Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis prie 2021 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 8 metų 6 mėnesių ir 3 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 3 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2021 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

I. J. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš M. Ž. ieškovės I. J. naudai 270 Eur turtinė žala.

Priteista iš kaltinamojo M. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos 144 Eur proceso išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Ž., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 21 d. apie 08.46 val., veikdamas bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, patalpino skelbimą į internetinį tinklalapį www.skelbiu.lt, apie tariamai išnuomojamą butą, 2020 m. birželio 26 d. apie 11.20 val. nukentėjusiajai I. J. norint išsinuomoti butą ir paskambinus skelbime nurodytu telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), bei susitarus dėl tariamai išnuomojamo buto, telefoninio pokalbio metu nurodė nukentėjusiajai I. J. išsiųsti pinigų perlaidą - 270 Eur kaip avansą už buto nuomą Ž. K. į sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o Ž. K., nežinojusiai apie daromą nusikaltimą, telefoninio pokalbio metu nurodė išgryninti jai pervestus 270 Eur. 2020 m. birželio 29 d. 16.00 val. Ž. K. pinigus išgrynino "SEB" bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui, tačiau butas išnuomotas nebuvo, pinigai negrąžinti, kadangi išnuomoti buto neturėjo ir neketino, tokiu būdu veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą - I. J. priklausančius pinigus - 270 Eur.

2. Marijampolės apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad M. Ž. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes kaltinamasis tyčia, savo ar kitų asmenų naudai, apgaule įgijo I. J. priklausantį turtą – 270 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. Už BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas M. Ž. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas M. Ž. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į tai, kad M. Ž. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, siekiant pasipelnyti ir kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į tai, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas net 11 kartų, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius M. Ž. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą jam turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, M. Ž. anksčiau teistas net 11 kartų, buvo baustas pačiomis griežčiausiomis bausmės rūšimis – terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam M. Ž. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad M. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis priklausomas nuo narkotikų tapo atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis M. Ž. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam subendrintą galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad M. Ž. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.

11. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš nuteistojo buvo priteistos 144 eurų proceso išlaidos už gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje, kadangi nuteistojo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi nei turto, nei pajamų, nei darbo.

11.1. Pažymėtina, jog 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

11.2. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. Ž. skirtas gynėjas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam M. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme valstybė patyrė 144 eurų išlaidų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisminio proceso trukmę, pagrįstai sprendė, kad valstybės už kaltinamajam M. Ž. suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga, reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš M. Ž.. Tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, M. Ž. neturi nei turto, nei pajamų, nuo šešiolikos metų yra įkalinimo įstaigoje ir joje bausmę atlikinės dar ilgus metus, nesudaro pagrindo nepriteisti iš jo valstybės turėtų proceso išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad jis dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti nepateikta, todėl atlikdamas bausmę pataisos namuose jis ne tik, kad gali, bet ir privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija (BVK 125 straipsnio 1 dalis).

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.