Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje L. T. (buvusi pavardė V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo netekėjusi, šiuo metu ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista 2016-05-17 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., 50 MGL dydžio, tai yra 1883 eurų bauda, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką galutinė bausmė paskirta 48 MGL dydžio – 1807,68 eurų bauda, nuosprendis pilnai neįvykdytas (t. 3, b. l. 103-105), teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 138 str. 2 d. 1 p., 138 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. T. (buvusi V.) piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo vaiką dėl ko jos mažametei dukrai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas šiomis aplinkybėmis:

laikotarpiu nuo 2013 m. pavasario iki 2017 m. liepos 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytose vietose, turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdama rūpintis jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, tai yra psichiškai gniuždė savo mažametę dukrą G. U., gim. (duomenys neskelbtini), sistemingai, žodinių konfliktų metu, jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, žemino ir įžeidinėjo vadindama ją „durna“, „debile“, „asile“, „buka“, „nieko nepasieksiančia“. Daugybę kartų smurtavo mažametės dukros atžvilgiu, tyčia suduodama smūgius ranka arba knyga į įvairias kūno vietas, purtydama ir pešdama už plaukų, taip sukeldama dukrai fizinį skausmą. Tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažametę dukrą G. emociškai neprižiūrėjo jos, dėl ko mažametei G. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 138 str. 2 d. 1 p., ir 138 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Iš naujai atliktos ekspertizės akto (t.3, b. l. 74-83) matyti, kad ekspertizės metu G. U. įsitempusi, suvaržyta, aktyviai slopina neigiamą afektą, vengia tikslinti atsakymus, susijusius su santykiais šeimoje. 2018-08-01 teisme duotus G. U. parodymus (priešingus ikiteisminio tyrimo metu duotiems) ekspertai rekomenduoja vertinti kritiškai, kadangi ekspertizės metu G. U. pateikti paaiškinimai neatitinka emocinių jos išgyvenimų, kuriuos ji aktyviai slopina ir neigia, taip pat neatitinka ir jos asmenybę charakterizuojančių duomenų bei jos amžiaus tarpsniui (paauglystei) aktualių poreikių. Ekspertizės metu išryškėję kraštutiniai G. U. vertinimai (mamos idealizavimas ir prosenelės nuvertinimas) neatitinka bylos duomenų apie apsunkintą kaltinamosios ir dukros santykį bei artimą paauglės santykį su prosenele. Objektyvios priežastys ir subjektyvi paauglės savijauta (pablogėjus prosenelės sveikatai, atsiradęs nerimas dėl nežinios kur teks būti) galėjo nulemti jos sprendimą keisti pirminius parodymus ir aktyviai slopinti su tuo susijusias mintis ir jausmus.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su šiame ekspartizės akte pateiktais ekspertų teiginiais ir, vadovaudamasis jais, mažametės G. U. Parodymus, duotus 2018-08-01 teismo posėdyje (t. 3, b. l. 8-11) apie tai, kad mama jos atžvilgiu nesmurtavo, vertina kritiškai. Ir, kaip jau nurodyta aukščiau, vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Šios liudytojos teisme duotiems parodymams esmingai skiriantis nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymais (t. 1, b. l. 101-102), iš kurių matyti, kad psichologinį smurtą mergaitės atžvilgiu kaltinamoji pradėjo vartoti maždaug nuo 2013 m. pavasario. Ji mergaitę žemino, įžeidinėjo vadindama netikša, debile, durne, sakydavo, kad ji nieko nepasieks, kad jos vieta prie konteinerio. Mergaitės kaltinamoji nekentė, nes ji panaši į buvusį jos vyrą. Tarp kaltinamosios ir mergaitės jokio ryšio nebuvo. Po kiekvieno kaltinamosios išpuolio mergaitė verkdavo, jautriai išgyveno. Fizinį smurtą prieš dukrą kaltinamoji pradėjo vartoti nuo 2015 m. Vaiką ji tampydavo už plaukų, rankomis mušdavo per galvą, nugarą , veidą, suėmusi abiem rankom purtydavo. Kartais ant mergaitės kūno likdavo smurto žymės, paraudimai, išpeštų plaukų sruogos. Mergaitė skųsdavosi, kad skauda sumuštas vietas, tačiau kaltinamoji dėl to nepergyvendavo, o išeidavo iš namų palikusi sugniuždytą vaiką. Ji (liudytoja) mergaitę guosdavo ir ramindavo (visos jos gyveno liudytojos bute (duomenys neskelbtini)).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja pareiškė, kad jų netvirtina. Teigė, kad ji mergaitės buvo įtikinta taip kalbėti, be to, ir tyrėja jai darė spaudimą. Nurodė, kad teisme duoti parodymai yra teisingi.

Teismas šiuo atveju yra kitos nuomonės. Naivu yra tikėti, kad mažametė proanūkė įtikintų prosenelę kalbėti taip kaip reikia proanūkei. Be to, joks prosenelės įtikinėjimas ir nebuvo reikalingas, kadangi ir kaltinamoji, ir jos dukra G. gyveno S. Š. bute ir pati S. Š. visą situaciją (mamos ir dukros santykius) matė savomis akimis. S. Š. teiginys dėl jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu daryto tyrėjos spaudimo vertintinas kritiškai, kadangi apklausus kaip liudytoją tyrėją D. T. tai nepasitvirtino. Tyrėja teigė, kad protokolą rašė iš pačios liudytojos duotų parodymų. Liudytoja protokolą pati ir skaitė bei pasirašė.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie pilnai atitinka tiek nukentėjusios, tiek kitų liudytojų parodymais nustatytoms aplinkybėms, sudarančioms vieningą įrodymų visumą, leidžiančią teigti, kad kaltinamoji padarė veikas dėl kurių jai pateiktas kaltinimas.

Liudytojas J. Š. apklaustas teisme parodė, kad jis tiek kaltinamajai, tiek nukentėjusiajai yra svetimas. Jos abi yra jo žmonos giminaitės. Jis su žmona gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno ir kaltinamoji (L.) su dukra(nukentėjusiąja G.). Jos bendravo kaip mama ir dukra. Jis negirdėjo, kad kaltinamoji negražiai vadintų dukrą.

Kadangi šie liudytojo parodymai esmingai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastaruosius teismas pagarsino. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų šio liudytojo parodymų (t. 1, b. l. 113-114) matyti, kad maždaug prieš 20 metų jis susituokė su S. Š. ir abu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartais pas juos gyvendavo žmonos anūkė L. V., o jos dukra (G.) su jais gyveno beveik nuo mažens. Kiek jam teko matyti L. V. su savo dukra G. elgėsi grubiai, vadindavo negražiais, įžeidžiančiais žodžiais, žemino ją. L. V. ant dukros šaukdavo, kalbėdavo su ja pakeltu tonu. Daugiausiai su dukra jos konfliktuodavo virtuvėje, kur G. ruošdavo pamokas. Mergaitė verkdavo, tekdavo ir jam įsikišti – raminti L. V., nes ji tokiu riksmu traumuodavo vaiką. Dukra jos bijojo, verkdavo, drebėdavo. Kaltinamosios dukrą guosdavo prosenelė S. Ne kartą L. V. savo dukrą tampė už plaukų. Kada tiksliai tai buvo, negali įvardinti. Apie naudojamą smurtą prieš G. niekam nepranešė, nes nenorėjo kištis.

Kodėl šiuos savo parodymus J. Š. teisme pakeitė, tinkamai paaiškinti negalėjo. Teigė, kad jis to nesakė, čia viską taip tyrėja užrašė.

Kaip liudytoją byloje apklausus tyrėją D. T. ši paliudijo, kad J. Š. dėl sveikatos būklės buvo apklaustas namuose ir pasakojo apie jam žinomas apkinkybes, o ji viską rašė. J. Š. pasakojimas jai nekelė jokių abejonių. Apklausos protokolą J. Š. pasirašė.

Esant šioms aplinkybėms, teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi J. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie pilnai atitinka pirminiams nukentėjusios bei liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriuos teismas pripažino teisingais.

Liudytoja J. L. parodė, kad su kaltinamąja jos pažįstamos per vaikus, jų mergaitės bendrauja tarpusavyje. Kad kaltinamoji smurtautų prieš savo dukrą, nematė, kartais kaltinamoji pakeltu balsu drausmindavo savo dukrą. Kaltinamosios dukra skundėsi jos dukrai, kad su mama nesutaria, kad mama neleidžia su draugais susitikti, vadina įvairiais žodžiais. Pati kaltinamoji savo ruožtu skundėsi, kad nesusitvarko su dukra. Iš savo dukros sužinojo tai, kad kaltinamoji parduotuvėje į savo dukrą metė batu.

Liudytoja L. V. (J. L. dukra) parodė, kad ji draugavo su kaltinamosios dukra G. G. iš pradžių gyveno su mama, o paskui su prosenele. G. jai pasakodavo, kad pykstasi su savo mama. Su G. bendravo kol ši gyveno pas prosenelę. Šiuo metu su G. nebendrauja, kadangi ji persikėlė gyventi pas mamą. Kartą su G. ir jos mama ėjo į batų parduotuvę. Parduotuvėje ji nuėjo žiūrėti batų sau, o G. liko su mama. Vėliau G. jai pasakojo, kad parduotuvėje susipyko su mama.

Liudytojas S. U. buvęs kaltinamosios vyras parodė, kad su kaltinamąja pragyveno penkis metus ir išsituokė. Dukra G. liko gyventi su mama. Jam bendraujant su dukra, ji mamos elgesiu nesiskundė. Vėliau jis nežino kodėl dukra apsigyveno pas prosenelę. Girdėjo, kad ten vyksta kažkokie konfliktai. Dar vėliau sužinojo apie parašytą pareiškimą dėl buvusios žmonos smurto prieš dukrą.

Liudytoju byloje buvo apklaustas ir L. T., buvęs kaltinamosios draugas, šiuo metu jos vyras. Jis parodė, kad joks smurtas prieš mergaitę nebuvo naudojamas. Jam nežinoma, kodėl G. davė tokius parodymus prieš savo mamą (turimi galvoje pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai). Šiuo metu ji gyvena kartu su jais ir dėl tokio savo elgesio gailisi. Šio liudytojo parodymus, kitų liudytojų parodymų kontekste, teismas vertina kritiškai kaip kaltinamajai artimo ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo parodymus.

Taip pat kaip liudytoja buvo apklausta ir O. U., kaltinamosios buvusi anyta, kuri parodė, kad jos sūnus gyvendamas santuokoje su kaltinamąja konfliktavo ir galiausiai jų santuoka buvo nutraukta. G. liko gyventi su mama, bet pastoviai gyveno pas prosenelę. Kodėl taip buvo nežino. Ar G. bijojo mamos taip pat nežino. Kadangi šios liudytojos parodymai iš esmės nesusiję su kaltinamajai pateiktu kaltinimu, teismas jų nevertina ir nesivadovauja priimant nuosprendį.

Aukščiau aptartais nukentėjusios ir liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai byloje.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas (t. 1, b. l. 1), kuriame nurodyta, kad 2017-07-14 į skyrių kreipėsi L. V. su prašymu pasikalbėti su jos dukra G. U., kodėl ji išėjo iš namų ir negrįžta, nebendrauja su motina. 2017-07-17 į skyrių atvyko nepilnametė G. U. su prosenele S. Š. Aiškinantis motinos prašyme nurodytas aplinkybes G. U. nurodė, kad motina prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą: tampė už plaukų, trenkė per veidą, mušdavo per galvą, jei nesuprasdavo namų darbų užduočių. Paskutinį kartą 2017 m. gegužės mėnesio viduryje parduotuvėje trenkė su batu per galvą. Paaiškino, kad pas tėtį S. U. gyventi nenori, nes jis girtauja ir taip pat prieš ją smurtauja. Trenkė diržu. Nepilnametės nurodytas aplinkybes patvirtino prosenelė S. Š.

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis prie jo (t. 1, b. l. 21-24) iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (kaltinamosios L. T. močiutės S. Š. butas kuriame gyveno kartu su S. Š. ir jos vyru kaltinamoji bei nukentėjusioji).

Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos raštas (t. 1, b. l. 95), kuriame nurodoma, kad įvykusių konsultacijų metu G. U. psichologei minėjo, kad mama ją yra tempusi už plaukų bei jai sudavusi. Bendraujant su G., kalbantis apie jos ir mamos santykius, didelio emocinio mergaitės susijaudinimo, padidėjusio nerimastingumo nestebėta.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas bei nukentėjusios G. U. paaiškinimo kopija prie jo (t. 1, b. l. 97-98) kur nurodyta, kad 2018-01-29 į skyrių atvyko nepilnametė G. U. ir paaiškino, kad 2017-07-17 savo pateiktame paaiškinime melaginai nurodė, kad motina ir tėvas prieš ją smurtavo. Nepilnametė nurodė, kad neteisingą informaciją jai pateikti nurodė prosenelė S. Š.

Policijoje registruojamų įvykių registro duomenys (t. 1, b. l. 115-119), kuriuose užfiksuota, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. policija adresu (duomenys neskelbtini) kviesta:

2017-07-13 kviesta policija, nes adresu (duomenys neskelbtini) daužomos buto durys (tai pagal bylos duomenis darė kaltinamoji);

2017-07-19 policija kviesta adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pranešėjos į namus neįsileidžia močiutė (S. Š.), nori pasiimti savo daiktus;

2017-07-21 dėl to, kad tarp S. Š. ir L. V. (kaltinamosios) kilo žodinis konfliktas, smurtas nebuvo naudotas. Išsprendus konfliktą dėl asmeninių daiktų L. V. pasišalino.

2017 m. gruodžio 12-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 80-88), kuriame pateikta išvada, kad G. U. duoti parodymai atitinka jos amžių, protinį išsivystymą bei jos gyvenimišką patirtį. Pagal savo amžių ji suprato fizinio smurto pobūdį. Smurto reikšmę suprato tik pastaruoju metu 2017 m. vasarą. L. V. veiksmai G. U. atžvilgiu turi reikšmingą poveikį jos asmenybės raidai ir psichikos būsenai (jai konstatuojami (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais – motinos L. V. psichologiniu ir fiziniu smurtu, emocine nepriežiūra). G. U. nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes konstatuojami (duomenys neskelbtini), trunkantys ilgiau nei 10 dienų. G. U. nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti. G. U. parodymai vertinami kaip realistiški, duoti remiantis asmenine patirtimi.

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., tvarka ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamoji yra kalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 138 str. 2 d. 1 p., ir 138 str. 2 d. 3 p.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Kaltinamoji padarė tris nusikaltimus, kurie priskiriami prie apysunkių, tyčinių nusikaltimų. Kalta neprisipažino. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje kaltinamoji teista, teistumas neišnykęs (skirta bauda pilnai nesumokėta t. 3, b. l. 103-105). BK 27 str. 1 d. prasme jai būdingas nusikaltimų recidyvas. Daug kartų ji bausta ir administracine tvarka už įvairius nusižengimus (t. 2, b. l. 80-91), dalis nuobaudų yra galiojančios. Į narkologinio ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašyta, tačiau lankėsi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 97). Įvertinus visa tai, kaltinamajai skirtina įstatymų sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė. Iš SODROS duomenų (t. 2, b. l. 93) matyti, kad kaltinamoji vykdo individualią veiklą, tai yra dirba, turi pastovų pajamų šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūrė šeimą (ištekėjo), šiuo metu su ja gyvena ir jos dukra G., jinai dukra rūpinasi. Atsižvelgiant į visą tai, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamosios atžvilgiu atidėtinas BK 75 str. pagrindu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra dvi kompaktinės (CD) plokštelės su nukentėjusios G. U. apklausos įrašais, pridėtos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos tolimesniam saugojimui kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

L. T. (buvusi pavardė V.) pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 138 str. 2 d. 1 p., 138 str. 2 d., 3 p., ir nuteisti:

pagal BK 163 str., terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 138 str. 2 d. 1 p., terminuotu laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., terminuotu laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant (idealios nusikaltimų sutapties atveju) ir iš dalies sudedant ir skirti L. T. (V.) galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti 2016-05-17 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir pilnai nesumokėtos baudos dalį, tai yra 1507 eurus 68 centus, (t. 2, b. l. 71-79; t. 3, b. l. 103-105) ir skirti L. T. (V.) galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams su 1507 (tūkstančio penkių šimtų septynių) eurų 68 centų bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajai atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti ją visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą G. U., rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą baudą nuteistąją įpareigoti sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra dvi kompaktines (CD) plokšteles su nukentėjusios G. U. apklausos įrašais, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti tolimesniam saugojimui kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.