Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. teismui konstatavus, kad neirodytas jo dalyvavimas darant nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teisme I. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. tuo, jog jis, dirbdamas AB „Plasta“ III ceche, esanciame Vilniuje, Savanoriu pr. 180, linijos operatoriumi, žinojo, kad 2005-04-19 apie 07.30 val. irenginiu derintojas J. L. keicia ketvirtojo aglomeratoriaus (antriniu žaliavu smulkinimo irenginys) smulkinimo peilius, taciau neisitikines, ar pastarasis jau yra išlipes, nors pagal 2003-04-01 AB „Plasta“ vykdomojo direktoriaus isakymu patvirtintos „Linijos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 03-09“ 4.1.3. punkta privalejo „prieš ijungiant irengima isitikinti, kad irengimo paleidimas užtikrins šalia dirbanciu darbuotoju saugu darba“, taciau to nepadare ir paspausdamas ijunge ketvirtojo aglomeratoriaus paleidimo mygtuka, del to aglomeratoriui pradejus veikti buvo mirtinai sužalotas jame buves irenginiu derintojas J. L., ir tokiu budu, pažeisdamas teises aktu nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, del neatsargumo ateme jam gyvybe.

Vilniaus miesto antras apylinkes teismas 2007 m. lapkricio 12 d. nuosprendžiu I. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d išteisino teismui konstatavus, kad jo dalyvavimas darant nusikalstama veika neirodytas. Savo sprendima pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje nera surinkta pakankamai irodymu, patvirtinanciu, jog butent I. S. specialiuju elgesio saugumo taisykliu pažeidimas buvo neatsargaus irenginiu derintojo J. L. gyvybes atemimo priežastimi. Apylinkes teismas konstatavo, jog iš byloje surinktu irodymu galima daryti išvada, kad nelaiminga atsitikima, kurio metu žuvo žmogus, salygojo eiles saugos taisykliu nesilaikymas, administraciniu – organizaciniu priemoniu trukumas bei nepakankama ju kontrole.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 12 d. nuosprendi del teismo išvadu neatitikimo faktiniu bylos aplinkybiu ir priimti nauja nuosprendi: pripažinti I. S. kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., ir nuteisti ji laisves atemimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams. Taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir bausmes vykdyma atideti 3 (treju) metu laikotarpiui, ipareigojant I. S. be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Prokuroro vertinimu, Specialisto išvadoje Nr. 11-2110(05) konstatuotos technines ir organizacines nelaimingo atsitikimo priežastys, priešingai negu nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai patvirtina, jog irenginio – aglomeratoriaus savaiminio isijungimo versija yra visiškai paneigta. Prokuroro nuomone, teismas taip pat nepagristai remesi nekompetentingu A. S. liudijimu, kuris buvo paneigtas liudytoju V. C. bei V. S. parodymais, eksperto duotais paaiškinimais bei atlikto tyrimo išvadomis. Be to prokuroras nurodo, kad atsižvelgiant i eksperto L. Radzeviciaus parodymus akivaizdu, jog teismas nepagristai nurode kaip abejone, kad nebuvo tirtas visas irenginys. Irenginio valdymo pultas, kuriame yra blokatorius, buvo pateiktas ekspertams, jie nenustate jokiu jo pažeidimu. Taip pat ir liudytojas P. T. parode, kad iškart po ivykio buvo atliktas savaiminio isijungimo eksperimentas – ijungus pagrindini aparata, savaiminio isijungimo nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu buvo nustatyta, kad elektros spintos kirtiklis buvo ijungtas – teismas tai pripažino, taigi irenginys galejo buti paleistas tik paspaudus mygtuka. Liudytojas I. T. parode, kad nelaimingo atsitikimo metu prie aglomeratoriaus valdymo pulto buvo tik I. S., atstumu apie puse metro. Ši aplinkybe, prokuroro vertinimu, leidžia daryti išvada, kad I. S., budamas prie aglomeratoriaus valdymo pulto, paspaude paleidimo mygtuka, del ko elektros pavaros variklis buvo paleistas, pradejo suktis peiliai ir buvo mirtinai sužalotas J. L.. Prokuroras nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelge i tai, kad iš karto po ivykio I. S., bandydamas išvengti atsakomybes bei siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigunus, kreipesi i I. T., kad šis paliudytu policijos pareigunams, jog tuo metu, kai buvo sužalotas J. L., I. S. buvo ne prie aglomeratoriaus, o apacioje. Pats I. S. pirmines apklausos metu parode, kad nelaimingo atsitikimo metu jis buvo po aikštele apacioje. Veliau I. S. pakeite savo parodymus, kad isijungus aglomeratoriui jis buvo aglomeratoriaus aikšteleje.

Prokuroras pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. S. nebuvo atsakingas už kirtiklio išjungima, taciau pažymi, jog I. S. žinojo, kad J. L. 4-ame aglomeratoriuje keicia peilius, buvo instruktuotas pagal 2003-04-01 AB „Plasta“ vykdomojo direktoriaus isakymu patvirtinta „Linijos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 03-09“. I. S., kaip linijos operatorius, buvo kaip papildomas saugumo garantas irengimu derintojui J. L., taciau del neaiškiu motyvu, noredamas paspausti kita mygtuka, ijunge aglomeratoriaus paleidimo mygtuka. Prokuroras, remdamasis A. P. parodymais daro išvada, kad I. S., užlipes i aglomeratoriaus aikštele, noredamas išjungti šneka, paspaude ne ta mygtuka ir ijunge aglomeratoriaus paleidimo mygtuka.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras, nukentejusieji I. L. ir S. L. prašo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda tenkinti, išteisintasis I. S. ir jo gynejas prašo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas tenkintinas.

Ištyrusi byloje esancius irodymus, apeliacines instancijos teismo posedžio metu išklausiusi išteisintojo I. S., nukentejusiuju, specialistu L. Radzeviciaus ir T. Dejaus bei Darbo inspekcijos atstovo G. Valentelio duotus paaiškinimus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. S. dalyvavimas darant nusikalstama veika nera irodytas, yra nepagrista. Kolegijos vertinimu, byloje pakanka irodymu išvadai, kad butent I. S. specialiuju elgesio saugumo taisykliu pažeidimas buvo neatsargaus irenginiu derintojo J. L. gyvybes atemimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., priežastimi.

Specialisto išvadoje Nr. 11-2110(05) konstatuojama, kad nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas J. L., techninemis priežastimis buvo du veiksniai: jegos spintos kirtiklio, prieš pradedant J. L. keisti aglomeratoriaus peilius, neišjungimas arba jo ijungimas jam keiciant peilius ir peiliu elektros pavaros paleidimo mygtuko, esancio valdymo pultelyje, žmogaus veiksmais paspaudimas. Organizacinemis priežastimis minetoje išvadoje nurodoma aglomeratoriaus mašinistui numatytu pareigu, susijusiu su J. L. saugos užtikrinimu, jam keiciant peilius, neužtikrinimas arba mašinisto pareigas vykdancio asmens ar kito asmens savavališki veiksmai, paspaudžiant peiliu elektros pavaros paleidimo mygtuka (t. 1, b. l. 54-59). Minetoje specialisto išvadoje aglomeratoriaus savaiminio isijungimo be mechaninio ijungimo mygtuko paspaudimo galimybe yra eliminuota. Teisiamojo posedžio metu darbu saugos tyrima del ivykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo AB „Plasta“ darbuotojas J. L., atlikes ir išvada pateikes ekspertas L. Radzevicius del savaiminio aglomeratoriaus isijungimo paaiškino, kad savaiminio isijungimo galimybe butu tik tuo atveju, jeigu butu techniškai netvarkinga schema, t.y. neveiktu blokatorius. Esant blokatoriui ir netiketai atsiradus elektros itampai, savaiminio aglomeratoriaus isijungimo negali buti neisikišus žmogui. Šiuo atveju, kad pradetu veikti aglomeratorius, eksperto tvirtinimu buvo butinas paleidimo mygtuko paspaudimas. Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas ekspertas L. Radzevicius patvirtino Specialisto išvadoje Nr. 11-2110(05) konstatuotas aplinkybes ir pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus bei nurode, kad paties irenginio (aglomeratoriaus) ekspertizes jis neatliko, vertino tik pateikta gamintojo schema ir irenginio ijungimo – išjungimo mechanizma bei patvirtino, kad pagal jam pateikta medžiaga (paleidimo išjungimo schema bei schemos aprašyma, kuri pasiraše tarnybos viršininkas V. S.) savaiminis aglomeratoriaus isijungimas nebuvo galimas. Be to, liudytojas V. C., kuris AB „Plasta“ dirba budinciu elektriku-remontininku, teisiamojo posedžio metu patvirtino, kad žurnale, kuriame yra fiksuojami elektros sutrikimai, ivykio diena sutrikimu užfiksuota nebuvo bei nurode, kad AB „Plasta“ dirba nuo 1967 metu, taciau nera girdejes apie savaimini aglomeratoriaus isijungima. Liudytojas V. C. patvirtino, kad pagal schema nuo savaiminio aglomeratoriaus isijungimo yra blokavimo mygtukas. Dingus, o po to vel atsiradus elektros itampai, esant neišjungtam kirtikliui, pagal schema aglomeratorius savaime isijungti negali, tai turi padaryti žmogaus ranka (t. 3, b. l. 152). Liudytojas V. S., AB „Plasta“ dirbantis nuo 1966 m., o nuo 1971 m. paskirtas i vyriausiojo energetiko pareigas, teisiamojo posedžio metu patvirtino, kad savaiminis ketvirtojo aglomeratoriaus pasileidimas galejo ivykti tik tuo atveju, jeigu butu buve gedimai elektros irangoje, taciau atlikus tyrima po ivykio jokiu gedimu nerasta (t. 3, b. l. 17). Liudytojas V. S. teisiamojo posedžio metu parode, kad po nelaimingo atsitikimo i AB „Plasta“ atvažiavo darbo inspektorius, kuris su darbo saugos vadovu A. P. tikrino aglomeratoriu, kuriame žuvo žmogus, daug kartu ji ijungdami ir išjungdami, bet aparato gedimu nenustate (t. 3, b. l. 160). Aplinkybe, kad po ivykio buvo atliktas aglomeratoriaus savaiminio isijungimo eksperimentas teisiamojo posedžio metu patvirtino liudytojai P. T., V. S. bei J. S. (t. 3, b. l. 111, 153)

