- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-465-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04553-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Č. G., T. G.
- Atsakovas
- I. I., J. G., R. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Č. G. ir T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Č. G. ir T. G. ieškinį atsakovams I. I., J. G., R. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl dalies 2005 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties ir dalies 2010 m. gegužės 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) ir restitucijos taikymo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Č. G. ir T. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašė 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2005 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria L. G. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. G. neteisėtai iš Lietuvos Respublikos įgijo 8/664 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2010 m. gegužės 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė I. I. neteisėtai iš atsakovių J. G. ir R. M. įgijo 8/664 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3) taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę I. I. gražinti atsakovei Lietuvos Respublikai neteisėtai įgytą 8/664 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką sudaryti su ieškovu Č. G. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovui Č. G. būtų parduota 332/664 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Į 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdį neatvyko ieškovai Č. G. ir T. G. bei ieškovų atstovė advokatė I. B. Ieškovams ir jų atstovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta 2015 m. liepos 21 d.
Prieš teismo posėdį gautas ieškovų atstovės prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl ieškovų atstovės užimtumo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-908/2015.
Teismo posėdžio metu atsakovės I. I. atstovė advokatė A. R. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė A. K. palaikė advokatės A. R. prašymą ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas ieškovų atstovės neatvykimą į teismo posėdį vertino kaip neatvykimą be svarbios priežasties. Nurodė, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi CPK 246 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas pažymėjo, kad ieškovų atstovė tik prieš posėdį pateikė teismui prašymą, kad negalės dalyvauti šios civilinės bylos nagrinėjime, nes tuo pačiu metu turi dalyvauti kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-908/2015 Vilniaus miesto apylinkės teisme ir paprašė teismo posėdį atidėti, nors apie teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-11258-871/2015 buvo informuota iš anksto, t. y. 2015 m. liepos 21 d. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-908/2015 2015 m. rugsėjo 29 d. 10.00 val. paskirtame teismo posėdyje byloje buvo paskirta pertrauka iki 2015 m. spalio 28 d. 13.00 val., ir posėdis baigėsi dar prieš 12.00 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad jokių kliūčių ieškovų atstovei dalyvauti nagrinėjamoje civilinėje byloje 2015 m. rugsėjo 29 d. 13.00 val. paskirtame teismo posėdyje tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo. Teismas pažymėjo, jog į teismo posėdį taip pat neatvyko ir patys ieškovai. Kadangi ieškovai ir jų atstovė neatvyko į teismo posėdį, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, ieškovų neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, o atstovės neatvykimas į teismo posėdį nėra pateisinamas, todėl teismas konstatavo, kad ieškovai ir jų atstovė neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų atstovai prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas sprendė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai Č. G. ir T. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir nustatyti, kad turi būti tęsiamas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, skiriant teismo posėdį.
