių buto kainą nustatė 60 000,00 Lt. Skolininkas A. D. yra pilnametis ir nuolatinė rūpyba jo atžvilgiu baigėsi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą 2012 m. gruodžio 17 d. patvarkyme Nr. 0040/12/00714AP7.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje dalyvaujantys asmenys D. D., A. D., M. K., IĮ „Irinda“, UAB „ Elpama“, UAB „Soforta“, V. Z., A. B., E. Š., UAB „Omnitel“, antstolė J. B., antstolė B. P., antstolis D. B., antstolė N. Š. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos medžiagos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės nustatytos CPK 662 – 674 straipsniuose. Šiose teisės normose nuostatose numatytais draudimais išieškoti ir apribojimais išieškant yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininkų poreikius. Pagrindinis ribojimas išieškant – tai apribojimas išieškant iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena – tą padaryti galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Išieškoma suma teismų praktikoje aiškinama kaip vykdomajame dokumente nurodyta ir pagal jį iš skolininko priverstinio vykdymo proceso tvarka išieškotina pinigų suma, į kurią neįeina vykdymo išlaidos. Taigi, CPK 663 straipsnio 3 dalis sudaro sąlygas skolininkui išsaugoti paskutinį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena, t.y. teisę į būtinųjų poreikių patenkinimą, jeigu išieškoma suma yra santykinai nedidelė. Įstatymų leidėjas vykdymo procese taip pat yra numatė galimybė skolininko ar jo šeimos narių prašymu teismui nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, jei išieškojimas vykdomas dėl sumų, nesumokėtų už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas (CPK 663 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenys tvirtina, kad antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus: 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-608-387/11 dėl 18 810,00 Lt turtinės žalos atlyginimo išieškojimo solidariai iš skolininkų D. D. ir A. D., o jiems neturtint turto - iš atstovo pagal įstatymą S. Z., išieškotojos M. Z. naudai ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-608-387/11 dėl 22 440,00 Lt turtinės žalos atlyginimo išieškojimo solidariai iš skolininkų D. D. ir A. D., o jiems turto neturint - iš atstovės pagal įstatymą S. Z., išieškotojos M. K. naudai. Byloje nustatyta, kad skolininkas A. D. yra pilnametis asmuo, atlieka laisvės atėmimo bausmę, skolininkas D. D. –nepilnametis, vykdomosios bylos Nr. 0040/12/00714AP7 duomenimis, skolininkai neturi jokių piniginių lėšų ar turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Pareiškėja yra nepilnamečio skolininko D. D. atstovė pagal įstatymą, todėl pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus skolos išieškojimas teisėtai ir pagrįstai nukreiptas į pareiškėjos turimą turtą, t.y. į nuosavybės teise valdomas ¾ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), juo labiau, kai prievolės dydis ir pobūdis nesudaro sąlygų pareiškėjos atžvilgiu taikyti skolininko interesų apsaugos saugiklius, numatytus CPK 663 straipsnyje.
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. vykdomųjų raštų Nr. 1-608-387/11 matyti, jog skolininkų D. D. ir A. D. prievolė M. K. yra solidari. Solidarios atsakomybės taisyklė grindžiama nuostata, jog bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Pagal CK 6.6 straipsnio 5 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadovaujantis nurodytu, teisiškai nereikšmingi yra atskirojo skundo argumentai, jog skolininkas A. D. yra pilnametis ir nuolatinė rūpyba jo atžvilgiu baigėsi, nes pareigą atlyginti visą prievolę turi antrasis solidarus skolininkas – D. D..
Atskirojo skundo turinys tvirtina, jog pareiškėja kvestionuoja ¾ dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto kainai. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, antstolis areštuoto turto vertei nustatyti gali skirti ekspertizę, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto turto nustatyta vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad iš varžytynių parduodamo pareiškėjos turto vertei nustatyti antstolis paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Negrita“ ekspertams, apie tai pareiškėja buvo informuota. Pareiškėja per įstatyme nustatytą laiką nepareiškė ekspertui nušalinimo, nepateikė antstoliui prieštaravimų dėl antstolio areštuoto turto vertės, teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodymų, patvirtinančių realiai kitokią kainą, kokia, pareiškėjos nuomone, būtų teisinga (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista kaip teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.), o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.