Apeliacines instancijos teismo posedyje Darbo inspekcijos atstovas vyresnysis darbo inspektorius Gediminas Valetelis patvirtino, kad po ivykio buvo atlikti aglomeratoriaus bandomieji paleidimai, taciau jokiu aglomeratoriaus Nr. 4 gedimu užfiksuota nebuvo. Be to, 2005 m. balandžio 20 d. buvo atliktas grandines nuo ižemintuvu (inulinimo magistrales) iki ižeminamu (inulinamu) elementu tikrinimas, tos pacios dienos protokolo Nr. 26 papildyme užfiksuota, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog aglomeratorius Nr. 4 eksploatacijai yra tinkamas (t. 1, b. l. 171).

Savaiminio aglomeratoriaus isijungimo versija kele I. S. bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, 58-59) ir apylinkes teisme apklaustas liudytojas A. S., kuris nurode, kad AB „Plasta“ yra buves toks atvejis, kai aglomeratorius isijunge savaime. Toks atvejis buvo butent su ketvirtuoju aglomeratoriumi, kuriame žuvo J. L., linijos profilaktikos metu. Liudytojas A. S. nurode, kad apie savaimini aglomertoriaus isijungima jis buvo sakes elektrikams V. C. ir V. S. (t.3, b. l. 131), taciau apklausti teisiamajame posedyje mineti elektrikai vienareikšmiškai nurode, kad apie savaimini aglomeratoriaus isijungima nera nieko girdeje (t.3, b.l. 111,152). Kolegija konstatuoja, kad liudytojo A. S. duotu parodymu apie savaimini aglomeratoriaus isijungima nepatvirtina jokie objektyvus duomenys. Tuo tarpu aplinkybe, kad be žmogaus isikyšimo aglomeratorius savaime isijungti negalejo patvirtino ne tik ekspertas L. Radzevicius, bet ir liudytojai AB „Plasta“ darbuotojai V. C., V. S., V. S., L. Š., A. P., J. S., kurie pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad savaiminio aglomeratoriaus isijungimo imoneje niekada nebuvo. Liudytojai P. T. ir J. M. teisiamojo posedžio metu nurode, kad yra girdeje, jog AB „Plasta“ yra buves savaiminis aglomeratoriaus isijungimas, taciau nieko konkreciai teismui paaiškinti negalejo.