Nurodo, jog ieškovų atstovė negalėjo dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2-11258-871/2015 paskirtame teismo posėdyje dėl užimtumo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-908/2015, kurioje teismo posėdis buvo paskirtas 2015 m. rugsėjo 29 d. 10:00 val. Pažymi, kad posėdžio trukmės ir pabaigos laiko ieškovų atstovė negalėjo numatyti, o jei ir būtų numačiusi, ieškovų atstovė neturėtų galimybės pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui. Taip pat nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo sulaikytas D. G., kurį gina ieškovų atstovė. 2015 m. rugsėjo 29 d. 12:50 val. ieškovų atstovė dalyvavo atliekant sulaikyto įtariamojo D. G. apklausą. Dėl nurodytu priežasčių ieškovų atstovė objektyviai negalėjo dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2-11258-871/2015 paskirtame teismo posėdyje. Ieškovai pabrėžia, kad byloje nėra duomenų apie ieškovų nesuinteresuotumą šio proceso užbaigimu, priimant galutinį teismo sprendimą, ieškovai aktyviai atlieka procesinius veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Nurodo, jog užimtumas kitoje byloje pagal bendrąją taisyklę nelaikytina svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Ieškovų atstovei jau nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. turėjo būti žinoma, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. numatyti teismo posėdžiai, kurių laikas sutampa, tačiau prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl ieškovų atstovės užimtumo gautas tik prieš posėdį, o dalyvaujantys byloje asmenys apie tokio prašymo pateikimą sužinojo teismo posėdžio metu. Pažymi, kad apie ginamojo apklausą ieškovų atstovė neinformavo teismo, todėl sprendžiant dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ši aplinkybė negalėjo būti įvertinta. Akcentuoja, kad teismo posėdyje nedalyvavo ne tik ieškovų atstovė, bet ir patys ieškovai. Priežastys, dėl kurių teismo posėdyje nedalyvavo ieškovai, nėra žinomos. Atsakovė, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nurodo, kad ieškovai neįrodė ypatingų aplinkybių, neabejotinai kliudžiusių ieškovams ir/ar jų atstovei atvykti į teismo posėdį, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
Atsakovė I. I. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog šaukimas į posėdį ieškovų atstovei įteiktas 2015 m. liepos 21 d. Orderis ginti D. G. baudžiamojoje byloje yra išrašytas tik 2015 m. rugsėjo 29 d., kas reiškia, jog ieškovų atstovė negalėjo prisiimti įsipareigojimo kitoje byloje, kai iš anksto turėjo šaukimą į teismo posėdį nagrinėjamoje byloje. Pabrėžia, kad apklausos ikiteisminio tyrimo procese derinamos su advokatais, todėl ta aplinkybė, kad ieškovų atstovė galimai dalyvavo sulaikytojo apklausoje (tokių įrodymų byloje nėra) tuo pat metu, kai buvo paskirtas posėdis šioje byloje, įrodo tik tai, jog ieškovų atstovė atsainiai elgėsi civilinės bylos proceso dalyvių ir teismo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas įpareigoja apie neatvykimą į teismo posėdį pranešti iš anksto, tuo tarpu prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo gautas tik prieš posėdį (posėdžio dieną). Atsakovės manymu, itin svarbi aplinkybė, kad kitoje byloje teismo posėdis pasibaigė iki 12.00 val., todėl objektyviai ieškovų atstovė turėjo visas galimybes 13.00 val. dalyvauti iš anksto suplanuotame teismo posėdyje civilinės bylos nagrinėjime tame pačiame teismo pastate. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nebūtų užtekę valandos laiko civilinei bylai pasiruošti – daugiau nei valandos pertrauka tarp bylų yra normalus laiko tarpas pailsėti ir susikaupti kitai bylai, o rengtis bylos nagrinėjimui buvo pakankamai ilgas laiko tarpas nuo šaukimo įteikimo dienos iki teismo posėdžio dienos.
Atsakovės J. G. ir R. M. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kartu su atskiruoju skundu ieškovai pateikė naują įrodymą – orderio šaknelės (serija LA) Nr. 249923 kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovai eksplicitiškai nenurodo, kodėl pastarasis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau iš atskirojo skundo argumentų visumos matyti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Orderio šaknelės kopija ieškovai siekia įrodyti, kad ieškovų atstovė objektyviai negalėjo dalyvauti 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje. Kadangi orderis buvo išrašytas tą pačią dieną kaip ir pirmosios instancijos teisme gautas prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą – 2015 m. rugsėjo 29 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad ieškovai realiai neturėjo galimybių minėto įrodymo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima naują įrodymą – orderio šaknelės (serija LA) Nr. 249923 kopiją.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovų atstovės užimtumo kitoje byloje svarbia priežastimi, kuria remiantis turėtų būti atidėtas bylos nagrinėjimas ir paliko ieškinį nenagrinėtu, ieškovams bei ieškovų atstovei neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jie buvo tinkamai informuoti.
Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai neginčija, kad tiek jie, tiek jų atstovė buvo tinkamai informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau nei ieškovai, nei jų atstovė į bylos nagrinėjimą 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje neatvyko – gautas ieškovų atstovės atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014).
Ieškovai nurodo, jog ieškovų atstovė negalėjo dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2-11258-871/2015 paskirtame teismo posėdyje dėl užimtumo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-908/2015, kurioje teismo posėdis buvo paskirtas 2015 m. rugsėjo 29 d. 10:00 val., pažymėjo, kad šio posėdžio trukmės ieškovų atstovė negalėjo numatyti, o jei ir būtų numačiusi, ieškovų atstovė neturėtų galimybės pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui. Taip pat nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. 12:50 val. ieškovų atstovė dalyvavo atliekant sulaikyto ginamojo D. G. apklausą, todėl objektyviai negalėjo dalyvauti civilinės bylos Nr. 2-11258-871/2015 nagrinėjime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų atstovė yra advokatė, t. y. profesionali teisininkė, kuri atstovauja ne vienam asmeniui skirtingose bylose, išmano civilinio proceso teisinį reguliavimą ir žino, kokios yra neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, kokios priežastys yra laikomos svarbiomis atidedant bylos nagrinėjimą pagal įstatymą bei kaip pastarosios įstatymo nuostatos yra interpretuojamos teismų praktikoje. Ieškovų atstovė buvo informuota apie teismo posėdį 2015 m. liepos 21 d., todėl, būdama profesionalia teisininke bei turėdama pakankamai laiko, privalėjo tinkamai suplanuoti savo darbą, atsakingai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei pasirūpinti, kad ji ir/ar ieškovai dalyvautų teismo posėdyje arba ieškovų interesams atstovautų kitas atstovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės I. I. argumentais, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-908/2015 teismo posėdis pasibaigė iki 12.00 val., todėl ieškovų atstovė objektyviai turėjo visas galimybes 13.00 val. dalyvauti iš anksto suplanuotame teismo posėdyje tame pačiame teismo pastate bei daugiau nei valandos pertrauka tarp bylų yra normalus laiko tarpas pailsėti ir susikaupti kitai bylai, o rengtis bylos nagrinėjimui buvo pakankamai ilgas laiko tarpas nuo šaukimo įteikimo dienos iki teismo posėdžio dienos. Dėl argumentų, susijusių su ieškovų atstovės dalyvavimu ginamojo apklausoje, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, visų pirma, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant teismo posėdžio atidėjimo klausimą apie šias aplinkybes nebuvo žinoma, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jų vertinti, antra, ieškovų atstovės pateiktas orderis savaime neįrodo, jog ieškovų atstovė 2015 m. rugsėjo 29 d. 12.50 val. realiai dalyvavo ginamojo apklausoje, trečia, jei ieškovų atstovė ir būtų dalyvavusi šioje apklausoje, tai tik atskleistų, kad ieškovų atstovė, ignoruodama teismo posėdį, apie kurį žinojo nuo 2015 m. liepos 21 d., suteikė prioritetą ginamojo, kuris, ieškovų atstovės teigimu, buvo sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 28 d., apklausai. Nagrinėjamu atveju taip pat yra svarbu, kad tiek prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, tiek atskirasis skundas yra grindžiami išimtinai ieškovų atstovės neatvykimą į teismo posėdį teisinančiais argumentais, tačiau aplinkybės, dėl kurių patys ieškovai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje nei minėtame prašyme, nei atskirajame skunde nėra nurodomos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių, pagrįstai nepripažino ieškovų atstovės užimtumo kitoje byloje svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi bei atsižvelgdamas į atsakovų atstovų prašymus palikti ieškinį nenagrinėtu, pagrįstai juos tenkino, todėl aukščiau nurodyti ieškovų argumentai yra atmetami.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias teisės normas ir paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų Č. G. ir T. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.