- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2-201-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00057-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl ieškinio užtikrinimo priemonių, pritaikytų Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-158/1997, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158/1997 taikytą areštą pareiškėjo turtui, įskaitant 2 375 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos terminalo grupė“ akcijų areštą, ir nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Turto arešto aktų registrui.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 1997 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158/1997 (vėlesnių metų civilinės bylos numeriai: Nr. 2-50/1998 ir Nr. 2-118-230/1999) M. J. ieškinio užtikrinimui pritaikė areštą G. S. turtui už ne didesnę kaip 451 174 Lt sumą. 1997 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi M. J. visas reikalavimo teises į G. S., įskaitant ir teises pagal Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartį, perleido UAB „Darma“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 1998 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50/1998 iš G. S. priteisė ieškovei UAB „Darma“ 233 320 Lt piniginių lėšų vertės atlyginimą ir 212 904 Lt nuostolių atlyginimą. 1998 m. birželio 8 d. ieškovei UAB „Darma“ išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-50/1998 dėl 446 224 Lt išieškojimo iš pareiškėjo G. S.. Išieškojimas buvo vykdomas iki 2022 m. lapkričio 24 d., kai antstolis Raimundas Stanislauskas 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-22-70-36871 nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0070/02/00499. Antstolis 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-22-70-36887 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo grąžino vykdomąjį raštą Nr. 2-50/1998 Kauno apygardos teismui. Vykdomoji byla buvo nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu dėl išieškotojos UAB „Darma“ likvidavimo, nesant galimo jos teisių ir pareigų perėmimo.
4. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12642/2000 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams UAB „Darma“ ir G. S. dėl arešto turtui panaikinimo tenkino E. S. ieškinį ir panaikino 2 374 vnt. UAB „Klaipėdos terminalas“ (šiuo metu – UAB „Klaipėdos terminalo grupė“) akcijų bei 76 470,72 Lt areštą, paliekant akcijas ir pinigines lėšas E. S. nuosavybe. Darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendimu panaikinus turto areštą pareiškėjo G. S. 1/2 turto ir šį turtą perdavus jo sutuoktinei, likusiai 1/2 daliai pareiškėjo turto areštas liko galioti. Informacijos, ar Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo turtui pritaikytas turto areštas galioja iki šiol, dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti, nes dokumentai neišliko. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad vykdomąjį raštą Nr. 2-50/1998 grąžinus Kauno apygardos teismui, teismas būtų panaikinęs areštą pareiškėjo turtui, nors CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatyta antstoliui pareiga informuoti teismą apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą.
5. Pareiškėjo prievolė pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-50/1998 išieškotojai UAB „Darma“ pasibaigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl išieškotojos likvidavimo. Vadinasi, turto arešto taikymo pagrindas išnyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl ieškinio užtikrinimo priemonių Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-158/1997 panaikinimo.
7. Teismas pažymėjo, jog nėra įrodymų, kad Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartis, kuria taikytas areštas, pateikta vykdyti Antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo ir kad minėta nutartis buvo įvykdyta. Turto arešto aktų registro 2024 m. vasario 7 d. duomenimis, pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytų areštų. Kauno apygardos teismo 1998 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-50/1998 nebuvo įvykdytas. Likvidavus išieškotoją UAB „Darma“ ir nesant jos teisių perėmėjų, neliko subjekto, suinteresuoto Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutarties įvykdymu. Pareiškėjo atstovas nepateikė duomenų apie tai, kad UAB „Klaipėdos terminalas“ (dabar UAB „Klaipėdos terminalo grupė“) 2 375 vnt. akcijų nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir įrodymų, jog tos akcijos yra areštuotos.
8. Teismas pažymėjo, kad jeigu G. S. priklausančios UAB „Klaipėdos terminalas“ akcijos buvo areštuotos vykdant Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 16 d. sprendimą, tą sprendimą vykdęs antstolis Raimundas Stanislauskas, užbaigdamas vykdomąją bylą Nr. 0070102100499, pats turėjo panaikinti akcijų areštą (jei akcijų areštas buvo taikytas antstolio) arba apie būtinumą panaikinti akcijų areštą turėjo savo patvarkymu pranešti turtą areštavusiam teismui (jei akcijos buvo areštuotos teismo nutartimi) (CPK 629 straipsnio 2 dalis). Apie antstolio Raimundo Stanislausko priimtus patvarkymus dėl minėtų akcijų arešto vykdomojoje byloje Nr. 0070102100499 duomenų nėra.
9. Teismas darė išvadą, kad nėra CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo panaikinti teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartimi taikytas ieškinio užtikrinimo priemones, kadangi Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 16 d. sprendimas nėra įvykdytas. Nesant duomenų apie teismo 1997 m. birželio 11 d. nutarties įregistravimą Turto arešto aktų registre, teismas netenkino pareiškėjo prašymo išregistruoti nutartį iš Turto arešto aktų registro.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158/1997 G. S. turtui pritaikytą areštą, įskaitant UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ 2 375 vnt. akcijų areštą; nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. 1997 m. birželio 11 d. nutartimi teismo pritaikytas areštas liko galioti iki Kauno apygardos teismo 1998 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50/1998 įvykdymo. Tas sprendimas nebuvo įvykdytas dėl to, kad vykdomoji byla pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-50/1998 buvo nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu – likvidavus išieškotoją UAB „Darma“ ir nesant galimo teisių bei pareigų perėmimo. Ši aplinkybė yra esminė, jos Kauno apygardos teismas tinkamai neįvertino.
10.2. Teismo pateiktas vertinimas prieštarauja ne tik CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatoms, tačiau ir laikinųjų apsaugos priemonių esmei. Išnykus kreditoriui ir išieškotojui, apeliantas neturi galimybės įvykdyti Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kadangi neliko subjekto, kuriam šis sprendimas galėtų būti įvykdytas, o šio subjekto reikalavimo teisių perėmimas neįvyko. Teismo 1999 m. lapkričio 16 d. sprendimu apeliantui sukurta prievolė pasibaigė CK 6.128 straipsnio 3 d. pagrindu. Šiuo pagrindu turėjo būti panaikinta 1997 m. birželio 11 d. nutartis dėl turto arešto.
10.3. Kauno miesto apylinkės teismo archyve, kuriame saugomos Antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo vykdomosios bylos, neišliko duomenų apie Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-158 1997 m. vykdymą, kadangi visos to laikotarpio vykdomosios bylos sunaikintos. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. spalio 20 d. sprendimu pagal ieškovės E. S. ieškinį panaikino turto areštą tik 1/2 apelianto turto ir šį turtą perdavė jo sutuoktinei. Darytina išvada, kad po šio teismo sprendimo priėmimo likusiai apelianto turto daliai areštas liko galioti, o duomenų apie arešto panaikinimą nėra. Antstolis Raimundas Stanislauskas nevykdė 1997 m. birželio 11 d. nutarties ir pats neareštavo apelianto turto, duomenų apie teismo taikytą turto areštą antstolis neturėjo, todėl jis tik informavo teismą apie vykdomosios bylos užbaigimą ir grąžino teismui vykdomąjį dokumentą.
10.4. Aplinkybė, kad UAB „Klaipėdos terminalas“ (dabar – UAB „Klaipėdos terminalo grupė“) 2 375 vnt. akcijų nuosavybės teise priklauso apeliantui, buvo konstatuota įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 212642/2000. Siekiant pašalinti abejones dėl šios aplinkybės, su atskiruoju skundu pateikiamas UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ akcininkų sąrašas, kuris taip pat patvirtina apelianto nuosavybės teises į akcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo panaikinti ieškinio užtikrinimo priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158/1997, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Prie skundo apeliantas pridėjo UAB „Klaipėdos terminalas“ akcininkų sąrašą. Pasak apelianto, jis siekia pašalinti skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išreikštą abejonę dėl to, ar apeliantas nuosavybės teise valdo UAB „Klaipėdos terminalas“ 2 375 vnt. akcijų.
13. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nauju įrodymu siekia paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išsakytą abejonę dėl jo nuosavybės teisės į konkretų turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto naujo įrodymo turinį, daro išvadą, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgia į tai, jog skundžiama nutartimi buvo iškeltas klausimas dėl apelianto nuosavybės teisių į akcijas įrodymų pakankamumo, todėl pateiktą naują rašytinį įrodymą priima ir prideda prie bylos.
Dėl procesinio klausimo esmės
14. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 1997 m. birželio 11 d. nutartimi taikė areštą apelianto turtui už 451 174 Lt sumą, nutarties vykdymą pavesdamas Antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo. Kauno apygardos teismo 1998 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50/1998 iš atsakovo G. S. ieškovei UAB „Darma“ priteista 233 320 Lt pagal pasaugos sutartį negrąžintų piniginių lėšų vertės atlyginimas ir 212 904 Lt nuostolių atlyginimas, iš viso 446 224 Lt, taip pat 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidos. 1998 m. birželio 8 d. išieškotojai UAB „Darma“ išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-50/1998. Antstolių informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), vykdomojo rašto Nr. 2-50/1998 pagrindu 1998 m. birželio 8 d. antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0070/02/00499. 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-22-70-36871 antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu (vykdomosios bylos nutraukimas), vykdomąją bylą Nr. 0070/02/00499 užbaigė CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas), nustatęs, kad išieškotoja UAB „Darma“ yra išregistruota. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Darma“ (juridinio asmens kodas 121541387) yra likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu CK 2.70 straipsnio pagrindu; išregistruota 2022 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-118-230/1999 sunaikinta, pasibaigus jos saugojimo laikui.
15. CPK 3 straipsnio 9 dalis numato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Nagrinėjimu atveju ieškinio užtikrinimo priemonės civilinėje byloje buvo taikytos Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartimi, o Kauno apygardos teismo sprendimas dėl ginčo esmės toje byloje priimtas 1998 m. vasario 2 d.
16. Paminėti teismo procesiniai sprendimai buvo priimti galiojant 1964 m. CPK. Nutarties taikyti ieškinio užtikrinimo priemones priėmimo metu galiojęs CPK 155 straipsnis numatė, kad teismas arba teisėjas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad tuo metu galioję teisės aktai nenumatė apribojimus skolininko turtui registruoti Turto arešto aktų registre – Turto arešto aktų registre turto arešto aktai registruojami nuo 2002 m. sausio 1 d. Apelianto teigimu, pasibaigus saugojimo laikui neišliko kitų dokumentų, kurie patvirtintų ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo jo turtui faktą. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas abejoti, kad Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartis nebuvo įvykdyta tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendime nurodyta, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-118-1999 apelianto turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyta aplinkybe (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka spręsti apie tai, kad apelianto turtui ribojimai (apsunkinimai, suvaržymai) ieškinio užtikrinimo priemonių pagrindu buvo realiai taikomi, todėl yra būtinybė spręsti dėl šių priemonių panaikinimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinio užtikrinimo priemonės apelianto turto atžvilgiu buvo pritaikytos Kauno apygardos teismo nutartimi. Vadinasi, jų panaikinimo klausimas negali būti išspręstas kitu, ne teismo priimtu, procesiniu sprendimu (galiojančio CPK 629 straipsnio 2 dalis).
19. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, ar Kauno apygardos teismo 1998 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-50/1998 buvo įvykdytas ir dėl to yra pagrindas konstatuoti CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nuostata.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad UAB „Darma“ (juridinio asmens kodas 121541387) likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu CK 2.70 straipsnio pagrindu, o 2022 m. spalio 14 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
21. CK 2.95 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Nuo šio (pasibaigimo) momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius. Atitinkamai negalimi tolimesni ginčai dėl neegzistuojančio juridinio asmens.
22. Nustačius, kad UAB „Darma“ (juridinio asmens kodas 121541387) buvo likviduota ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, atsiranda būtinybė patikrinti, ar, išnykus kreditoriui (išieškotojui), skolininko prievolė liko egzistuoti (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta, kad UAB „Darma“ iki Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimo ją išregistruoti perleido savo reikalavimo teises į apeliantą kitam civilinių teisinių santykių subjektui. Dėl to nėra galimybės konstatuoti reikalavimo teisės perėjimo šiuo pagrindu kitam kreditoriui (išieškotojui) ir prievolės įvykdyti teismo sprendimą tęstinumą pasibaigus UAB „Darma“.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija. Kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.
24. Kaip jau nurodyta, juridinis asmuo gali pasibaigti reorganizavimo arba likvidavimo būdu (CK 2.95 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens likvidavimas, kaip tokio asmens pasibaigimo būdas, reiškia, kad juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Kadangi likviduojant juridinį asmenį (skirtingai nei reorganizavimo atveju) teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės baigiasi. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momentas sutampa su šio asmens prievolių ir reikalavimo teisių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tokia išimtimi įstatymų leidėjas pripažįsta atvejus, kai prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).
25. CK 6.128 straipsnio 3 dalis dėl išimtinių atvejų yra blanketinio pobūdžio norma. Prie tokių išimčių priskirtini, pavyzdžiui, CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatytas atvejis, kai už neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų prievoles atsako jų dalyviai (t. y. tokio likviduoto juridinio asmens prievolės pereina jo dalyviams), arba CK 6.289 straipsnyje nustatyta išimtis. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisę į apeliantą turėjo privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris buvo likviduotas, reikalavimo teisė įstatymo pagrindu neperėjo juridinio asmens dalyviams ir nebuvo kildinama iš fizinių asmenų prievolinių teisinių santykių, susijusių su žalos sveikatai atlyginimu. Vadinasi, nenustatyta CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų išimtinių atvejų, kai, likvidavus juridinį asmenį, prievolė nepasibaigia.
26. Prašymas panaikinti byloje taikytas ieškinio užtikrinimo priemones nagrinėtinas vadovaujantis prašymo pateikimo metu galiojančiomis teisės normomis (CPK 3 straipsnio 9 dalis). Galiojančio CPK 150 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laike taisyklės, kurios taikomos atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y. ar ieškinys buvo patenkintas, ar atmestas. Nagrinėjamu atveju, ieškinys buvo patenkintas, todėl pagrįsta būtų reikalauti pateikti duomenis apie visišką teismo sprendimo įvykdymą (CPK 150 straipsnio 3 dalis), tačiau dėl byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės padėties aplinkybė, ar teismo sprendimas buvo visiškai įvykdytas, neteko teisinės reikšmės.
27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Byloje konstatavus, kad reikalavimo pagal priimtą teismo sprendimą teisė pasibaigė dėl to, kad kreditorius – juridinis asmuo buvo likviduotas, o jo teisės ir pareigos neperėjo kitam civilinių teisinių santykių subjektui, ir dėl to nėra galimybės toliau vykdyti teismo sprendimą, darytina išvada, jog civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos (ieškinio užtikrinimo) priemonės prarado savo funkciją (jos nebeatlieka), todėl panaikintinos.
28. Nustatęs, kad neegzistuoja tolimesnio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina apelianto prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos (ieškinio užtikrinimo) priemones.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų pakanka išvadai, kad UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ akcijos yra apeliantui priklausančio turto sudėtinė dalis. Tačiau nesant duomenų, koks konkretus apelianto turtas buvo areštuotas priėmus Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartį dėl ieškinio užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas neidentifikuoja konkretaus turto, kuriam taikyti ribojimai yra panaikinami.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis), taigi ir vykdytina nuo jos priėmimo dienos. Be to, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiama kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias proceso teisės normas, neaktualus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipimo skubiai vykdyti klausimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 150 straipsnio 3 dalimi, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158/1997 pritaikytas ieškinio užtikrinimo priemones – areštą G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) turtui.