Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-271-564/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
1-271-564/2011
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00038-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Civilinis ieškovas
S. G.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės SA PZU
Kaltinamasis
W. P. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-271-564/2011Proceso Nr. 1-64-1-00038-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.5; 2.1.10.1.; 2.1.12.2.3.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė,

2011 m. lapkričio mėn. 11 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai,gynėjui adv. Vytautui Šilingui,nukentėjusiojo – civilinio ieškovo S. G. atstovui advokatui R. G.,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės SA PZU atstovei Dovilei Bogomolskytei, vertėjams Kazimiež Veikšo, Gediminui Budriui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje W. P. M., gim. ( duomenys neskelbtini ), Lenkijos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis įmonėje ( duomenys neskelbtini ) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini ) Lenkija, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis W. P. M. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2011 m. sausio 07 d., apie 03:40 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 60,5 kilometre Marijampolės sav., neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „ SCHMITZ ZKO 24“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., reikalavimus, - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ko pasekoje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta Kauno kryptimi S. G. vairuojamu krovininiu automobiliu „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „SCHMITZ ZKO 18“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu krovininio automobilio „VOLVO“ vairuotojui S. G. dėl kairio blauzdikaulio atviro lūžimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis Waldemar P. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011-01-07 apie 3 val. keliu Marijampolė-Suvalkai vairavo krovininį automobilį Mercedes, važiavo link Lenkijos pusės. Kelias buvo labai slidus, buvo plikšala, kelio danga nebuvo pabarstyta. Važiavo apie 30 km/val. greičiu. Bevažiuojant šoninis vėjas nustūmė jo vairuojamo automobilio priekabą taip, kad vilkikas atsidūrė priešingoje eismo juostoje, o iš priekio važiavo greitai automobilis Volvo ir jis su šiuo automobiliu susidūrė automobilio Volvo eismo juostoje. Slidžia kelio danga iki įvykio pravažiavo apie 1 km, jeigu pakeliui būtų buvusi kokia aikštelė, ar degalinė, būtų sustojęs, jautė, kad važiuoti nesaugu. Automobilį vairavo blaivus, vykdė darbines funkcijas, automobilis priklauso darbdaviui įmonei Charter.

Liudytojas J. J. parodė, kad 2011 m. sausio 7 dieną, apie 3-4 val. važiuojant S. G. vairuojamu krovininiu automobiliu Volvo keliu Marijampolė-Kaunas, kelio danga buvo labai slidi, buvo sniegas ir šlapdriba. Pamatė, kad priešpriešais važiuojantį automobilį ėmė mėtyti, S. G. pristabdė, priešpriešais važiuojantis automobilis išsitiesino, bet po to vėl jį užmetė, automobilis pradėjo slysti link jų automobilio, S. G. dar pasuko į dešinę, tačiau įvyko susidūrimas automobilių kabinomis, jų automobilis atsidūrė griovyje. S. G. buvo sužalotas. Jis su S. G. tuo metu dirbo UAB Elspeda, vykdė darbo funkcijas, važiavo nuo Berlyno iki Karmėlavos, keitėsi su S. G. kas 4 valandas.

Nukentėjusio ir civilinio ieškovo S. G. atstovas advokatas R. G. prašė S. G. ieškinį tenkinti civiliniame ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Dėl įvykyje patirtų traumų nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, sumažėjo jo darbingumas. Ieškinyje nurodytų sugadintų ir prarastų daiktų, rūbų, akinių apžiūrai pateikti neįmanoma, jie neišsaugoti, jų vertė nustatyta pagal įsigijimo, rinkos kainą, neatskaičius nuvertėjimo. Šiuo metu nukentėjusysis įsidarbino kitoje įmonėje, dirba automobiliu su automatine pavarų dėže. Kad būtų pripažintas nelaimingas atsitikimas Sodroje, duomenų neturi, draudimo išmokų nėra gavęs.

