Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-05 · Byla Nr. A2.2.-11426-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
A2.2.-11426-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10783-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
V. M.
Advokatai
Agnė Pimpytė
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-11426-891/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10783-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M.,jo atstovei advokato padėjėjai Agnei Pimpytei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovei Rūtai Geležinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „L.“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „L.“ (toliau ir – Bendrovė) direktorius V. M., laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31, būdamas atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 13 straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos – nors UAB „L.“ buvo skolinga valstybės biudžetui, Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdamas VMI prie FM, kaip UAB „L.“ kreditoriaus, teises. Šiais savo veiksmais V. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. nurodė, jog nesutinka su jam pareikštu kaltinimu. Paaiškino, kad jį kaltina, jog jis nesilaikė eiliškumo kreditoriams mokėti tam tikrų sumų. Visų pirma, tos sumos yra visiškai neteisingai surašytos, jos yra ženkliai mažesnės nei teigiama pareiškime. Mokėjimai VMI prie FM buvo vykdomi pastoviai ir jie buvo pakankamai ženklūs ir dideli, buvo mokama didžioji dalis. Kadangi trūko apyvartinių lėšų, tai negalėjo pilnai atsiskaityti. Bet dėjo visas pastangas gauti tas lėšas iš vykdomos ūkinės-komercinės veiklos ir taip atsiskaityti, pirmoje eilėje, su VMI prie FM ir, kadangi reikia vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tai buvo daromi ir tam tikri kiti mokėjimai: už medžiagas, darbo užmokestis ir pan. Buvo teiktas prašymas VMI prie FM išdėstyti esamą nepriemoką, nes jie pagal jų ateities pinigų srautus matė, kad jie gali pakankamai greitai išmokėti tą susidariusią nepriemoką, bet VMI prie FM tą prašymą atmetė ir uždėjo jiems areštus. Tuos areštus jie pakankamai greitai panaikino, kai tik įplaukė lėšos. VMI prie FM pareiškime teigiama, kad 2015-07-27 Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 295933,61 €, tačiau, pagal Bendrovės buhalterinius duomenis, realiai tą dieną jų įmonės nepriemoka sudarė tik 6241 €, kuri buvo už kelių dienų irgi sumokėta, padengta. Įmonė vykdo restruktūrizaciją, vyksta teisminis restruktūrizacijos procesas. Restruktūrizacija buvo pradėta dėl įmonės blogos finansinės padėties, kadangi jie nebegalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Agnė Pimpytė nurodė, kad formaliai eiliškumas buvo pažeistas, kadangi Bendrovė mokėjo kitiems, o ne skolas valstybei. Tačiau jie laikosi tokios pozicijos, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio, kurio pažeidimu Bendrovės vadovas yra kaltinamas, 3 dalis nurodo, jog restruktūrizuojančių, bankrutuojančių įmonių šitas dalykas yra reglamentuojamas specialiais įstatymais. Todėl šiuo atveju, restruktūrizuojamos įmonės atveju reikėtų įsivertinti, kodėl taip buvo elgiamasi. Restruktūrizavimas yra, kai yra susiduriama su kažkokiais sunkumais, ir vis dar siekiant nors kiek gyvuoti, bandoma persitvarkyti tą veiklą, tai yra pasirašant restruktūrizavimo planą ir panašiai. Tai šiuo atveju restruktūrizuojama įmonė, kad nenumirti visiškai, atsiskaitinėjo šiuo atveju su tiekėjais už nuomą, už medžiagas ir pan., tai būtent tam, kad gyvuoti, o ne dėl to, kad išvesti lėšas iš restruktūrizuojamos įmonės, kad neliktų kuom atsiskaityti su kitais kreditoriais. Šiuo atveju patį tokį mokėjimą, kaip dalinį, lėmė tai, kad įmonė siekė gyvuoti. Tai iš principo šitoje vietoje yra absurdiška situacija, arba įmonė galėjo pilnai atsiskaityti einamuoju momentu su biudžetu ir jau tada iš restruktūrizavimo pereiti į bankrotą arba įmonė galėjo daryti dalinius mokėjimus, ką jinai ir darė. Netgi pačiame VMI prie FM pareiškime nėra ginčijama, kad atsiskaitymai pagal galimybes vyko kiekvieną mėnesį su biudžetu, nebuvo taip, kad tai absoliutus nulis. Jie pripažįsta, kad pareiškime nurodytomis dienomis nepriemokos buvo, nors tikslių dydžių pasakyti negali, tačiau problema ta, kad jie norėjo išgyventi. Įmonės restruktūrizacija pradėta dar 2013 metais.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė Rūta Geležinytė palaikė pareikštą prašymą, prašė pripažinti V. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti straipsnio sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą.

Byloje esančioje VMI prie FM 2015-07-01 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-6501 nurodoma, jog UAB „L.“ nuo 2013-01-21 turi restruktūrizuojamos statusą, restruktūrizuojamos įmonės administratorius UAB „Ius Positivum“. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-06-01 duomenimis buvo 385238,51 €, kurią sudaro: 102263,64 € PVM (mokestinė neprimoka susidarė nuo 2011-12-27), 6467,50 € PVM delspinigiai, 580,93 € mokestis už aplinkos teršimą (mokestinė priemoka susidarė nuo 2013-03-01), 2,64 € šio mokesčio delspinigiai, 194438,18 € gyventojų pajamų mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2010-11-15, toliau - GPM), 66612,98 € GPM delspinigiai, 10319,16 € GPM bauda. Iš bendros sumos einamieji mokesčiai 2015-06-01 sudarė 89703,91 €, iš jų 33517,42 € PVM (nuo 2014-08-25), 3506,32 € PVM delspinigiai, 47917,45 € GPM (nuo 2014-09-01), 4553,48 € GPM delspinigiai, 207,03 aplinkos teršimo mokestis (nuo 2014-03-03), 2,21 € mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai. Dėl 176665,18 € GPM, nesusijusio su darbo užmokesčiu, vyksta mokestiniai ginčai. Dėl restruktūrizavimo sustabdytas 112222,86 € mokestinės nepriemokos išieškojimas. Patikrinimo pažymoje nurodoma, jog pagal pateiktą AB „Šiaulių bankas“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31 nustatyta, kad laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje 0,00 €, įplaukos sudarė 745341,10 €, išlaidos sudarė 745333,98 €, likutis sąskaitoje laikotarpio pabaigoje 7,12 €. Piniginės lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčiui išmokėti (185257,74 €), mokesčiams VMI prie FM (26453,53 €), valstybinio socialinio draudimo fondui (114514,91 €), atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, didžiausi iš jų: UAB „Metal solutions“, AB „Loro dizainas“ (už patalpų nuomą), UAB „Plastakona“, UAB „Vadjusta“, UAB „Lemora“, UAB „Emsi“. Bendrovėje yra 12 atskaitingų asmenų. Bendrovės įsiskolinimas atskaitingiems asmenims 2015-05-31 sudarė 43687,56 €. Operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat nurodoma, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-10-28 nutartimi patvirtintą Bendrovės restruktūrizavimo planą laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2017-11-01 numatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka: pirmaisiais metais nenumatytas atsiskaitymas su kreditoriais, antraisiais ketinama atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais ir 116967,97 € Šiaulių banku, trečiaisiais ketina padengti 271858,20 € kreditorinių įsipareigojimų, ketvirtaisiais ketina padengti likusius kreditorinius įsipareigojimus bei atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais. Iš viso kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 1668330,60 €, iš jų: 143402,85 € pirmos eilės kreditoriams, 255357,38 € antros eilės kreditoriams, 1269570,37 € trečios eilės kreditoriams. Nurodytos aplinkybės atsispindi ir byloje esančiuose bankų sąskaitų bei kasos knygų išrašuose.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, traktuotina kaip blanketinė, tai yra šio pažeidimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administraciniu teisės pažeidimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Kaip matyti iš VMI prie FM pareiškimo, V. M. reiškiamas kaltinimas pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tačiau šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nutartimi UAB „L.“ iškelta restruktūrizavimo byla, o to paties teismo 2013-10-28 nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame yra griežtai apibrėžta įmonės veikla restruktūrizavimo laikotarpiu. Taigi, kadangi Bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl, vadovaujantis minėta CK 6.930¹ straipsnio 3 dalimi, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas šiuo atveju turi būti reguliuojamas ne CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, o ĮRĮ 13 straipsnio („Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“) nuostatomis. Taip pat pažymėtina, jog, kaip jau minėta aukščiau, teismo nutartimi yra patvirtintas UAB „L.“ restruktūrizavimo planas, kuriame numatyta restruktūrizavimo trukmė, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka ir t. t. Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nutartimi, kuria UAB „L.“ iškelta restruktūrizavimo byla, nustatyta, kad iš UAB „L.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (litais) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (eurais), esančių AB Šiaulių banke, gali būti mokamos einamosios įmokos (einamomis įmokomis pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 punktą laikomi visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos), neatsižvelgiant į tai, ar sąskaitos yra areštuotos, ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Iš UAB „L.“ restruktūrizavimo byloje esančių duomenų matyti, jog toje byloje teismas yra patvirtinęs UAB „L.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir VMI prie FM 421 270,84 Lt arba 122 008,47 € dydžio finansinį reikalavimą, susidedantį iš 157 826,56 Lt arba 45 709,73 € dydžio finansinio reikalavimo pirmos eilės kreditorių sąraše ir 263 444,28 Lt arba 76 298,74 € dydžio finansinio reikalavimo antros eilės kreditorių sąraše. Išanalizavus tiek CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies, tiek ĮRĮ 13 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad įmonė, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bet kuriuo atveju turi pirmiau atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą ir valstybės pinigų fondus ir tik po to atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, tai yra mokėti lėšas tiekėjams.

Byloje esantys rašytiniai duomenys, tai yra operatyvaus patikrinimo pažyma, bankų sąskaitų bei kasos knygų išrašai, taip pat kiti teismo posėdžių metu pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už suteiktas prekes bei paslaugas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, nurodė, kad mokėjimai VMI prie FM buvo vykdomi pastoviai, tačiau iš esmės jis sutiko, kad formaliai eiliškumas buvo pažeistas, kadangi dėl apyvartinių lėšų trūkumo Bendrovė pirmiausia mokėjo kitiems, o ne skolas valstybei. Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. ir akcentavo, kad buvo atliekami tik būtinieji atsiskaitymai, be kurių įmonė nebūtų galėjusi toliau tęsti savo veiklos, ir kad Bendrovė neturėjo tikslo nesumokėti įsiskolinimų ir kiek tik leido galimybės, stengėsi po truputį mokėti bei kad reali įmonės nepriemoka už kelių dienų po patikrinimo buvo sumokėta, tačiau tai bet kokiu atveju nepaneigia to, kad V. M. turėjo pareigą laikytis įstatyme įtvirtintos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. V. M., žinodamas apie bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, būdamas atsakingas už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi ĮRĮ 13 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tai yra pirmiausia atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais, tai yra įmonės darbuotojais, taip pat ir VMI prie FM (dėl privalomųjų įmokų) ir tik tada mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31 nurodyta atsiskaitymų atlikimo eilė ir tvarka buvo pažeistos, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI prie FM. Akivaizdu, kad V. M. veiksmai atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas. Tačiau šioje vietoje taip pat pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, pakeičia kaltinime nurodytą nuorodą į CK 6.930¹ straipsnį, nurodydamas, jog šiuo atveju V. M. nesilaikė ne CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o ĮRĮ 13 straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kadangi, kaip nustatyta bylos duomenimis, UAB „L.“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, o, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 3 dalimi, atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad V. M. stengėsi mokėti įsiskolinimus visiems kreditoriams, kad nors ir pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau atsiskaitymai su VMI prie FM (nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31) buvo nuolat vykdomi, be to, iš karto po patikrinimo, Bendrovė mokestinę nepriemoką sumokėjo, taip pašalindama pažeidimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl įmonės veikla restruktūrizavimo laikotarpiu yra griežtai apibrėžta įmonės restruktūrizavimo plane. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. M. ir tikino teismą, kad jo veiksmai buvo išimtinai nukreipti į įmonės išsaugojimą, tačiau iš esmės jis neginčijo nustatytų aplinkybių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo ir apgailestavo dėl susidariusios situacijos, kas leidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. M. - duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas už analogiškus ar kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, byloje nėra, dirba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant V. M. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje, o būtent – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys