Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-02 · Byla Nr. 1N-206-518/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
1N-206-518/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
R. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1N-206-518/2015Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00681-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.2.12.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. Ž. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria buvo laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Ž. priklausančiam turtui.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje R. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad 2014 m. lapkričio 22 dieną, apie 21 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, viešoje vietoje – už (duomenys neskelbtini) kultūros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam F. Š. į veidą, dėl ko F. Š. griūdamas ant bordiūro susižalojo galvą, taip jam padarė pakauškaulio ir kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų kairės kaktinės – smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą smegenėlėse, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, muštinę žaizdą pakauškaulyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Civiliniam ieškiniui užtikrinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu R. Ž. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose banke AB „Swedbank“ (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), AB DNB banke (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir AB Šiaulių banke (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Nutarimu nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti piniginėmis lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 9 d.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. Ž. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį ir leisti naudotis bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis.

Skunde R. Ž. nurodo, kad nuo to laiko, kai jam suėjo 18 metų, nebegyvena vaikų namuose, todėl pats save turi išlaikyti, šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų, todėl norint išgyventi jam būtina naudotis banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, be to, net jeigu dirbtų, vis tiek negalėtų išsiimti iš banko sąskaitos pinigų. Taip pat nurodo, kad serga alergija ir neturi pinigų vaistams bei gydymui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Ž. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą.

Pagal BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalis prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

R. Ž. kaltinamas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto, labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamo nusikaltimo padarymu. Byloje civilinį ieškinį dėl 1 415,11 Eur išlaidų dėl nukentėjusiojo F. Š. gydymo yra pareiškusi Šiaulių teritorinė ligonių kasa, taip pat civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškęs nukentėjusysis F. Š..

Kaip matyti iš kaltinamojo skundo, R. Ž. nesutinka su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu dėl to, kad banko sąskaitose esančių piniginių lėšų jam reikia pragyvenimui, vaistams. Iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Kaltinamojo skundo argumentai dėl nepagrįstai varžomų jo teisių iš esmės yra deklaratyvūs, kaltinamasis nepateikė konkrečių duomenų, paneigiančių laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju pratęsus laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminą R. Ž. piniginėms lėšoms, esančios banko sąskaitose, siekta užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Šis tikslas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis nebūtų pasiektas. Įvertinus galimai R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kilusius padarinius, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui nevertintinas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams, šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas