Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-18 · Administracinė byla Nr. I-1871-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
I-1871-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01191-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1871-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01191-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. P.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. 2017 m. liepos 21 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. patikslinto skundo dalis atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2016-10-20, atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6700 eurų neturtinę žalą.

Pareiškėjas V. P. posėdžio metu nurodė, kad atsakovas rašo, jog jis buvo laikino sulaikymo paskirstymo patalpose tik vieną kartą, tačiau tai netiesa. Atvykstant ir išvykstant jį patalpina į tas pačias patalpas. Šios patalpos yra rūsyje, kuris yra nešildomas, nėra radiatorių ar kažkokių kitų šildymo prietaisų, patalpose yra šalta, ten reikia nusirengti iki apatinių drabužių. Tuo laikotarpiu, kada buvo laikomas laikino sulaikymo paskirstymo patalpose, patalpose nebuvo pertvarų san. mazge. Patalpose būdavo uždaryta iki dešimties žmonių, o patalpa yra maždaug 8–9 m² dydžio, vietos labai mažai. Atsakovas nurodo, kad šiose patalpose jis buvo laikomas tik iki dviejų valandų, kaip nurodo teisės aktai, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis buvo laikomas būtent 2 valandas, nepateikta. Visi atvažiavę į ŠTI asmenys pirmiausia uždaromi į laikino sulaikymo paskirstymo kamerą. Kadangi kalinamųjų atveža iš Klaipėdos, Panevėžio, būna apie 40-50 žmonių, fiziškai neįmanoma per 2 valandas visų patikrinti. Jam tekdavo tokiose patalpose išbūti po 4-5 valandas. Kadangi žmonių būdavo daug, visų akivaizdoje turėdavo atlikti gamtinius reikalus, todėl tekdavo kentėti ir neiti į tualetą – sąlygos siaubingos. Atsakovas visur teigia, kad higienos normos nenumato, tai reiškia, kad jį galima laikyti nežmoniškomis sąlygomis – galima 4-5 valandas jį kankinti, žeminti orumą. Mano, kad atsakovas pamiršo kitus įstatymus: teisės aktus, LR Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį – dėl orumo žeminimo. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tai nėra gyvenamosios patalpos, jų nereikia remontuoti ar laikytis kažkokių higienos normų. Atvažiavus į ŠTI, patalpina į karantiną, atneša pietus. Karantino patalpose nėra stalo, nėra jokio suolo, tuo metu dar buvo metaliniai indai, kuriuose sudėtas karštas maistas, rankose tokių indų neįmanoma išlaikyti, o pasidėti maisto nėra kur. Todėl tekdavo indus dėti ant žemės. Anot atsakovo, higienos normos nenumato, kad karantino patalpose turėtų būti stalas, suolas atsisėdimui. Mano, kad tai yra žmogaus kankinimas, orumo žeminimas. Prašo tenkinti jo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą 6700 eurų. Visos priežastys neturtinei žalai atsirasti yra nurodytos – tai atsakovo neteisėti veiksmai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 624.6 straipsnis, priežastinis ryšys, CK 247 straipsnis, teisės pažeidimo padarymo žala CK 249 straipsnis. Sutinka, kad laikotarpis nesitęsė ilgą laiką, tačiau į tai negali būti atsižvelgta, dėmesį reikia atkreipti į pažeidimo pobūdį, intensyvumą, pažeistas vertybes. Į visas priežastis jo neturtinei žalai atlyginti turi būti atsižvelgta, nes atsakovas nesilaikė teisės aktų, įstatymų. Jis yra laimėjęs dvi bylas, tačiau ir toliau sąlygos nėra gerinamos, jas tik blogina – tai atsakovo neveikimas. Jis turi teisę kiekvieną pažeidimą skųsti atskirai. Atsakovas turėtų užtikrinti jam atitinkančias sąlygas kalėti. Kai bus tinkamos sąlygos, tada nebesiskųs. Šiame skunde kalba apie laikino sulaikymo, karantino ir drausmės izoliatorių – išgyvenimai, baisios sąlygos, kankinimai, tęstiniai nusižengimai, blogos sąlygos: nebuvo užtikrinta patalpų kvadratūra, higienos normos buvo siaubingos, buvo šalta, visiškai nebuvo apšvietimo, nebuvo stalų, indus turėdavo laikyti ant žemės. Jis turi daug bylų, dažnai yra etapuojamas, nespėja, yra užimtas, todėl, kai turi laiko, tada ir skundžiasi.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 111).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 48–52) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje, drausmės izoliatoriuje, karantino patalpose

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal Instrukcijos 153.1 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01), 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, jog higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2016-2017 m., laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau.

Režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bei suimtieji ir nuteistieji iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, į kurias režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiškėju į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus). Sanitariniuose mazguose laikino (trumpalaikio) sulaikymo kamerose bei režiminiame korpuse esančiose kamerose 2016 m. liepos–rugsėjo mėn. sumontuotos sanitarinių mazgų atitvaros. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos normos nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo laikino sulaikymo kamerose. Kaip minėta, higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-521 konstatuota, kad laikino sulaikymo, karantino kameroms Higienos norma netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-05-03 patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius – švarūs.

Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-09-08 pažymos Nr. 60/09-33161 matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose tik 1 kartą, t. y. 2016-09-27. Laikymas laikino sulaikymo – paskirstymo patalpoje buvo trumpalaikis, vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Taip pareiškėjas teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas drausmės izoliatoriuje, kuris neatitiko higienos normos reikalavimų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-09-08 pažymos Nr. 60/09-33161 matyti, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje laikotarpiu, dėl kurio priimtas skundas, drausmės izoliatoriuje nebuvo laikytas, todėl jo reikalavimai nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais remonto darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl šviesos ar oro trūkumo, dėl drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Visa tai apibendrinus, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, nes nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama 2016 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo V. P. 2017 m. liepos 21 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. patikslinto skundo dalys dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2016-10-20 atlyginimo priteisimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. P. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 6700 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. spalio 20 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo V. P. skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 20–22) pareiškėjo 2017 m. liepos 21 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 20d. patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-05-27, atlyginimo priteisimo atsisakė priimti, nes yra įsiteisėję teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. I-186-621/2016 ir Nr. I-2579-394/2016, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo V. P. 2017 m. liepos 21 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. patikslinto skundo dalis dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2016-10-20, atlyginimo priteisimo priimta. Taigi, teismas aukščiau paminėta teismo nutartimi apibrėžė pareiškėjo skundo ir jo papildymo nagrinėjimo ribas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis pareiškėjui pasirašytinai įteikta 2017 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 25), nutarties dalis dėl skundo ir jo dalies atsisakymo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apskųsta nebuvo. Tai patvirtino posėdžio metu pats pareiškėjas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo, karantino, drausmės izoliatoriaus patalpoje

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo iš kitų įstaigų etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus laikinojo sulaikymo kameras, kuriose buvo tamsu, tualetas be jokios pertvaros, todėl nebuvo privatumo. Tokios pat sąlygos karantino patalpose. Už nusižengimus būdavo drausmės izoliatorių patalpose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kur taip pat būdavo prastas apšvietimas, pelėsis, lango nebuvo įmanoma atidaryti, tualete nebuvo pertvarų ar sienelių, todėl nebuvo privatumo.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „Sąvokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-09-08 pažyma Nr. 60/09-33161 „Dėl V. P.“ (b. l. 28), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje LSP-6 buvo vieną kartą (2016-09-27).

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-521 (b. l. 46–47) konstatuota, kad nebuvo nagrinėti pareiškėjų minimi faktai dėl laikino sulaikymo, karantino kamerų – šioms patalpoms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 43–45) konstatuota, kad kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte išdėstytas aplinkybes dėl bendrojo naudojimo vietų, kratos patalpų ir jose esančių įrenginių, inventoriaus (vonelių) – švaros, kasdieninio patalpų valymo bei dezinfekavimo patvirtina pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 12 d. Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m (b. l. 30–38).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 39–42) matyti, kad per 2016 metus (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) buvo remontuojamos laikinojo sulaikymo ir priėmimo-paskirstymo kameros: sienų dažymas, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (2016 m. liepos–rugsėjo mėnesiai).

Iš turimų rašytinių įrodymų galima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius laikosi Lietuvos higienos normos reikalavimų trumpalaikio sulaikymo ir karantino patalpose, taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu kokie nors pažeidimai būtų nustatyti. Pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamos šviesos, ventiliacijos, atitvarų tualete nebuvimo trumpalaikio sulaikymo patalpose ir karantino patalpose yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad už nusižengimus būdavo drausmės izoliatorių patalpose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kur taip pat būdavo prastas apšvietimas, pelėsis, lango nebuvo įmanoma atidaryti, tualete nebuvo pertvarų ar sienelių, todėl nebuvo privatumo.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-09-08 pažyma Nr. 60/09-33161 „Dėl V. P.“ (b. l. 28), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje pagal apibrėžtas skundo ir patikslinto skundo dalis, laikytas nebuvo, todėl konstatuotina, jog Šiaulių tardymo izoliatorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją ir pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas (dėl buvimo drausmės izoliatoriuje) nepažeidė.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, piktas, patyrė didelį sukrėtimą. Sutriko ir pablogėjo jo sveikata, tapo nervingas, pablogėjo regėjimas.

Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijų (b. l. 54–78, 80–104) nuorašais, darytina išvada, kad bylai aktualiu laikotarpiu asmens sveikatos istorijose nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologą ir dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų.

Susipažinus su asmens sveikatos istorijų (b. l. 54–78, 80–104) nuorašais nustatyta, jog pareiškėjas, pagal apibrėžtas skundo ir patikslinto skundo dalis, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi vieną kartą (2016-09-28) dėl odos susirgimo (psoriazės, b. l. 77, 103). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. 61/04-2107 (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m gegužės 28 d. iki 2016 m. spalio 20 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas.

Pagal apibrėžtas skundo ir patikslinto skundo dalis, pareiškėjas vieną kartą buvo laikinojo sulaikymo ir karantino patalpose iki penkių valandų, t. y. labai trumpą laiko tarpą, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Nenustačius valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtų veiksmų ar neveikimo (neišeinant iš pareiškėjo pateikto skundo ir patikslinto skundo ribų ir jame nurodytų argumentų), negali kilti ir valstybės atsakomybė.

Teismo nuomone, pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, todėl jo skundo ir patikslinto skundo dalys atmestinos kaip nepagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. 2017 m. liepos 21 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. patikslinto skundo dalis dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2016-10-20, atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė