Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-2117-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
N-444-2117-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444?2117/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. gegužės 19 d., 11 val. 40 min., Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Utena 16-tame kilometre, vairavo automobilį Audi neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilų keliais įstatyme numatytų reikalavimų teisei vairuoti atgauti. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarimu skyrė D. M. 1 200 Lt baudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad D. M. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismas jo parodymus vertino kaip nenuoseklius. Liudytoja O. M. davė tokius pačius parodymus kaip ir D. M. Teismas nurodė, kad duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti pareigūnų parodymų patikimumu, nėra. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, į pažeidėjo asmenybę, t. y. į tai, kad pažeidėjas neteistas, nedirba, iki paskutinio pažeidimo padarymo keturis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių du kartus už transporto preimonės vairavimą būnant neblaiviam, bei du kartus už transporto priemonių vairavimą be teisės vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti pažeidėjas neturi, taip pat atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį: transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas neturint teisės vairuoti gali sukelti itin skaudžių padarinių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti teismo nutarimą. Nurodo, kad automobilį vairavo O. M., o jis sėdėjo keleivio vietoje. Pareigūnas liepė D. M. eiti į policijos automobilį. Ten pareigūnai įrodinėjo, kad vairavo D. M., kad yra filmuota medžiaga, kurios paprašius negalėjo parodyti. Automobilyje laikė daugiau kaip valandą, protokolo apeliantui neįteikė, įteikė tik kvietimą į teismą, kuriame nėra nei pareigūno pavardės, nei parašo.

Atsiliepimas

Atsiliepimais Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pareigūnai turėtų priežastį apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Pažymi, kad policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo 1 000 iki 1 500 Lt arba administracinį areštą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apelianto kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų A. M. bei I. M. tarnybiniai pranešimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas dėl to, kad D. M. nėra atgavęs vairuotojo pažymėjimo, pareigūnų parodymai teismo posėdyje (b. l. 3, 7?9, 14, 24). Remiantis paminėtais įrodymais nustatyta, kad automobilį vairavo D. M., o ne jo mama. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, jų tarnybiniai pranešimai ir parodymai išsamiai apibūdina įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo mamos parodymais, kadangi jie prieštarauja kitai nurodytai bylos medžiagai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M. buvo įteiktas, nors jis ir atsisakė ant jo pasirašyti bei parašyti paaiškinimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino padaręs pažeidimą, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jis dėl šio pažeidimo gailisi. Tačiau, vadovaujantis non reformatio in peius principu, nagrinėjant bylą apeliancinės instancijos teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinį skundą, į tai nebus atsižvelgiama ir bus laikoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė jo administracinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius