- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1583-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02378-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., T. S., E. A. R.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, suinteresuoti asmenys L. S., T. S., E. A. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius ir/ar Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką A. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo atstovų pagal įstatymą – vaiko motinos T. S., gyv. (duomenys neskelbtini), ir vaiko tėvo E. A. R. gyv. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Skyriuje buvo gauta informacija, jog T. S. tinkamai neprižiūri savo sūnų A. M. R., vartoja narkotines, psichotropines medžiagas, paliko vaiką be priežiūros. Nepilnamečio vaiko tėvas E. A. R. gyvena užsienyje Kosta Rikos Respublikoje ir savo sūnumi šiuo metu pasirūpinti negali dėl uždarytų sienų dėl pandemijos negali atvykti į Lietuvą. Tiksli tėvo gyvenamoji vieta Kosta Rikos Respublikoje nėra žinoma. E. A. R. pranešė, kad jo sūnus su motina T. S. nuo 2019 metų gruodžio mėnesio gyvena Lietuvoje. Vyras nurodė, kad T. S. buvo paguldyta į priklausomybių reabilitacijos centrą, gydymui, kuris turėjo užtrukti apie metus. Nepilnametis vaikas buvo paliktas senelių iš vaiko motinos pusės L. S. ir V. S. priežiūrai. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Skyrius vertino vaiko situaciją, kuriame yra priimtas sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros L. S. ir V. S. šeimoje. Skyrius gavo informacija, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. T. S. nutraukė gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir savavališkai pasišalino iš reabilitacijos centro.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą. Leido paimti nepilnametį vaiką A. M. R. iš jo atstovų pagal įstatymą – motinos T. S. ir tėvo E. A. R.. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikas šiuo metu apgyvendintas pas senelę L. S., kur jam Skyriaus vertinimu, sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos ir iki bus priimtas sprendimas nustatyti vaikui globą, toks nepilnamečio A. M. R. apgyvendinimas pas senelę visiškai atitinka jo geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Apklaustas berniukas nurodė, jog jo tėtis yra italas. Italijoje jis gimė, gyveno su mama ir tėčiu, o vėliau su mama atvyko į Lietuvą. M. A. R. nurodė, kad šiuo metu jo mama gydosi reabilitacijos centre, o jis gyvena su seneliais. Vaikas tikino, jog jis labai myli savo mamą, bet gerai sutaria ir su seneliais. Santykius su tėvu, berniukas apibūdino kaip normalius, tačiau neslėpė, kad su tėčiu nelabai nori bendrauti, nes jis turi sukūręs naują šeimą. Labiau jam norisi gyventi su mama ar seneliais, tačiau jei tektų išvykti pas tėtį, kol mama gydosi, jis nepergyventų ir neprieštarautų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatyti pagrindai (vaiko motina tinkamai nesirūpina vaiku, vaiko tėvas gyvena užsienyje, neturi galimybės atvykti į Lietuvą), todėl pareiškėjui išduotinas leidimas paimti nepilnametį vaiką M. A. R. iš jo motinos T. S. (VTAPĮ 42 straipsnio 2 dalis, CPK 582 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) T. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-08-27 nutartį panaikinti perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
6. Nurodė, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
7. Pažymėjo, kad prašymas teismui buvo pateiktas 2020-08-26, teismo nutartis priimta 2020-08-27. Prie prašymo buvo pateiktas 2020-08-25 Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo T. S., tačiau teismas nei apie pateiktą prašymą, nei apie jo nagrinėjimo datą nepranešė nei suinteresuotam asmeniui, nei jos advokatui. T. S. atstovas advokatas D. Bogdanovas net nebuvo įtrauktas į bylą. Šį veiksmą teismas atliko tik po nutarties priėmimo. Akivaizdu, kad buvo pažeistos suinteresuoto asmens teises, civilinio proceso principai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas i,r neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Iš pateikto atskirojo skundo galima daryti išvadą, kad vaiko motina T. S. skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl procesinių jos teisių pažeidimo, siekia, kad pareiškėjo - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas leisti paimti nepilnametį vaiką A. M. R. iš jo atstovų pagal įstatymą – motinos T. S. ir tėvo E. A. R., nebūtų tenkinamas.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio A. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina T. S., vaiko tėvas gimimo įraše nurodytas E. A. R.. Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją iš vaiko tėvo E. A. R. (2020 m. liepos 27 d. pranešimą), kad nepilnametis sūnus nuo 2019 m. gruodžio mėnesio gyvena Lietuvoje, jo motina T. S. paguldyta į priklausomybių reabilitacijos centrą, metų laikotarpiui, gydymui. Nepilnametis paliktas senelių –L. S., (gim. (duomenys neskelbtini)), ir V. S., (gim. (duomenys neskelbtini)) priežiūrai. Tėvas pranešime nurodė, kad su juo susisiekė seneliai ir informavo, kad jie neturi finansinių galimybių rūpintis vaikaičiu, todėl prašė tėvo pasiimti sūnų. Tėvas pranešime nurodė, kad šiuo metu jis gyvena Kosta Rikoje ir dėl uždarytų sienų dėl pandemijos negali atvykti į Lietuvą. Skyrius gavo antrą informaciją (2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą), apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Skyriaus darbuotojams apsilankius 2020 m. rugpjūčio 12 d. pas jo senelius, buvo surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 3VLA-342. Pagal akto 2020 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 3GD-7396, senelė L. S. sutinka užtikrinti vaikaičiui saugią aplinką savo gyvenamojoje vietoje, senelis V. S. neprieštarauja ir pritaria laikinai priežiūrai, vaiko dėdė D. S. (kuris gyvena tuo pačiu adresu) neprieštarauja ir pritaria laikinai priežiūrai. Skyrius patvirtino, kad A. M. R. šiuo metu saugiai gyvena L. S. ir V. S. šeimoje adresu: (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), ar bus priimtas sprendimas nustatyti vaikui globą, ir tai visiškai atitinka jo geriausius interesus. Nepilnamečio A. M. R. sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus užtikrintos. Skyrius nurodo, kad vaiko tėvas dabar neturi galimybės atskristi į Lietuvą bei paimti sūnų, nėra galimybės šiuo metu perduoti vaiką tėvui.
11. Apeliantė nurodė, kad jos atstovas advokatas D. Bogdanovas nebuvo įtrauktas į bylą. Pirmosios instancijos teismas apie pateiktą prašymą, apie jo nagrinėjimo datą nepranešė nei suinteresuotam asmeniui, nei jos advokatui.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas teisme buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Prie pareiškėjo prašymo buvo pridėtas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo T. S.. Minėtu sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą T. S. civilinėje byloje dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Paskyrė advokatą Dmitrijų Bogdanovą. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašytinio proceso tvarka apie posėdžio datą ir laiką nepranešdamas šalims ir nesuteikdamas galimybės atsiliepti suinteresuotam asmeniui T. S..
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 582 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalis numato, kad kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, be kitų šiame Kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios. CPK 582 straipsnio 5 dalis numato, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. CPK 582 straipsnio 9 dalis numato, kad, teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas.
14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
15. EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikimo Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Polšek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Jų galima pasekmė (jeigu priimamas sprendimas dėl leidimo paimti vaiką) yra faktinis vaiko atskyrimas nuo šeimos, laikinosios globos (rūpybos) organizavimas CK ir VTAPĮ nustatyta tvarka (CK 3.253 straipsnis, 3.254 straipsnio 3 punktas, VTAPĮ 40 straipsnio 2 dalis) su tolesnėmis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).
17. Nagrinėjamojoje byloje vaiko motina bei jos atstovas nebuvo informuoti apie procesą pirmosios instancijos teisme. Rašytinio bylos nagrinėjimo atveju suinteresuotų asmenų informavimas apie teismo posėdį yra būtinas, tai, kad CPK 582 straipsnio 4 dalis numato tokius įteikimo būdus, kaip pranešimą elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, bei pranešimą telefonu, leidžia daryti išvadą, kad informuoti apie bylos nagrinėjimą teismas turi galimybę, todėl tikslinga nutartį panaikinti ir, grąžinus pareiškimą naujam nagrinėjimui, tuo užtikrinti asmens teisę būti informuotam apie bylos, kurioje nagrinėjamas prašymas dėl laikino vaiko paėmimo iš tėvų, nagrinėjimą. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą dėl leidimo paimti vaiką, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo