- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-242-318/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- E. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. P. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) E. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 206 straipsnyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktuose, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu (t. 5, b. l. 168–176).
1.1. Lietuvos apeliacinis teismas 1998 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistojo E. P. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmetė (t. 6, b. l. 245–251).
1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo E. P. apeliacinį skundą taip pat atmetė (t. 7, b. l. 39–40).
2. 2018 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo E. P. prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą – sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. parinkti kitą bausmės rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi atmetė šį nuteistojo E. P. prašymą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis E. P. savo prašymą sušvelninti jo teisinę padėtį remiasi ne įstatyme įtvirtintu reguliavimu, o EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, kuriame pasisakyta dėl nuteistųjų, atliekančių laivės atėmimo bausmes iki gyvos galvos, teisės tikėtis būti paleistiems, įtvirtinto Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje, pažeidimo. Nors tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai, tačiau Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio šie įstatymai nenumato. Nuteistojo nurodytame EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas būtent E. P. atžvilgiu, todėl ir šiuo atveju būtų visiškai nepagrįsta minėtą EŽTT sprendimą tiesiogiai taikyti ir nuteistajam E. P., nes toks teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą sprendimas dar nepriimtas ir klausimas dėl konvencijos nuostatų pažeidimo gali būti išspręstas visiškai priešingai.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis E. P. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
4.1. Savo prašyme apygardos teismui jis buvo nurodęs apie tai, kad EŽTT 2017 m. spalio 12 d. informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie nuteistųjų iki gyvos galvos pareiškimus ir pareikalavo pateikti poziciją dėl jų priimtinumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose, dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės. Rašte nurodyta ne tik tai, kad pareiškėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme, bet ir tai, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, pareiškėjams sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.
4.2. Pasak nuteistojo, po EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimo praėjo pakankamai laiko, tačiau įstatymo leidėjas iki šiol nepakeitė teisinio reguliavimo. Todėl nacionalinis teismas EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus turi tiesiogiai taikyti nagrinėdamas jo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.
7. Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo (pakeitimo), laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis).
7.1. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
7.2. Kaip matosi iš bylos medžiagos, savo prašymą sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistasis E. P. grindžia ne įstatyme įtvirtintomis jo padėtį švelninančiomis nuostatomis, o EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateiktais išaiškinimais, kuriuos, anot nuteistojo, turėjo tiesiogiai taikyti jo prašymą išnagrinėjęs apygardos teismas.
7.3. Sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą EŽTT konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. EŽTT nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo.
7.4. EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taip pat pabrėžė tokių kriterijų svarbą, teigdamas, jog svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, bei atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra teisminės peržiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Būtent minėtoje byloje EŽTT padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes įstatymuose nėra nustatyta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kitos rūšies bausme.
7.5. Nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nustato šiuolaikinius žmogaus teisių apsaugos standartus, kurių turinys atskleidžiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra tiesioginio taikymo teisės aktas, tačiau teisingumą teismai vykdo vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo atveju valstybinis reguliavimas nenumato minėtų Konvencijos nuostatų įgyvendinimo, o teismas neturi teisės užsiimti aktyvia teisėkūra, šalinant būtent tokias nacionalinėje teisėje egzistuojančias spragas.
7.6. Nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad teismams privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikta pozicija EŽTT byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą. Teismai yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnis), todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus.
7.7. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į minėtame EŽTT sprendime pateiktus išaiškinimus. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų aiškiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą, kokiais atvejais toks prašymas galėtų būti patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgaliojimų ir negali savarankiškai spręsti šių klausimų. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, nes tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai iš esmės galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio teisės spraga, atsižvelgiant į siekiamas sukelti teisines pasekmes (nuteistųjų padėties teisinį palengvinimą), negali būti užpildyta nagrinėjant pavienių nuteistųjų prašymus.
7.8. Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistasis neteisus, skunde akcentuodamas tai, kad nėra atliekami jokie teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, siekiant pašalinti nustatytus Konvencijos pažeidimus reikia tam tikro laiko tarpo. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 64, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941³), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-943³) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944³), o 2018 m. rugpjūčio 28 d. – užregistruoti naujausias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944⁴), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941⁴) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-943⁴), kurie yra suderinti su Generaline prokuratūra ir įtraukti į paketą. Kaip nurodyta šių įstatymo projektų aiškinamajame rašte, šie projektai parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei E. S. teisės aktų reikalavimus. Taigi nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka ir kriterijai. Tuomet bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme.
7.9. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo ją naikinti skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.