- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-324-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. Š. dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą parduoti ieškovui R. B. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 2 867 Eur, priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo R. B. naudai 2 341 Eur nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas. Kaip ieškinį pagrindžiančias aplinkybėmis nurodė tai, kad antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas ieškovo ir atsakovo 2012 m. birželio 1 d. susitarimas, pagal kurio 4 punktą atsakovas įsipareigojo vykdomojoje byloje kaip išieškotojas, perėmęs du garažus, adresu (duomenys neskelbtini), atgalinio pardavimo teise parduoti ieškovui garažus už antstolio nustatytą sumą iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Vykdomojoje byloje 2012 m. vasario 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė A. R. Ž. už skolos dalį perdavė atsakovui kaip išieškotojui skolininko R. B. turtą: 19,59 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 2 867,24 Eur (9 900 Lt); 23,20 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 3 388,56 Eur (11 700 Lt). Savo įsipareigojimo parduoti garažus atsakovas nėra įvykdęs iki šiol. 2017 m. gegužės 5 d. atsakovui buvo siųstas reikalavimas vėliausiai iki 2017 m. gegužės 15 d. įvykdyti savo įsipareigojimus ir parduoti ieškovui vykdomojoje byloje perimtus garažus už antstolio nustatytą sumą. Buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei yra perleidęs nurodytą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, privalės atlyginti kliento patirtus nuostolius. Ieškovo patirti nuostoliai pasireiškia turto vertės praradimu. Šiuo metu nurodytų garažų rinkos vertė yra gerokai didesnė, nei buvo nustatyta turto perdavimo išieškotojui metu, todėl buvo nurodyta, kad privalės kompensuoti turto vertės skirtumą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra parduotas, tačiau kitas yra likęs atsakovo nuosavybė, todėl jis įpareigotinas jį perleisti ieškovui už 2 867 Eur (9 900 Lt) sumą, už kurią buvo įsipareigojęs jį perleisti. Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo kainų skirtumą tarp antstolio nustatytos šio garažo turto vertės (už kiek buvo įsipareigota parduoti turtą) – 3 389 Eur (11 700 Lt) ir dabartinio įvertinimo (5 730 Eur), kas sudaro 2 341 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, t. y. neaišku, kaip atsirado nuostoliai ir iš ko yra kildinamas civilinis ieškinys. Pažymėjo, kad jis visiškai nepripažįsta jokių sutartinių ar turtinių santykių su ieškovu, mano, kad ieškovo reikalavimai yra niekiniai ir nesvarstytini teisme, kadangi nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Nurodė, kad vykdymo procese antstolė pasiūlė perimti jam garažus už dalį skolos, jis sutiko. Pasirašė sutartį su ieškovu dėl garažų atpirkimo. Atsakovas laukė, kada ieškovas išpirks garažus, terminas sutartyje buvo numatytas iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovas vis delsė, sakė, jog neturi pinigų garažams išpirkti; nuomos mokesčio už naudojimąsi garažais jam nemokėjo, nors nurodytais garažais naudojosi. Žemės mokestį mokėjo atsakovas, nors garažais naudojosi ieškovas. Vieną garažą ieškovas savavališkai užėmė. Atsakovas dėl savavališko garažo užėmimo kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad jei ieškovas būtų sumokėjęs skolą, atsakovas nebūtų perėmęs garažų. Pažymėjo, kad likusio garažo rinkos kaina yra 8 000 Eur, už šią kainą jis sutinka parduoti garažą ieškovui. Atkreipė dėmesį, jog jis ilgą laiką gyvenamosios vietos nekeitė, gyveno visada tuo pačiu adresu, elektroniniu paštu iš ieškovo laiškų nėra gavęs, telefono numeris taip pat nesikeitė, todėl ieškovas sako netiesą apie tai, kad negalėjo susisiekti su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinys atmestas. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad šalių sudarytas susitarimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo įsipareigojimo parduoti ieškovui už skolą perimtus garažus (susitarimo 4 p.) savo teisiniais padariniais iš esmės prilygsta pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčiai.
3.2. Pažymėjo, kad pagal imperatyvų įstatymo reikalavimą teisė atpirkti perduotus už skolą daiktus yra terminuota ir ją ieškovas turėjo įgyvendinti bei atpirkti ginčo garažus per penkerius metus nuo susitarimo sudarymo (CK 6.417 straipsnio 3 dalis). Taigi atpirkimo teisę jos turėtojas (ieškovas) turėjo įgyvendinti iki 2017 m. birželio 1 d. Iki šio termino atsakovas turėjo įstatymo nustatytą pareigą už skolą perimtus garažus valdyti, naudoti ir jais disponuoti taip, kad galėtų būti įgyvendinta atpirkimo teisė (CK 6.417 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys liudija, kad atpirkimo teisę turintis asmuo (ieškovas) nei šalių susitarime nustatytu terminu, nei įstatyme nustatytu terminu šios teisės neįgyvendino.
3.3. Nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog nekilnojamųjų daiktų savininkas, sutikęs, jog sutartyje numatyta atpirkimo teisė yra skolos užtikrinimas, supranta, jog, neįgyvendinęs atpirkimo teisės sutartyje numatytu terminu, nuosavybės teisės į perleistą turtą neteks ir ši teisė pereis šio turto pirkėjui (CK 1.5 straipsnis). Duomenų, kad susitarime nustatytu terminu ar vėliau ginčo turtas nebuvo atpirktas dėl atsakovo kaltės, nepateikta. Ieškovo argumentai, kad atsakovas negalėjo susisiekti su atsakovu nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei per advokatą, atmesti, kadangi iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta nuo šalių susitarimo sudarymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2012 m. birželio 1 d., yra nepasikeitusi, todėl patenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovas R. B. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:
4.1. Nurodo, kad garažai nebuvo parduoti iki 2012-08-15 dėl atsakovo kaltės, atsakovas vengė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis, į žodinius raginimus nereagavo.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atpirkimo teisė turėjo būti įgyvendinta iki 2017-06-01 d., t. y. per 5 metų terminą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą ieškovas raštu ir kreipėsi į atsakovą (2017-05-05) dėl atpirkimo teisės įgyvendinimo, įstatymo nustatytas 5 metų terminas nelaikytinas ieškinio senaties terminu, įstatymas nustatė maksimalų terminą, per kurį privaloma kreiptis dėl savo teisės įgyvendinimo, ką ieškovas ir padarė.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad nei iki 2012-08-15, nei po to beveik penkerius metus apeliantas dėl garažų pirkimo į atsakovą nesikreipė nė vieno karto, nors per tą laikotarpį buvo susitikę daug kartų. 2012–2014 metais R. B. abu garažus buvo savavališkai užėmęs ir tik su policijos, savivaldybės administracinių pažeidimų komisijos, kuri apeliantui skyrė piniginę baudą, pagalba pavyko priversti ieškovą garažus atlaisvinti.
5.2. Nurodo, kad kreditoriaus A. Š. ir skolininko R. B. susitarimą vertinti kaip pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise yra neteisinga, kadangi garažai 2012-02-20 antstolės A. R. Ž. perduoti A. Š. surašant turto perdavimo išieškotojui aktą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kuri skundžiama nebuvo. Garažai teisiškai registruoti Registrų centre kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, o susitarimas sudarytas daug vėliau, t. y. 2012-06-01.
5.3. Nurodo, kad, pasibaigus susitarimo galiojimo terminui, t. y. nuo 2012-08-15, ir R. B. nenupirkus garažų dėl jo turimų finansinių problemų, turto savininko A. Š. garažų naudojimas, pardavimas ar kitoks perleidimas kitiems asmenims nebuvo apribotas jokiais įstatymais, sutartimis ar kitokiomis prievolėmis.
5.4. Nurodo, kad Susitarime buvo sutarta tik dėl apelianto galimybės nupirkti A. Š. nuosavybės teise priklausančius garažus iki 2012-08-15. Kadangi skolininkas R. B. pinigų neturėjo, todėl pirkti garažus atsisakė. Tuo metu buvo ir iki šiol R. B. sąskaitos ir turtas yra areštuoti dėl jo skolų kitiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2008 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo įsakymą Nr. L2-834-622/2008 dėl 54 095,23 Eur (186 780 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo A. Š. naudai. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė A. R. Ž. už skolos dalį (t. y. už 9 900 Lt) perdavė atsakovui A. Š. kaip išieškotojui skolininko R. B. turtą: 19,59 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2012 m. vasario 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė A. R. Ž. už skolos dalį (t. y. už 11 700 Lt) perdavė atsakovui A. Š. kaip išieškotojui skolininko R. B. turtą: 23,20 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. birželio 1 d. skolininkas (ieškovas) R. B. ir kreditorius (atsakovas) A. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą, pagal kurį skolininkas R. B. įsipareigojo sumokėti kreditoriui A. Š. likusią skolą, įskaitant palūkanas, t. y. 17 377,20 Eur (60 000 Lt), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. birželio 23 d. Nurodyto susitarimo 4 punktu A. Š. vykdomojoje byloje kaip išieškotojas, perėmęs iš R. B. turtą, t. y. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo parduoti R. B. nurodytus garažus už antstolio nustatytą sumą iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. Š. 2017 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims M. Š. ir J. Š.. 2017 m. gegužės 5 d. ieškovas atsakovui A. Š. išsiuntė reikalavimą dėl įsipareigojimų pagal 2012 m. birželio 1 d. susitarimą įvykdymo, kuriame ieškovas pareikalavo iš atsakovo iki 2017 m. gegužės 15 d. įvykdyti savo įsipareigojimus ir parduoti ieškovui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) perimtus garažus už antstolio nustatytą sumą. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. Š. 2012 m. vasario 20 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas šį garažą jam perleistų už 2 867 Eur (9 900 Lt), t. y. sumą, už kurią buvo įsipareigojęs šį turtą perleisti. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra perleistas tretiesiems asmenims M. Š. ir J. Š.. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. Š. nėra įvykdęs vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių 2012 m. birželio 1 d. susitarime numatyto įsipareigojimo parduoti ieškovui R. B. garažus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
10. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad garažai nebuvo parduoti iki 2012-08-15 dėl atsakovo kaltės, atsakovas vengė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis, į žodinius raginimus nereagavo.
11. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius jo teiginius. Ieškovas turi pareigą įrodyti tuos faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad ieškovas negalėjo susisiekti su atsakovu nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei per advokatą, kadangi iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog atsakovo gyvenamoji vieta nuo šalių susitarimo sudarymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2012 m. birželio 1 d., yra nepasikeitusi. Priešingai nei apelianto, kuris ieškinyje nurodė, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atpirkimo teisė turėjo būti įgyvendinta iki 2017-06-01, t. y. per 5 metų terminą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą ieškovas raštu ir kreipėsi į atsakovą (2017-05-05) dėl atpirkimo teisės įgyvendinimo, įstatymo nustatytas 5 metų terminas nelaikytinas ieškinio senaties terminu, įstatymas nustatė maksimalų terminą, per kurį privaloma kreiptis dėl savo teisės įgyvendinimo, ką ieškovas ir padarė.
13. Teisėjų kolegija negali sutikti nei su tokiais apelianto argumentais, nei su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių 2012-06-01 sudarytas susitarimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo įsipareigojimo parduoti ieškovui už skolą perimtus garažus (susitarimo 4 p.) savo teisiniais padariniais iš esmės prilygsta pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčiai.
14. Sutarčių aiškinimo taisyklės pateikiamos CK 6.193 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti du esminiai sutarčių aiškinimo principai: pirma, kad visos sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, kad aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taigi aiškinant sutarties sąlygas privalu atsižvelgti į sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), taip pat tinkamai įvertinti šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Bet kuriuo atveju aiškinant sutartį pagrindinis dėmesys skiriamas tikriesiems sutarties šalių ketinimams atskleisti.
15. Pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise yra savarankiška pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepardavė atsakovui anksčiau minėtų garažų, nes atsakovas šiuos garažus sutiko perimti savo nuosavybėn 2012-02-20 turto perdavimo išieškotojui aktų pagrindu. Antstolė A. R. Ž. minėtus garažus perdavė atsakovui už dalį ieškovo skolos. Taigi ieškovas nėra minėto turto (garažų) pardavėjas, o atsakovas nėra šio turto pirkėjas. Po turto perdavimo išieškotojui praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, t. y. 2012-06-01, ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą, kurio 1 punktu ieškovas įsipareigojo padengti skolos likutį – 17 377,20 Eur, o atsakovas 4 punktu įsipareigojo parduoti ieškovui 2 garažus už antstolio nustatytą sumą iki 2012-08-15. Sutiktina, kad šis šalių 2012-06-01 sudarytas susitarimas turi pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties požymių, tačiau negali būti vienareikšmiškai laikomas tokia sutartimi, todėl ir nustatytas pirmosios instancijos teismo 5 metų terminas atpirkimo teisei įgyvendinti laikytinas nepagrįstu.
16. Atsakovas 2012-06-01 šalių sudarytu susitarimu įsipareigojo parduoti garažus ieškovui iki 2012-08-15 atitinkamai už 2 867 Eur (9 900 Lt) ir 3 388 Eur (11 700 Lt). Susitarime buvo sutarta dėl apelianto galimybės nupirkti atsakovui nuosavybės teise priklausančius garažus iki 2012-08-15. Pažymėtina, kad sudarydami šį susitarimą tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo suvokti ir suvokė, kokios teisinės pasekmės kils pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, numatančiam teisę pirkti, ir siekė, jog toks terminas būtų nustatytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinius dokumentus ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad teisės pirkti nei 2012-06-01 susitarime nustatytu terminu, nei vėliau ieškovas neįgyvendino, nes nesumokėjo atsakovui antstolės nustatytos sumos už garažus. Pažymėtina, kad ieškovas apskritai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis turėjo galimybę, t. y. reikalingą lėšų sumą, garažus pirkti. Priešingai, byloje esantys duomenys ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis sunki, ieškovas darbo pajamų neturi, o visas ieškovo turtas yra areštuotas. Taigi, apelianto argumentai, kad jis ketino pirkti garažus, tačiau atsakovas vengė sudaryti sandorius, laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantas neįrodė apskritai turįs reikiamą lėšų sumą pageidaujamiems garažams pirkti.
17. Be to, pažymėtina, kad ieškovas painioja atpirkimo teisės įgyvendinimo terminą ir ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties termino nepasisakė, nenurodė ieškovui termino, per kurį jis privalėjo kreiptis dėl savo teisių gynimo, nes tam ir nebuvo jokio pagrįsto teisinio pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nevisai tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Už apeliacinį skundą ieškovas turėjo sumokėti 128 Eur žyminio mokesčio, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iki Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo ieškovui buvo atidėtas 128 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį iš ieškovo (apelianto) valstybei priteisiamas nesumokėtas 128 Eur žyminis mokestis.
20. Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 128 Eur žyminio mokesčio valstybei už paduotą apeliacinį skundą.