Civilinio atsakovo atstovė Dovilė Bogomolskytė paaiškino, jog PZU Lietuva tik atstovauja Lenkijos įmonę PZU SA, žala turėtų būti priteista iš šios įmonės. Šiuo metu apskaičiuota suma 10504, 53 lt., kuri pagrįsta. Dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti 8632 litus, kas atitinka 2500 eurų vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 dalimi. Kadangi įvykis buvo Lietuvoje, tokia bylos administravimo tvarka numatyta įstatymo 14 str. 3 dalyje, taip pat vadovaujasi draudikų biurų tarybos 2002 metų vidaus tvarkos taisyklėmis, pagal kurias administruojantis biuras nustato žalą laikydamasis visų įstatymų, galiojančių Lietuvoje. Kadangi įvykis buvo Lietuvoje, todėl be išimčių taikoma pagal Lietuvos įstatymus numatyta 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma. Dėl turtinės žalos ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 1089,17 lt už medikamentus pagal pateiktus kvitus, nes nustatyta, kad kai kurie medikamentai nesusiję su sužalojimu, kai kurie medikamentai skirti peršalimo ligoms gydyti. Pripažįsta 507,44 Lt išlaidas transportui, tačiau nesutinka atlyginti 20 lt išlaidų, nes iš įrodymų matyti, kad tą patį mėnesį pirkti vienkartiniai ir mėnesiniai bilietai, todėl atlyginama už mėnesinį bilietą. Dėl pagerinto maitinimo išlaidų ieškinio nepripažįsta, nes įvertinus kvitus matyti, jog pirkti produktai vartojami kasdieniame racione, mano, kad tai nėra įvykio padarytų pasekmių šalinimui skirti produktai. Dėl išlaidų specialių rūbų įsigijimui ieškinio nepripažįsta, nes byloje nėra įrodymų, kad tai buvo pirkti specialūs rūbai, kurie padeda sveikti. Dėl prarastų akinių sutinka atlyginti 275,99 lt., akiniai pirkti 2007 m., ir atlygintiną sumą jie nustato įvertinus nusidėvėjimą. Mano, kad priimti sprendimą dėl žalos už sugadintus daiktus nėra galimybės, nėra įrodymų dėl patirtos žalos, nebuvo kreiptasi į draudiką, neaišku, kada įsigyti daiktai, nurodytos rinkos kainos, tačiau rūbai buvo ne nauji, šioje dalyje ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Tai pat negalima šioje byloje išspręsti ieškinio dėl negautų pajamų atlyginimo, kadangi nėra duomenų apie Sodros išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Šioje dalyje prašo pripažinti teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Nukentėjusysis turi būti atstatytas į tą pačią situaciją kokioje buvo, todėl jeigu jam bus išmokėta ir draudimo išmoka, jis gautų dvigubą apmokėjimą.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 60,650 kilometre, kelių eismo įvykio rūšis-susidūrimas, kelio danga padengta ledu. Transporto priemonių susidūrimo vieta yra automobilio Volvo važiavimo juostoje, šioje vietoje matoma nukritusios krovininių automobilių detalės, stiklų duženos, tepalų dėmės. Protokole ir prieduose bei transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuota automobilių buvimo vietos po įvykio, apgadinimai, kiti pėdsakai ( 1 t., b.l. 5-123.

Iš specialisto išvados Nr. G 108/11(09) seka, kad S. G. klinikiniais duomenimis konstatuota atviras kairio blauzdikaulio lūžimas, kairio šlaunikaulio išnirimas su gūžduobės užpakalinio krašto lūžimu, kairės blauzdos plėštinė žaizda su blauzdos raumenų sužalojimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, kūno sumušimas ir daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, trauminis šokas I-II° galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis bukabriaunėmis automobilio salono dalimis. S. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. 2011-01-07 įvykusio eismo įvykio metu. S. G. konstatuoti kūno sužalojimai, dėl kairio blauzdikaulio atviro lūžimo, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b.l. 35).

Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad W.P. M. tikrinimo 2011-11-07 05.51 val. rezultatas-0,00promilių ( I t., b. l. 90).

Iš specialisto išvados seka, kad S. G. kraujyje, paimtame 2011-01-07 5.40 val. , etilo alkoholio nerasta ( I t., b. l. 44 ).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis W.P. M. blaivus vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., reikalavimus, - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis-esant slidžiai kelio dangai, nenustojo arba nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta važiavusiu krovininiu automobiliu „VOLVO“, ir šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam S. G. dėl kairio blauzdikaulio atviro lūžimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d. požymius.

BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. W.P. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. WGM PN 13 su puspriekabe „ SCHMITZ ZKO 24“ valstybinis numeris WGM FX44. Šios transporto priemonės savininkas Sp. Z.o.o. Charter, W.P. M. buvo šios įmonės darbuotojas ir eismo įvykis įvyko jam atliekant darbo funkcijas, transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje PZU SA ( t 1, b. l. 7-10). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju Sp. Z.o.o. Charter. Kaip seka iš transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo patvirtinimo, garantinė suma asmens sužalojimo atveju- 2 500 000 eurų, turto nuostolių atveju- 500 000 eurų ( t 1, b. l. 8 ).“ Individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje. Civilinės atsakomybės draudimo atveju vadovaujamasi CK 1.37 str. 6d. įtvirtinta specialiąja norma, nustatančia, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė ar verslo vieta, teisė. Šiuo atveju draudimo sutartis sudaryta tarp Lenkijos Respublikoje registruotų įmonės ir draudimo bendrovės, ši draudimo sutartis taikoma ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems Lietuvos Respublikoje. Nukentėjusysis pateikęs ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai Europos sąjungos valstybės narės – Lenkijos Respublikos draudimo įmonei PZU SA, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, ši bendrovė patraukta civiliniu atsakovu. UAB DK „PZU Lietuva“ yra tik draudiko atstovas, paskirtas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje, ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr X-1137 14 str. 3d. nustatyta, kad tokiu atveju taikytinos minėto įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos dėl žalos nustatymo tvarkos bei procedūrų ir išmokos mokėjimo, o ne nuostatos, nustatančios draudimo sumą. Esant šioms aplinkybėms draudiko galimam atlyginti dėl žalos asmeniui suma laikytina draudimo sutartyje su Lenkijos Respublikos draudimo įmone PZU SA, o ne Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodoma suma ir ja vadovaujamasis nustatant civilinio atsakovo PZU SA atsakomybės ribas.

Civilinis ieškovas prašo priteisti iš civilinio atsakovo PZU SA 10193,55 Lt turtinės žalos ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimą, o esant neturtinės žalos draudimo išmokų dydžio ribojimui- neatlygintą draudimo išmokomis neturtinės žalos dalį priteisti iš civilinio atsakovo Charter Sp..Z. o.o. bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Civilinio atsakovo Charter Sp. Z. o. o atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, atsiliepimo į pareikštą ieškinį negauta.

Civilinį atsakovą PZU SA Lietuvoje atstovaujančios draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino iš dalies, pripažindama ieškinį 2500 eurų sumai, t. y. maksimaliai sumai, atlygintinai dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. Dėl turtinės žalos ieškinį pripažino iš dalies, sutikdami atlyginti pagrįstas įrodymais 1089,17 lt. išlaidas už medikamentus, 507,44 Lt išlaidas transportui, 275,99 lt už sugadintus akinius. Dėl pagerinto maitinimo ir specialių rūbų pirkimo išlaidų ieškinio nepripažino, ieškinį dalyje dėl negautų pajamų ir sugadintų rūbų bei prarastų daiktų prašė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi nėra duomenų apie SODROS išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei įrodymų apie prarastų ir sugadintų daiktų vertę.

Civilinio ieškovo S. G. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, dėl ko jis patyrė tiesioginius turtinius nuostolius bei išlaidas sužalojimo pasekmių šalinimui-gydymuisi, vykimui į gydymo įstaigas, ilgą laiką jis buvo nedarbingas, gydėsi ambulatoriškai, todėl jis turi teisę į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą ( CK.6.263 str. ). Tačiau ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nėra ir nukentėjusysis bei civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo ir nepataisomai buvo sugadinti pūkinė antklodė, kurios vertė 200 litų, kita patalynė, kurios vertė 50 litų, DVD grotuvas, kurio vertė 500 litų bei mobilaus ryšio telefonas, kurio vertė 350 litų. Šioje dalyje teismas ieškinį pripažįsta nepagrįstu ir neįrodytu, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo už šiuos daiktus atmestinas. Civilinis atsakovas ieškinį dėl sugadintų akinių pripažįsta iš dalies. Kaip seka iš ieškovo atstovo paaiškinimo, pateikto pirkimo čekio ( t. 1, b. l. 137) , 2007-06-07 nukentėjusysis S. G. įsigijo akinius, kurių vertė tuo metu buvo 430 litų, nuo įsigijimo iki eismo įvykio praėjęs jau gana ilgas laiko tarpas, todėl pagrįstai nustatant šio daikto vertę turi būti įvertintas nusidėvėjimas ir teismas sprendžia, kad yra pagrįsta civilinio atsakovo nurodoma atlygintina suma- 275,99 litai. Nors civilinis atsakovas ieškinio už sugadintus rūbus dydžio nepripažįsta, nesutinka su prašoma priteisti suma, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai. Įvertinus nukentėjusiojo S. G. patirtų sužalojimų pobūdį, eismo įvykio laiką, nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis šiais rūbais buvo apsirengęs eismo įvykio metu ir jie buvo sugadinti teikiant jam medicininę pagalbą dėl padarytų sužalojimų eismo įvykio metu. Ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo neteisėta veika ir ji turi būti atlyginta. Nukentėjusiojo nurodomos sugadintų daiktų vertės atitinka protingumo kriterijus, ir, nors nepateikta šių daiktų įsigijimą ir jų vertę patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas ir realus, todėl vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais ieškinys šioje dalyje tenkintinas- už sugadintus rūbus ir avalynę priteistina 1540 litų. Ieškinys dėl išlaidų, susijusių su nusikalstamos veikos pasekmių šalinimu, tenkintinas iš dalies. Pagrįstai civilinio atsakovo atstovė prašė mažinti išlaidas transportui vykti į gydymo įstaigas, kadangi iš pateiktų įrodymų ( t. 1, b. l. 137 ) seka, kad laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-05-31 buvo įsigyjami mėnesiniai važiavimo bilietai ir jokių įrodymų, kad šiuo atveju negalima buvo jais pasinaudoti ir buvo reikalinga pirkti du vienkartinius bilietus, kurių bendra vertė 20 litų , nėra, todėl ieškinys šia suma mažintinas ir priteistina 507,44 lt išlaidų už transportą. Ieškinys dėl išlaidų medikamentams, tvarsčiams pagrįstas ir įrodytas pateiktais pirkimo dokumentais, visi medikamentai buvo įsigyti nukentėjusiojo gydymosi laikotarpiu, prieštaravimų dėl konkrečių medikamentų pareikštam ieškiniui nepareikšta, todėl ieškinys tenkintinas šioje dalyje visiškai ir priteistina 1234,12 Lt šių išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodytas išlaidas pagerintam maitinimui bei išlaidas specialiems rūbams įsigyti kaip tiesiogiai susijusias su kaltinamojo neteisėta veika. Jokių įrodymų, kad nuketėjusiajam buvo reikalingi dėl patirtų traumų gydymo specialūs rūbai, kad pirkimo dokumente nurodyti rūbai turi gydomąjį ar kitokį gijimą palengvinantį pobūdį, teismui nepateikta. Kaip seka iš pateiktų teismui pirkimo kvitų ( t. 1, b. l. 143-171 ) akivaizdu, kad buvo įsigyjami kasdieniam vartojimui naudojami maisto produktai bei asmens higienos reikmenys. Jokių įrodymų, kad šios išlaidos buvo skirtos būtent patirto dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų sužalojimo gydymui, jokių įrodymų, kad buvo nustatytas kitoks nei įprastas maitinimosi pobūdis, nėra. Civilinis atsakovas ieškinio šioje dalyje taip pat nepripažįsta. Šioje dalyje teismas ieškinį pripažįsta nepagrįstu ir neįrodytu, todėl 164,88 lt ieškinys dėl išlaidų kaip nurodoma ieškinyje specialiems rūbams gydymosi laikotarpiu įsigyti bei 1656,94 Lt išlaidų papildomam pagerintam maitinimui atmestinas. Civilinis ieškovas prašo priteisti 4983,90 lt negautų pajamų, t. y. prarasto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2011-01-07 iki 2011-05-31 remiantis UAB Elspeda 2011-06-03 pažyma Nr. 12. Kaip seka iš įrodymų tyrimo metu nustatytų aplinkybių, nukentėjusysis buvo sužalotas vykdant darbines funkcijas, pradėtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu šiuo metu dar nepriimtas. Vadovaujantis LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymu apdraustajam tapus laikinai nedarbingam dėl draudiminio įvykio, mokama ligos pašalpa, kurios dydis atitinka 100 procentų kompensuojamo darbo užmokesčio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Kaip seka iš nukentėjusiojo pateikto VSDF valdybos Trakų skyriaus 2011-05-03 sprendimo Nr. (18SLP)-5870, S. G. išmokėtos pašalpos dydžiui taikytas 80 proc. tarifas. Vadovaujantis LR CK 6.290 str., sveikatos sužalojimo atveju į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos. Kadangi šiuo metu nėra priimtas sprendimas dėl draudiminio įvykio pripažinimo, neaišku, kokio dydžio socialinio draudimo išmoka bus išmokėta nukentėjusiajam, nėra galimybės apskaičiuoti, kokia yra negautų pajamų dalis, todėl nukentėjusiajam šioje dalyje pripažintina teisė į civilinio ieškinio tenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka ( LR BPK 115 str. 2 d. ).

