Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą, suinteresuoti asmenys D. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. N. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė O. S. ((duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 6) (b. l. 10). Po jos mirties liko asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei turtinė teisė įskaityti sumokėtas vienkartines išmokas už žemės sklypą, nes O. S. pagal 1992 m. lapkričio 25 d. Šilalės rajono valdybos potvarkį Nr. 232-v, mokėjimo pranešimu Nr. 2229 už 0,3120 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1992 m. gruodžio 2 d. sumokėjo 26,79 Lt valstybės vienkartinių išmokų (b. l. 12).

Pagal tuo metu galiojusio 1978 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalies (1964 m. liepos 7 d. redakcija) nuostatą, palikimą mirusiojo įpėdiniai galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėja tokio pareiškimo nepadavė. To paties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Nustatyta, jog O. S. mirė būdama našle. Jos sutuoktinis J. S. žuvo (duomenys neskelbtini) metais. Tiksli žūties data ir vieta nežinoma. Gyvendami kartu sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susilaukė vieno bendro vaiko – J. S., kuris yra pareiškėjos tėvas, ir (duomenys neskelbtini). O. S. nuo J.I. susilaukė Z. S. (b. l. 6, 7, 27). Vyresnysis O. S. sūnus, pareiškėjos tėvas J. S. 1972 m. kovo 9 d. vedė S. G. (po santuokos – S.), su kuria susilaukė dviejų dukrų: pareiškėjos – I. S. (po santuokos –A.) ir D. S. (po santuokos – N.). (b. l. 8, 9). Jaunesnysis O. S. sūnus Z. S. šeimos nesukūrė, vaikų nesusilaukė ir (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 15). Pareiškėjos tėvas J. S. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13). Todėl pareiškėja su seserimi D. N. tapo močiutės paveldimo turto antros eilės įstatyminėmis įpėdinėmis. Tačiau nei gyvas buvęs pirmos eilės įpėdinis Z. S., nei pareiškėja su sese, po O. S. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (29). Nors pareiškėja į notarų biurą per nustatytą terminą ir nesikreipė, tačiau tuoj po O. S. mirties jos palikimą, t. y. asmeninius ir namų apyvokos daiktus, priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti ir jais rūpintis.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja po O. S. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Iš visumos surinktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog pakanka duomenų pareiškėjos prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėja I. A. per 6 mėnesius, kaip to buvo reikalaujama iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalyje, nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo valdyti palikėjos O. S. turtą, todėl laikytina priėmusia visą jos palikimą (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. liepos 7 d. redakcija). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl O. S. turto paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), palikimą, atsiradusį po močiutės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl O. S. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.