Byloje esantys objektyvus duomenys neabejotinai patvirtina, kad aglomeratoriaus paleidimo mechanizme elektros grandine yra sujungiama butent ijungimo mygtuko paspaudimu, nes tuo atveju, kai itampa dingsta, aglomeratorius atsijungia savaime, o ijungimui turi buti paduodamas signalas – paspaustas mygtukas. Lygiai taip pat išjungimo mygtuko paspaudimu yra nutraukiamas elektros tiekimas i aglomeratoriu (smulkintuva). Pagal gamintojo nubraižyta aglomeratoriaus paleidimo-išjungimo schema bei schemos aprašyma (t. 1, b. l. 168-170) savaiminis aglomeratoriaus isijungimas nebuvo galimas, kadangi aglomeratoriaus schema buvo techniškai tvarkinga. Tai apeliacines instancijos teisme vienareikšmiškai patvirtino ekspertas L. Radzevicius. Duomenu, kurie leistu pagristai manyti, kad gamintojo schema buvo pakeista arba techniškai netvarkinga, ir del to galejo nesuveikti blokatorius byloje nera.

Atsižvelgiant i tai, kolegija daro išvada, kad tuo metu, kai irenginiu derintojas J. L. keite ketvirtojo aglomeratoriaus smulkinimo peilius, šis irenginys buvo ijungtas butent paspaudus paleidimo mygtuka ir del to aglomeratoriui pradejus veikti buvo mirtinai sužalotas jame buves irenginiu derintojas J. L..

Byloje negincijamai nustatyta, kad tuo metu, kai pradejo veikti aglomeratorius, prie aglomeratoriaus valdymo pulto maždaug puses metro atstumu buvo tik I. S.. Šia aplinkybe ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino pats I. S. ir liudytojas I. T.. Pažymetina, kad ivykio diena apklaustas kaip liudytojas I. S. nurode, kad tuo metu, kai isijunge aglomeratorius, jis buvo ne aglomeratoriaus aikšteleje, o apacioje po aikštele (t. 2, b.l. 13-14). Be to jis kreipesi i I. T., kad šis paliudytu, jog tuo metu, kai isijunge aglomeratorius, I. S. aglomeratoriaus aikšteleje nebuvo. Šia aplinkybe ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 16-17) ir teisme (t.3, b. l. 151) patvirtino liudytojas I. T.. Apklaustas kaip itariamasis I. S. paaiškino, kad pats melagingai liudijo ir praše melagingai liudyti I. T., nes tuo metu buvo šoko busenoje (t. 3., b. l. 7-8). Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad I. S. po ivykio buvo apklausiamas praejus trims valandoms, tik po apklausos jis priejo prie I. T. ir papraše, kad pastarasis pasakytu, jog ivykio metu ant aglomeratoriaus jo nebuvo. Kolegijos isitikinimu, I. S. veiksmai po ivykio buvo samoningi ir gerai apgalvoti, todel vertintini kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Teisiamojo posedžio metu I. S. nurode, kad tuo metu, kai isijunge aglomeratorius, jis buvo aglomeratoriaus aikšteleje ir stovejo atsiremes i tureklus, o išgirdes isijungusi aglomeratoriu ji išjunge ir nuejo ieškoti meistro. Atsižvelgiant i tai, kad aglomeratorius buvo ijungtas paspaudus paleidimo mygtuka, ivykio momentu puses metro atstumu nuo paleidimo pulto buvo I. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu bande suklaidinti policijos pareigunus del jo buvimo vietos ivykio metu bei praše melagingai liudyti I. T., kolegija daro išvada, kad ketvirtojo aglomeratoriaus paleidimo mygtuka tuo metu, kai irenginiu derintojas J. L. keite ketvirtojo aglomeratoriaus smulkinimo peilius, paspaude butent I. S..

Ekspertas L. Radzevicius apeliacines instancijos teismo posedyje patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kad pagal J. L. patirtu sužalojimu masta aglomeratorius buvo ijungtas ir labai greitai išjungtas. Eksperto tvirtinimu, jeigu aglomeratorius butu isijunges savaime (per 1 (viena) minute aglomeratoriaus peiliai padaro 40 000 apsisukimu), J. L. kunas butu visiškai supjaustytas. Pažymetina, kad liudytojas P. T. teisiamojo posedžio metu nurode, jog aglomeratoriaus dundesi girdejo apie 20-30 sekundžiu, o gal dar mažiau, I. S. teisiamojo posedžio metu paaiškino, kad išgirdes isijungusi aglomeratoriu, ji išjunge. Nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad I. S. aglomeratoriaus paleidimo mygtuka paspaude netycia ir tuojau pat ji išjunge.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nelaiminga atsitikima, kurio metu žuvo žmogus, salygojo eiles saugos taisykliu nesilaikymas, administraciniu – organizaciniu priemoniu trukumas bei nepakankama ju kontrole, taciau tai nebuvo pagrindine ivykusiu pasekmiu – irenginiu derintojo J. L. mirties priežastimi.

2005 m. birželio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 7 konstatuota, kad linijos operatorius J. L., kuris turejo atlikti peliu keitimo darbus, i talpos vidu pakeisti nusidevejusiu peiliu ilipo nustatyta tvarka neatjungus itampos: išjungiant jegos spintos kirtikli ir pakabinant plakata „Nejungti, dirba žmones“. Šiame akte taip pat konstatuota, kad buvo pažeisti norminiais teises aktais, reglamentuojanciais elektros irenginiu saugu eksploatavima, reikalavimai – darbams, kuriuos atlieka ne elektrotechnikos darbuotojas, saugai užtikrinti nebuvo elektrotechnikos darbuotojo priežiuros, t.y. pamainos budintis elektrikas nebuvo informuotas apie atliekamus darbus, kuriu saugiam atlikimui butina atjungti elektros energija. Linijos operatorius J. L. prieš pradedamas keisti aglomeratoriaus peilius neisitikino, ar irenginys atjungtas nuo elektros tinklo nustatyt tvarka. Be to konstatuota, kad AB „Plasta“ generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 10 d. isakyme bei pareiginese instrukcijose numatyta padaliniu vadovu bei kitu pareigunu pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai vykdo darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimus darbo vietose, antriniu žaliavu perdirbimo ceche buvo nepakankama. Vykdant profilaktikos darbus tiek cecho viršininkas, kuris per sau pavaldžius darbuotojus turi užtikrinti darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu laikymasi ceche, tiek cecho viršininko pavaduotojas, kurio pareiga yra ne tik paruošti irengimu profilaktikos grafikus, bet ir kontroliuoti ju vykdyma, tiek pamainos viršininkas, kurio viena iš funkciju yra organizuoti irengimu profilaktiku atlikima, nepakankamai vykde darbu kontrole darbuotoju saugos ir sveikatos požiuriu, del ko pleveles perdirbimo agregatas buvo remontuojamas neatjungus irenginio nuo elektros tinklo. (1 t., b. l. 74-76). Apeliacines instancijos teismo posedyje Darbo inspekcijos atstovas vyresnysis darbo inspektorius Gediminas Valetelis nurode, kad už minetame akte padarytus darbo saugos taisykliu pažeidimus atsakingi asmenys buvo nubausti administracine tvarka.

Ivertinusi visas aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad byloje pakanka irodymu konstatuoti, kad I. S., dirbdamas AB „Plasta“ III ceche, esanciame Vilniuje, Savanoriu pr. 180, linijos operatoriumi, žinojo, kad 2005 m. balandžio 19 d. apie 07.30 val. irenginiu derintojas J. L. keicia ketvirtojo aglomeratoriaus (antriniu žaliavu smulkinimo irenginys) smulkinimo peilius, taciau neisitikines, ar pastarasis jau yra išlipes, nors pagal 2003-04-01 AB „Plasta“ vykdomojo direktoriaus isakymu patvirtintos „Linijos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 03-09“ 4.1.3. punkta privalejo „prieš ijungiant irengima isitikinti, kad irengimo paleidimas užtikrins šalia dirbanciu darbuotoju saugu darba“, taciau to nepadare ir paspausdamas ijunge ketvirtojo aglomeratoriaus paleidimo mygtuka, del to aglomeratoriui pradejus veikti buvo mirtinai sužalotas jame buves irenginiu derintojas J. L., ir tokiu budu, pažeisdamas teises aktu nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, del neatsargumo ateme J. L. gyvybe.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis I. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d.

Skirdama kaltinamajam I. S. bausme kolegija atsižvelgia i tai, kad ji padare neatsargu nusikaltima pažeisdamas teises aktu nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nera jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, kaltinamasis anksciau nera teistas, darbe charakterizuojamas teigiamai, todel, ivertinus I. S. padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, jam skirtina bausme – laisves atemimas 2 (dvejiems) metams ir šešiems menesiams. Ivertinusi tai, kad I. S. anksciau nera teistas, jo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, teismas mano, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, todel I. S. atžvilgiu yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdyma atidedant 3 (trejiems) metams bei ipareigojant ji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Esant visoms aukšciau nurodytoms aplinkybems Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 12 d. nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p., naikintinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 2 p.

Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 12 d. išteisinamaji nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. ir nuteisti laisves atemimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu taikyti I. S. bausmes vykdymo atidejima 3 (trejiems) metams, ipareigojant ji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vienerius metus.