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis W.P. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam padarytas sunkus kūno sužalojimas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą įvykio metu, didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo patyrė nepatogumus buityje. Nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi, buvo atliktos sudėtingos operacijos, dėl patirtų sužalojimų, jų pobūdžio-buvo lūžę kojų kaukai- turėjo didelius judėjimo nepatogumus, tai ribojo galimybę dirbti, rūpintis savimi ir šeima. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas gydymo įstaigoje, negalėjo pats savęs apsitarnauti, negalėjo judėti, patyrė skausmus, operacijas. Nukentėjusiajam konstatuoti liekamieji reiškiniai- nuo 2011-08-30 iki 2012-02-28 nustatytas darbingumo lygis-50 proc., nustatyti ribojimai dėl darbo pobūdžio ( t.2, b. l. 23-24 ). Tačiau pastovių liekamųjų sveikatos sužalojimo pasekmių nenustatyta, jis šiuo metu dirba panašaus pobūdžio darbą- vairuoja automobilį automatine pavarų dėže. Be to vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, kaltinamasis KET pažeidė būdamas blaivus. Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, patirtos neturtinės žalos pobūdį, apimtį, teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį 40000 litų.

Kaltinamojo W. P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis W. P. M. neteistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai, padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės nėra ypatingai sunkios. Sprendžiant apie jo padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad jo nusikalstami veiksmai nebuvo šiurkštūs, pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu. Kaltinamasis dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę baudą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę- mažesnę negu sankcijos vidurkis. Nors kaltinamasis W.P. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise- vairuodamas transporto priemonę-tačiau jo padarytas KET pažeidimas nebuvo šiurkštus, duomenų, kad anksčiau jis būtų pažeidęs KET nėra, pažeidimą padarė blaivus, dirba vairuotojo darbą ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones netaikytinas (LR BK 68 str. )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas

NUSPRENDĖ:

W. P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir paskirti 30 ( trisdešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 3900 ( trijų tūkstančių devynių šimtų ) litų baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 3 ( tris ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos įm. kodas 188659752 sąskaitą, esančią AB “Swedbankas“, sąskaitos NR. LT-247300010112394300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo Draudimo bendrovės PZU S.A.“ Jono Pauliaus alėja 24, 00-133 Varšuva, Lenkijos Respublika, civiliniam ieškovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius, 40000 ( keturiasdešimt tūkstančių ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo Draudimo bendrovės PZU S.A.“ Jono Pauliaus alėja 24, 00-133 Varšuva, Lenkijos Respublika, civiliniam ieškovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , 3557,55 ( tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 55 centus ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Pripažinti civiliniam ieškovui S. G. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos negautoms pajamoms dėl prarasto darbo užmokesčio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš civilinio atsakovo įmonės „Charter Sp.Z.o.o.“, Urszulin 8, Grodzisk Mazoviecki 05-825, Lenkija, civiliniam ieškovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , 1200 ( vieną tūkstantį du šimtus ) litų proceso išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė