Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Mačiuliškių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) 10 str. 9 p., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 17 str. 2 d. ir mano, jog policijos pareigūnai automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo projektus privalo vertinti tik eismo saugumo požiūriu, nespręsdami trečiųjų asmenų teisės naudotis keliais klausimo. Pareiškėja taip pat vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-24 įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo 1 p., 2 p., 3 p. ir nurodo, jog klausimai dėl teisės naudotis kelio servitutu yra spręstini pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK), todėl priimdama Sprendimą atsakovė viršijo jai nustatytas funkcijas. Pareiškėja taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 str. 2 d. 3–5 punktais ir nurodo, kad tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 23 str. 2 d. reguliavimo sritį ir servitutas privačios žemės sklypui gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas ir nustatomas Žemės įstatymo 23 str. ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Tokiais atvejais, vadovaujantis CK 4.124 str. 3 d. būtina ir dėl servituto nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valdybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta suderinti pakeliamo užtvaro įrengimą Petešos g., pagrįstumo bei teisėtumo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, išnagrinėjusi Bendrijos 2014-08-19 prašymą suderinti pakeliamo kelio užtvaro įrengimą adresu Petešos g. 2, Sprendimu atsisakė jį patenkinti. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad vietinės reikšmės keliui, kuriame planuojama įrengti pakeliamą kelio užtvarą, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas servitutas numatant privačių sklypų savininkams pareigą leisti kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis suprojektuotais ir nutiestais vidaus kvartalo keliais į gretimas teritorijas (b. l. 18, 22).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad Vilniaus m. sav. Mačiuliškių k. esantis inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypas, kuriame pareiškėja siekia įrengti pakeliamą kelio užtvarą (žemės sklypo unikalus Nr. 0101-0165-0632), nuosavybės teise priklauso Mačiuliškių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai ir šiam sklypui yra nustatytas servitutas, numatantis, kad sklypų savininkai turi leisti kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis suprojektuotais ir nutiestais vidaus kvartalo keliais į gretimas teritorijas (b. l. 6).

Reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato 1995 m. gegužės 11 d. Kelių įstatymas Nr. I-891 (nauja 2002-10-03 įstatymo Nr. IX-1113 redakcija).

Kelių įstatymo 2 straipsnio 17 punkte numatyta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės yra kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita. Kelių įstatymo 2 straipsnio redakcijos, galiojančios nuo 2014-11-01, 19 punkte numatyta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2008-07-01) 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai vykdo eismo priežiūrą ir vykdo teisės aktuose nurodytas priemones eismo saugumui užtikrinti, tarp jų - prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos; kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo ir kt.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtintas Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 30 d.) (toliau – ir Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, priežiūros ir priėmimo eksploatuoti kontrolės nuostatas (1 p.). Aprašo 2 punktas numato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais: automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektus (2.3 p.), kelių ir gatvių važiuojamosios dalies bei kelio statinių ženklinimo projektus (2.7 p.). Vadovaujantis Aprašo 3 punktu, šiame tvarkos apraše nustatytą veiklą kontroliuojantys policijos pareigūnai, gavę paraišką, privalo visapusiškai įvertinti galimą projektuojamo objekto poveikį saugiam eismui, kelio pralaidumui ir, vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais bei norminiais statybos techniniais dokumentais, nustatyti privalomas technines sąlygas, suderinti projektą, leisti arba uždrausti eismą ar su saugiu eismu susijusią veiklą. Nustatant projektavimo technines sąlygas, derinant projektus ir leidžiant prie kelių, gatvių su saugiu eismu susijusią veiklą, turi būti išnagrinėta ir įvertinta: 1) ar projektas (veikla) atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) ar projektuojant naujus, rekonstruojant senus kelius numatytos galimybės įrengti gyvenamųjų vietovių aplinkkelius; 3) ar gyvenamųjų vietovių ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose atsižvelgta į saugaus eismo bei eismo organizavimo reikalavimus; 4) ar numatyti pėsčiųjų, dviračių takai, šaligatviai, stovėjimo aikštelės, kelio apšvietimas, atitvarai, stabdymo ir lėtėjimo juostos, techninės eismo reguliavimo priemonės ir kiti eismo sąlygas gerinantys sprendimai; 5) ar nepablogės eismo sąlygos, neiškils saugiam eismui pavojingų situacijų, neatsiras posūkių kairėn išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, važiavimų per skiriamąją juostą, pėsčiųjų važiuojamojoje dalyje, transporto priemonių sustojimo bei stovėjimo saugaus eismo požiūriu nepriimtinose vietose ir nesudarys kliūčių eismui (Aprašo 6.1 - 6.6 punktai). Vadovaujantis Aprašo 7.3 punkto nuostatomis, nustatyti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sąlygas, (...) leisti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą vietinės reikšmės keliuose turi teisę teritorinių policijos įstaigų policijos komisariatų atsakingi pareigūnai. Šiame tvarkos apraše nustatytas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir teritorinių policijos įstaigų policijos komisariatų funkcijas gali vykdyti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba ir pagal kompetenciją apskričių vyriausieji policijos komisariatai (Aprašo 17 p.).

Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą Vilniaus mieste reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintas Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Leidimus arba technines sąlygas eismo reguliavimo priemonėms įrengti ir prižiūrėti Vilniaus miesto teritorijoje išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius (4 p.). Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (5 p.). Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas arba priežiūra turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, Kelių eismo taisyklių, standartų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus (6 p.). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 87 punktu, techninės eismo reguliavimo priemonės įrengiamos vadovaujantis suderintu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba projektu arba schema, kuri turi atitikti bendrąsias nuostatas.

Vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnyje nurodytu sąvokos „techninės eismo reguliavimo priemonės“ išaiškinimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtame įstatyme nėra pateiktas baigtinis tokių priemonių sąrašas, Bendrovės siekiamas įrengti pakeliamas kelio užtvaras, skirtas kontroliuoti transporto srautus apribojant ne Bendrijos nariams galimybę įvažiuoti į Petešos gatvę, priskirtinas techninėms eismo reguliavimo priemonėms, kurių įrengimui taikomi aukščiau paminėtuose teisės aktuose numatyti reikalavimai, tarp jų – ir reikalavimas suderinti šios priemonės įrengimą su policija. Sisteminė aukščiau paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, kad policijos pareigūnai, nagrinėdami planuojamų įrengti techninių eismo reguliavimo priemonių projektų derinimo klausimus, turi pareigą įvertinti šių priemonių įrengimo galimybę tik eismo saugumo požiūriu, nespręsdami trečiųjų asmenų teisės naudotis keliais (gatvėmis) klausimo. Tokią išvadą vertindama ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus yra pateikusi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2265/2013.

Nagrinėjamu atveju Bendrija, kartu su 2014-08-18 prašymu suderinti pakeliamo kelio užtvaro įrengimą, atsakovei pateikė eismo reguliavimo schemą, iš kurios matyti, kad ties įvažiavimu į Petešos gatvę (adresu Petešos g. 2) įrengus pakeliamą kelio užtvarą, pro jį į šią gatvę galėtų įvažiuoti tik Mačiuliškių IGNSB gyventojai (su pulteliu ar per GSM modulį), o įvažiavimas į Petešos gatvę nuo Ožiakalnio gatvės pusės yra viešas (b. l. 5). Taip pat pareiškėja kartu su minėtu prašymu pateikė atsakovei nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad Bendrijai nuosavybės teise priklausančiai 2,0256 ha ploto inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo teritorijai, kurioje planuojama įrengti pakeliamą kelio užtvarą, yra nustatytas servitutas ir 2013-12-02 visuotinio Mačiuliškių IGNSB narių susirinkimo protokolo išrašą, kuriame nurodoma, kad šio susirinkimo metu Bendrijos nariai Petešos gatvės pradžioje nusprendė įrengti pakeliamą kelio užtvarą (b. l. 4, 6, 7). Iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-08-22 sprendimu „Dėl teritorijos Mačiuliškių kaime, Vilniuje, nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ Nr. 1626V patvirtino žemės sklypų kadastro Nr. 0101/0165:457 ir Nr. 0101/0165:458, esančių Mačiuliškių kaime, Vilniaus mieste, detaliojo plano sprendinius 66 sklypams (1 p.) ir nustatė, kad suprojektuoti ir nutiesti kvartalo vidaus keliai turi servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis į gretimas teritorijas (2 p.) (b. l. 36-39). Taip pat minėto sprendimo 3 –iuoju punktu buvo patvirtinta tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypų savininko sudaryta Sutartis dėl detaliojo plano įgyvendinimo sąlygų (b. l. 36-39, 40-41). Iš paminėtų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad kelias, kuriame pareiškėja planuoja įrengti pakeliamą kelio užtvarą, t. y. Petešos gatvė, yra priskirtinas prie bendro naudojimo teritorijų, todėl pareiškėjos planuojamos įrengti techninės eismo reguliavimo priemonės įrengimo schema turi būti suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.

Taigi, trečiųjų asmenų teisės naudotis bendrojo naudojimo keliais (gatvėmis) Vilniaus mieste klausimas, planuojant įrengti technines eismo reguliavimo priemones, sprendžiamos nagrinėjant tokios eismo reguliavimo priemonės įrengimo klausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriuje.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. VAĮ 8 str. 1 d. nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Vadovaujantis Aprašo 2.3, 3, 7.3 punktų nuostatomis, atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą suderinti pakeliamo kelio užtvaro įrengimo projektą Petešos gatvėje, privalėjo įvertinti planuojamos įrengti techninės eismo reguliavimo priemonės įtaką saugiam eismui ir šio kelio pralaidumui. Iš pareiškėjos kartu su 2014-08-18 prašymu pateiktos eismo reguliavimo schemos matyti, kad įrengus planuojamą kelio užtvarą ties įvažiavimu į Petešos gatvę (adresu Petešos g. 2), įvažiavimas į šią gatvę bus ribojamas tik iš vienos gatvės pusės, o įvažiavimui į Petešos gatvę nuo Ožiakalnio gatvės pusės ribojamas nenumatytas (b. l. 4, 5). Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą suderinti pakeliamo kelio užtvaro įrengimą Petešos gatvėje, dėl minėtų faktinių aplinkybių Sprendime nepasisakė, nevertino planuojamos įrengti techninės eismo reguliavimo priemonės įrengimo tikslingumo eismo saugumo bei gatvės pralaidumo požiūriu ir išimtinai atsižvelgė tik į trečiųjų asmenų teisę naudotis šia gatve. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, viršijo jai, kaip viešojo administravimo subjektui, pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį priimančio administracinius aktus saugaus eismo priežiūros srityje, teisės aktuose suteiktos kompetencijos ribas.

Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-08-28 sprendimas Nr. 10-10-S-10992 „Dėl užtvaro įrengimo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 89 straipsnio 2 dalis). Atsakovė įpareigotina Bendrijos prašymą dėl pakeliamo kelio užtvaro įrengimo Petešos gatvėje išnagrinėti iš naujo teisės aktuose jai suteiktos kompetencijos ribose ir priimti sprendimą, įvertinus galimą projektuojamo objekto poveikį gatvės pralaidumo ir saugaus eismo požiūriu.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog vadovaujantis CK 4.124 str. 3 d. nustačius servitutą administraciniu aktu, yra būtina ir viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.124 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar tesimo sprendimas. Pagal CK 4.126 straipsnį, savininkams nesusitarus, servitutas nustatomas teismo sprendimu. Tokiu atveju bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos Mačiuliškių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-08-28 sprendimą Nr. 10-10-S-10992 „Dėl užtvaro įrengimo“.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą Mačiuliškių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos 2014-08-19 prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.