- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-856-166/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Jūratė Damanskienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- A. M.
Teisėjas Audrius Cininas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisų namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-08-12 Nutarimą Nr. 59-186 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2002 m. spalio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 116 str. 1 d.,105 str. 5 p., 42 str. 14 metų laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu. 2003-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2002-10-02 nuosprendis pakeistas: nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 str. 2 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d., iš 1961 m. BK 105 str. 5 d. į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 6 p., remiantis 2000 m. BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. nustatyta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia: 2001-10-19. Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-10-19. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2011-02-19. Neatliktos bausmės dalis 2013-08-08 – 2 metai 2 mėnesiai 11 dienų.
Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013-08-12 nutarimu Nr. 59-186 nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2013-08-12 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose nutarimą Nr. 59-186 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį, tenkinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. 59-186 ir paleisti jį iš pataisos įstaigos, nustatant kelias teismo parinktas pareigas. Skunde nurodoma jog nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau yra realizuota jam skiriant bausmę ir nuteistajam jos nemažai atlikus. Taip pat nurodoma, kad teismas nustatinėdamas faktines aplinkybes neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Pasak nuteistojo teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl nusikaltimų jis savo kaltę pripažįsta, visiškai prisiima atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros. Atkreipiamas dėmesys, jog pataisos namų lygtinio paleidimo komisija siūlo taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog anksčiau prokuroras yra siūlęs patvirtinti komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. M. pažymi, jog yra įvykdęs socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, priteistas teismo proceso išlaidomis padengti ieškinys sumokėtas, nuobaudų neturi. Pabrėžiama, jog nuteistasis turi neįgalumo grupę, kurią gavo pataisos namuose dėl pablogėjusios sveikatos. Skunde nurodoma, jog nuteistasis užsiima aktyviu laisvalaikio praleidimu, nėra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, turi tikslų, kurių sieks ir stengsis įgyvendinti, turi sūnų, paleidimo atveju ketina dirbti, palaiko socialinius ryšius su šeima. Pasak nuteistojo, nutarime yra teigiamai charakterizuota jo asmenybė, pataisos įstaigoje bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 27 balai. Nuteistojo manymu nėra jokių svarių aplinkybių patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį yra jau realizavęs. Taip pat nuteistasis pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, yra padengtas ieškinys, rūpinasi sūnumi.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Kolegijos nuomone, nors A. M. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos pagrindą – atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, yra pagrįsta.
Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad A. M. pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (27 balai), pataisos namuose dirbo jam pasiūlytą darbą, dėl sveikatos būklės buvo atleistas, įstaiga vykdomųjų dokumentų nėra gavusi, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, seserimis, sūnumi telefonu, rašydamas laiškus, yra jų lankomas pasimatymų metu, tačiau pažymima, kad šios aplinkybės tik parodo teigiamą A. M. paskirtos bausmės poveikį ir vien tai nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Atsisakydamas patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgtina į tai, kad A. M. šiuo metu atlieka bausmę už tris nusikalstamas veikas, iš kurių vienas – labai sunkus nusikaltimas žmogaus gyvybei, dar neatlikta didesnė nei dviejų metų jam paskirtos bausmės dalis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. M. šešis kartus pažeidė bausmės atlikimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas keturis kartus, nuobaudos negalioja, skatintas trylika kartų. Be to, nuteistasis A. M. pataisos namuose yra baustas už fizinio smurto prieš kitą nuteistąjį naudojimą. Neabejotinai, šios nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint. Kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas ir patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.
Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina skunde išdėstytas nuteistąjį A. M. charakterizuojančias aplinkybes, taip pat aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl nusikaltimų nuteistasis savo kaltę pripažįsta, visiškai prisiima atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros, be to, į tai, jog yra padengtas ieškinys, nuteistasis rūpinasi sūnumi, tačiau pažymi, kad šios aplinkybės nėra pagrindas paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Nors nuteistasis A. M. skunde apeliuoja į tai, jog Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o taip pat ir anksčiau prokuroras yra siūlęs patvirtinti komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo, ar prokuroro siūlymo, galutinį sprendimą – taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, ar ne, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, priima teismas. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu A. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Aukštesnės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog vis tik dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. M. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.