- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-1300-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01067-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- D. A.
- Ieškovas
- E. Č.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-32-714/2015 pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui D. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-904-523/2006, patvirtino taikos sutartį, pagal kurią D. A. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., gim. 2006 m. rugpjūčio 26 d., periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt) per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovė E. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui A. A. periodinėmis išmokomis iki 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo Jurbarko rajono teismo nutarties, kuria buvo nustatytas išlaikymas vaikui po 250 Lt į mėnesį, praėjo daugiau nei 5 metai, vaiko poreikiai išaugo, todėl yra pagrindas išlaikymą padidinti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad nuo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, gaunamos pajamos ar vaikui tenkančios išlaidos. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, užsiima tik trumpalaikiais darbais, jo tėvas yra onkologinis liginis, todėl turi padėti tvarkytis motinai ūkyje. Atsakovo teigimu, jis ieškovei pastoviai siūlo pagalbą maisto produktais iš savo ūkio, tačiau ieškovė tokią pagalbą atsisako priimti. Atsakovo žiniomis, ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko galimai jai trūksta piniginių lėšų. Atsakovo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį užtenka 500 Lt, vadinasi kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turi skirti po 250 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-904-523/2008 nustatytą išlaikymo dydį (72,41 Eur), priteisiant (padidinant) iš atsakovo D. A. nepilnamečiui vaikui A. A., gim. 2006 m. rugpjūčio 26 d., išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, po 120 Eur kas mėnesį nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant A. A. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja jo motiną E. Č.; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 145 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra moksleivis, lanko būrelius, konstatavo, kad vaiko poreikiai išaugo, dėl ko sprendė, kad vaikui skiriamo išlaikymo dydis 72,41 Eur per mėnesį yra nepakankamas jo poreikiams patenkinti. Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2008 metų pablogėjo, kadangi 2014 rugpjūčio mėnesį ji neteko darbo. Tuo tarpu atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, niekur nedirba ir neketina įsidarbinti. Vien tai, kad atsakovo tėvas serga ir jį tenka dažnai vežioti pas medikus, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo palikti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį nepakeistą. Nenustatęs priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti sūnui didesnio išlaikymo, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, teismas sprendė tikslingu padidinti priteistą išlaikymo dydį nuo 72,41 Eur iki 120 Eur per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nevertino priežasčių dėl ko ieškovė neturi darbo ir negali jo susirasti 6-7 mėnesius, nors tvirtina, kad ji ketina įsidarbinti. Atsakovo žiniomis, ieškovė taip pat yra darbinga, sveika, kitų išlaikytinių, kuriems reikėtų nuolatinės priežiūros ir dėl to negalėtų dirbti, neturi, tačiau piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl, anot atsakovo, ieškovė siekia visą vaiko išlaikymo naštą perkelti vienam atsakovui. Pažymi, kad jis tiek prieš bylos iškėlimą teisme, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog galėtų teikti vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 87 Eur kas mėnesį iki vaikui sueis pilnametystė, o likusią dalį vaiko poreikių kompensuoti maisto produktais. Ieškovė su tokiu atsakovo pasiūlymu nesutiko reikalaudama piniginės sumos, nors pati nurodo, kad didžiąją dalį vaiko išlaidų (130 Eur) sudaro būtent išlaidos sūnaus maistui. Ieškovei sutikus su tokiu atsakovo pasiūlymu, vaiko poreikiai iš atsakovo pusės būtų pilnai patenkinti. Apeliantas pažymi, kad ieškovė nuomojasi 3 kambarių butą, kuriame šiuo metu gyvena trys asmenys, todėl pablogėjus ieškovės finansinei padėčiai, ji turėtų sumažinti savo poreikius ir išsinuomoti mažesnį butą. Tuo tarpu pateikti komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai ir šilumos tinklų paskaičiavimo pažymos neįrodo už kokį butą konkrečiai buvo mokama ir kas buvo mokėtojas. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, jog už sūnaus lankomą būrelį (duomenys neskelbtini) būtų mokami pinigai. Apelianto nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaiko poreikių patenkinimui, yra nepagrįstai didelės, be to, teismas nenurodė kaip iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, neišreikalavo visų įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių šalių pozicijas, nepašalino ir nesiaiškino civilinėje byloje atsiradusių prieštaravimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas negali susirasti pastovaus darbo, kadangi turi rūpintis sergančiu tėvu. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, nedirba ir neketina įsidarbinti. Vien tai, kad serga jo tėvas ir jį tenka dažnai vežti pas medikus, nėra pateisinamas pagrindas, dėl ko nebūtų galima padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Be to, apeliantas nėra vienintelis asmuo, prižiūrintis sergantį tėvą, kadangi kartu su apeliantu bei tėvais gyvena jo pilnametė sesuo. Aplinkybė, kad kartą per savaitę būtina nuvežti ligonį į Kauno klinikas nepateisina apelianto pozicijos nedirbti ir neieškoti darbo. Apeliantas Jurbarko teritorinės darbo biržos skyriuje buvo registruotas 2013 m. gruodžio 9 d., tačiau iš jos sąrašų jau išbrauktas. Nuo tada praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau nėra duomenų, kad apeliantas vėl būtų užsiregistravęs Darbo biržoje, kas įrodo, kad atsakovas nesiima visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas ir teiktų išlaikymą, kurio pakaktų bent minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti.
2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu. Byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos apelianto kaltinimus.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino, jog ieškovė yra praradusi darbą ir jau pusmetis nedirba. Pažymi, kad iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė turėjo darbą, šiuo metu ieško kito darbo. Nurodo, kad kol ieškovė nedirba, jai materialinę pagalbą teikia tėvai ir sugyventinis.
4. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apeliantas galėtų teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 87 Eur kas mėnesį, o likusią dalį kompensuoti maisto produktais, ieškovė pažymi, kad CK 3.196 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintas vaikui teiktino išlaikymo formų baigtinis sąrašas, kuris nenumato išlaikymo teikimo suvartojamaisiais produktais. Be to, atsakovas, siūlydamas tokį išlaikymo būdą, nenurodė kokiu būdu išlaikymas būtų teikiamas. Ieškovė neturi automobilio ir negalėtų nuvykti maisto produktų pasiimti pas atsakovą. Tuo tarpu atsakovas atvyksta retai pasimatyti su vaiku, todėl tikėtina, kad maisto produktų pastoviai neatvežtų.
5. Ieškovės nuomone, apelianto argumentas dėl ieškovės nuomojamo buto dydžio sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą nėra reikšmingas. Pažymi, jog vaikui reikalingas atskiras kambarys.
6. Dėl išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė pažymi, kad komunalinių mokesčių išlaidos nėra esminės vaiko išlaikymo išlaidos. Dėl išlaidų, patiriamų mokėjimui už sūnaus būrelį, ieškovė neturi galimybės gauti mokėjimo kvito, kadangi jis nėra išrašomas.
7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Ieškovė pažymi, kad išlaidas vaiko išlaikymui sudaro ne tik išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, mokykliniams reikmenims, laisvalaikiui, tačiau atsiranda papildomų išlaidų ekskursijoms, dviračiui, todėl nėra galimybės griežtai apibrėžti reikiamą išlaikymo sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Dėl įrodinėjimo taisyklių
Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys ir nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo suma padidinta nuo 72,41 Eur iki 120 Eur. Nesutikdamas su ginčijamu spendimu ir prašydamas sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą visapusiškai neįvertinęs nagrinėjamam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Bylos duomenimis, Jurbarko rajono apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-904-523/2006 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią atsakovas D. A. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. A., gim. 2006 m. rugpjūčio 26 d., periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt) per mėnesį (b. l. 7-8). Taigi, išlaikymas vaikui priteistas kai jis buvo sulaukęs dviejų metų amžiaus. Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, savo reikalavimą grindžia iš esmės pasikeitusiais (išaugusiais) vaiko poreikiais.
Iš pateiktos nepilnamečiam vaikui A. A. būtinų lėšų jo poreikiams patenkinti apskaičiavimo lentelės matyti, kad, anot vaiko motinos, maistui reikalinga suma yra 130 Eur, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims reikalinga suma – 58 Eur, mokykliniams reikmenims – 29 Eur, komunaliniams mokesčiams – 29 Eur, vaistams ir vitaminams – 14 Eur, lankomo būrelio išlaidoms – 14 Eur, laisvalaikio užsiėmimams – 14 Eur, viso 290 Eur per mėnesį (b. l. 81, 96-103).
Byloje nėra ginčo, kad vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, taigi ir išlaidos vaiko išlaikymui, dėl ko sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad šalių nepilnamečiam vaikui tapus moksleiviu ir praėjus nuo pirmo išlaikymo priteisimo dienos daugiau kaip šešiems metams, vaiko poreikiai išaugo, todėl priteistas 72,41 Eur (250 Lt) dydžio per mėnesį išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas ir negali užtikrinti būtinų vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visos išlaidos, nurodytos lentelėje (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei), yra patiriamos kiekvieną mėnesį, o vaiko visapusiškam vystymuisi būtina pramoginė veikla bei jos kiekis (būreliai, spektakliai, ekskursijos) turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Ieškovė nepateikė įrodymų visoms vaiko išlaidoms, nurodytoms lentelėje, pagrįsti todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vaiko poreikius patenkintų ir mažesnė nei ieškovės prašoma išlaikymo suma.
Pagal bylos duomenis, ieškovė laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. augino vaiką iki trejų metų, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 11 d. iki 2011 m. balandžio 27 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. birželio 21 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 43). 2014 m. sausio – 2014 m. gegužės mėnesiais ieškovė gavo vidutiniškai po 117,78 Eur per mėnesį nedarbo draudimo išmokų (b. l. 69). Šiuo metu ieškovė yra bedarbė, 2014 m. kovo – 2014 m. birželio mėnesiais gavo socialinę pašalpą (b. l. 9), kuri vidutiniškai siekė 81,07 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12). Materialinę paramą ieškovei teikia tėvai (b. l. 104-105). Tuo tarpu atsakovas D. A. 2008 metais vykdė individualią veiklą (b. l. 41), yra bedarbis, oficialių pajamų negauna (b. l. 33), 2013 m. įregistruotas darbo biržoje (b. l. 32), iš kurios šiuo metu yra išbrauktas. Pašalpos atsakovui nepaskirtos (b. l. 33), nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagrindu atsakovui priklauso 0,30 ha ploto, 0,60 ha ploto žemės sklypai, gyvenamasis namas ir kiti pastatai (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-61), transporto priemonių neturi (b. l. 38-39).
Aptartų aplinkybių kontekste yra pagrindas išvadai, kad nors šiuo metu abu tėvai oficialiai nedirba, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Kadangi tiek ieškovė, tik atsakovas yra jauni, sveiki ir darbingo amžiaus asmenys, kitų išlaikytinių neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), jiems tenka pareiga dėti visas įmanomas pastangas įsidarbinti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pats atsakovas yra nurodęs, kad buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, tačiau iš bedarbių sąrašo išbrauktas dėl savo kaltės, kas tik patvirtina atsakovo aplaidų elgesį siekiant rasti nuolatinį darbą ir gauti pastovias pajamas. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovo tėvas serga ir jam reikalinga priežiūra, nepateisina atsakovo vengimo susirasti darbą ir nepaneigia jo pareigos tenkinti išaugusius vaiko poreikius. Todėl atsakovui neprisidedant prie išaugusių vaiko poreikių tenkinimo darytina išvada, kad padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, kuriai ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 325 Eur (nuo 2015 m. liepos 1 d.). Vadovaujantis tuo, atsakovo siūloma išlaikymo suma 87 Eur per mėnesį laikytina nepakankama minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Nors likusią vaiko poreikiams patenkinti lėšų dalį atsakovas siūlo padengti maisto produktais, kuriuos gali parūpinti iš savo ūkio, tačiau sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad tokios išlaikymo formos nenumato įstatymas (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas negali teikti papildomo (ieškovės nereikalaujamo) išlaikymo apelianto pageidaujama išlaikymo forma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats atsakovas nurodė, jog užsiiminėja trumpalaikiais nelegaliais darbais, iš kurių gaunamos pajamos yra didesnės nei gautų dirbdamas legalų darbą. Todėl spręstina, kad atsakovas yra pajėgus teikti nepilnamečiam vaikui didesnį išlaikymą nei jo nurodytas 87 Eur išlaikymo dydis.
Atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius ir prioritetinius jo interesus, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimą, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir pagrįstai padidino šalių nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą nuo 72,41 Eur iki 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 22 d., iki vaiko pilnametystės. Todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 127-128). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.