Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinės bylos Nr. A2.6.-69-824/2015Proceso Nr. 4-25-3-00524-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 39,39.1,39.2,45, 45.4,45.4.3, (S) 52, 52.1, 52.2, 52.3

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant R. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Skuodo raj., lietuviui, LR piliečiui, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, neteistam, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė

2014-10-25, 12:09 val. R. S. Kretingos raj., Erlėnų k., vairavo transporto priemonę „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,72 promilės), taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d., pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. nurodė, kad vairavo automobilį, būdamas iš vakaro gėręs alaus (b. l. 3-4). Teismo posėdžio metu R. S. parodė, kad dieną prieš įvykį, jis laikotarpyje nuo 14:00 iki 20:00 val. išgėrė 2 litrus alaus. Paaiškino, kad iš ryto manė esąs blaivus, todėl vairavo automobilį. Nesutikdamas su alkotesterio duomenimis, kad jam nustatytas neblaivumas, jis kreipėsi į medikus ir prašė, kad būtų atliktas medicininis tyrimas nustatyti jo blaivumui. Prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. Pažeidėjo padarytas ATPK pažeidimas visiškai įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPK surinkta medžiaga: 2014-10-25 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodytos pažeidimų aplinkybės ir rašytinis R. S. paaiškinimas (b. l. 3-4), policijos pareigūno I. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), policijos pareigūno L. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 11), asmens blaivumo testu, atliktu 2014-10-25 12:25:07 val., kuriame užfiksuotas 0,72 prom. neblaivumas (b. l. 9), patikros sertifikatu Nr. 1628502 (b. l. 10), 2015-02-23 ekspertizės aktu Nr. EG346/15(03), kurio išvadoje nurodyta, kad 2014-10-25 13:40 val. R. S. paimtas kraujo ėminys, tikėtina galėjo būti pakeistas, o 2014 m. spalio 25 d. 12:25 policijos pareigūnams alkotesteriu atlikus R. S. blaivumo testą, nustatyta 0,72 prom. etilo alkoholio, kas rodo, kad R. S. automobilį vairavo neblaivus – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (b.l. 71-72), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad R. S. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (ATPK 126 str. 1 d., 126 str. 1 d., 126 str. 4 d.) (b. l. 12-18) ir kitais bylos dokumentais. Nors Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A9412/14(01) nustatyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta ir kraujas paimtas praėjus 1 valandai 15 minučių nuo pažeidimo padarymo, t.y. praėjus šiam laiko tarpui nuo pažeidimo padarymo R. S. nenustatytas girtumas, nepaneigia fakto, kad R. S. pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus. R. S. teismui pateiktas teismo posėdžio metu Kretingos rajono savivaldybės VĮ Kretingos ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 28, vertintina kaip nepakankamas įrodymas R. S. blaivumui nustatyti, nes visų pirma, nėra duota išvada dėl R. S. blaivumo/neblaivumo. Taip pat nepakankamas įrodymas ir Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A9412/14(01), kuria nustatyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus, be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs / neapsvaigęs, vartojęs / nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų (11.3 punktas).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3 punktas nustato, kad tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. 10.4 punktas nustato, kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomas tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atlikus imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais tyrimo metodais. 10.3 punktas nustato, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais-dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai “teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. 10.5 punktas nustato, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3 punkte nurodytais metodais.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 8.2 punktas nustato, kad į vakuminį vaišelį mėgintuvėlį su antikoagualianto (heparinu arba natrio citru) iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Iš byloje esančio VšĮ Kretingos ligoninės 2014-10-25 medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 28 alkoholio nustatymo kraujyje tyrimo matyti, kad R. S. atlikto tyrimo rezultatai nenurodyti, išvada neduota, t.y. R. S. apžiūrą atlikusi gydytoja nepilnai užpildė tiriamos dalies medicininės apžiūros aktą, kaip to reikalauja metodikos 6 punktas, t.y. nebuvo atliekamas alkoholio nustatomas iškvepiamąjame ore (b.l. 21). Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A9412/14(01), kurioje nurodyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, nepatvirtina, kad R. S. vairavo transporto priemonę būdamas blaivus. Be to VšĮ Kretingos ligoninės gydytoja A. J. nesilaikė aukščiau minimų reikalavimų, nes R. S. kraujo buvo paimta tik 3 ml kaip tai nustatoma aukščiau nurodytame 8.2 punkte ir tai yra laikytina esminiu Metodikos pažeidimu.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 14 punktą, medicininės apžiūros aktas siuntusių įstaigų atstovams arba asmenims, kurių medicininė apžiūra buvo atlikta, išduodamas tik užpildytas. Asmuo, kurio medicininė apžiūra atlikta, su išvada supažindinamas pasirašytinai pagal skiltyje „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas / nesutikimas su išvada“ nurodytus davinius. R. S. teismo posėdžio metu teismui teikė akto kopiją, kuri buvo nepatvirtinta kopija, jis nebuvo pilnai užpildytas, nebuvo duota išvada, nenurodytas tyrimo rezultatas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad medicininės apžiūros aktu Nr. 28, nebuvo nustatyta, kad R. S. blaivus vairavo transporto priemonę, o Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A9412/14(01), kuria nustatyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, nėra pakankamas ir patikimas įrodymas, nes, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reikalavimų, todėl negalima vadovautis Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės 2014-10-25 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 28, kadangi jis surašytas ir atitinkamos išvados padarytos nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų. Be to, R. S. prašant, buvo paskirta teismo ekspertizė jo neblaivumui/blaivumui nustatymui, ją pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo ekspertas D. V. 2015-02-23 Ekspertizės akte Nr. EG346/15(03) nurodė, kad tiriant R. S. neblaivumą, 2014-10-25 netirta alkocholio koncentracija iškvepiamame ore alkotesteriu. 2014-10-25 13:40 paimta tik 3 ml kraujo, kai vadovaujantis SAM 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 punktu 8.2, turi būti imama ne mažiau 5 ml. kraujo. Ekpertas išvadose nurodė, kad medicininiu požiūriu yra esminiai prieštaravimai tarp policijos pareigūnų 2014-10-25 12:25 alkotesteriu atlikto R. S. blaivumo testo rodmenų ir 2014-10-25 13:40 val. paimto kraujo tyrimo rezultatų, nes per nurodytą laikotarpį iš kraujo, apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, galėjo pasišalinti vidutiniškai 0,21 prom., o maksimaliai – 0,28 prom. etilo alkoholio. Alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ir kraujyje gali skirtis, bet medicininiu požiūriu negalima paaiškinti, kodėl alkoholio visiškai nerasta 2015-10-25 13:40 val. paimtame R. S. kraujo ėminyje, todėl tikėtina, kad kraujo ėminys galėjo būti pakeistas. Ekspertizės akte Nr EG346/15(03) duota išvada, kad 2014 m. spalio 25 d. 12:25 policijos pareigūnams alkotesteriu atlikus R. S. blaivumo testą, nustatyta 0,72 prom. etilo alkoholio, kas rodo, kad R. S. automobilį vairavo neblaivus – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (b.l. 71-72),Byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro pagrįstą išvadą, kad E. S. 2014-10-25 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 126 str. 1 d. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad R. S. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (t. y. tame pačiame ATPK skirsnyje numatytas) pažeidimą (b. l. 12-18, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nepripažįsta padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. R. S. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Duomenų apie R. S. teistumą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, jų santykį: nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam už ATPK 126 str. 1 d. skirtina nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, kurių dydžiai artimi sankcijoje numatytam minimumui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str.,30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas nutarė pripažinti R. S. kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą: 319,00 EUR baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė