Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.1.-678-351/2016

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.2.1.2; 2.14.3

2016 m. rugpjūčio 29 d.

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą -Valstybinės darbo inspekcijos atstovui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, ūkininko, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 11 d. 13:00 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad J. K., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, savo ūkininko ūkyje, gyvulių priežiūros darbams, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininku J. M., gim. (duomenys neskelbtini).

J. K. teismo posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad J. M. yra jo kaimynas. Patikrinimo dieną jis organizavo talką gyvulių išvarymui į ganyklas, todėl paprašė kaimyno J. M. patalkininkauti. Jis domėjosi kas yra talka. Talka yra neapmokestinamas darbas, talkininkas gali padėti savo kaimynui. Šiuo atveju taip ir buvo, todėl protokolas jam surašytas visiškai be pagrindo.

Institucijos atstovas M. D. paaiškino, kad pagal gautą anoniminį pranešimą dėl nelegalaus dirbo, atvyko pas ūkininką J. K. patikrinti gautos informacijos. Ūkyje rado du darbininkus, kurie dirbo ūkio darbus. Vienas iš jų A. D. paaiškino, kad yra įdarbintas, o J. M. paaiškino, kad jį pakvietė padėti dirbti ūkio darbus. J. M. nurodė, kad už darbą jam duoda penkis arba dešimt eurų.

Ūkio paslaugų kvitai ūkyje išrašomi tik pradėjus dirbti darbą, jie yra skirti pagalbiniams darbams, jie nenaudojami išrašyti šeimos nariams. Šeimos nariai ūkyje gali padėti dirbti, kadangi yra vedamas bendras ūkis. Ūkyje dirbančius ne šeimos narius, ūkininkas gali juos įdarbinti pagal darbo sutartis ir gali išrašyti žemės ūkio paslaugų kvitus – tai yra ūkininko apsisprendimas. Kvitai buvo ministro nutarimu patvirtinti, kad būtų palengvinta ūkininkams tvarkyti buhalterinę apskaitą.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad yra J. K. kaimynas, kurio paprašytas atėjo padėti pašerti gyvulius. Pinigų jam už tai nemokėjo. Jei reikia kaimynas jam duoda traktorių savo žemei išdirbti, duoda mėšlo.

Nors J. K. savo kaltę neigia dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymo, tačiau jo kaltė yra visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais administracinėje byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad J. K. ūkyje, kur laikomi galvijai, rastas darbuotojas dirbantis ūkio darbus ir su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis, taip pat nustatyta, kad žemės ūkio paslaugų kvitas minėtam darbuotojui nėra išrašytas, J. M. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis parodė jog atvažiavo padėti šerti gyvulių, dirba darbus, kuriuos jam nurodo ūkininkas. Už darbą J. K. moka įvairiai, tai 5 ar 10 Eurų (b.l.5), vaizdo įrašais, iš kurių matyti dirbantis J. M. (9 b. l.).

Remiantis teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek darbus atlikęs asmuo, tiek juos suteikęs J. K. suprato, kad ūkio darbai atliekami dėl atlygio. Teismas pažymi, jog talka apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu. Talka taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku, t. y. paklūstant darbo tvarkai. Tai – darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo požymiai. Tokiu atveju jie turi būti tinkamai įforminti: sudaryta darbo sutartis ir apie ją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešingu atveju tokie darbo santykiai yra laikomi nelegaliais.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. savo kaltę teisme neigė, tvirtindamas, kad kaimynas, su kuriuo jis bendrauja, dalyvavo pas jį talkoje, tačiau šį jo aiškinimą paneigia pirminiai J. M. parodymai, kad jis padėdavo ūkininkui ūkio darbuose ir už tai ūkininkas jam mokėdavo įvairiai - po 5, 10 eurų, taip pat J. M. teisme patvirtino, kad už pagalbą ūkyje gaudavo mėšlo, cigarečių ir tokį atlygį J. K. ir liudytojas interpretavo savaip, ne kaip atlygį už atliktą darbą. Tačiau kaip ir anksčiau minėta - bet koks kitas sutartinis atlyginimas už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu.

Pagal teismų praktiką nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pas J. K. ūkyje darbininkui buvo paskirtas konkretus darbas – paruošti pašarus, šerti gyvulius, be to J. M. buvo nedirbantis, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai, o ne elementarūs gyvenimiški, kaimyniški santykiai, kurių pagrindu vyko talka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų - pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (LVAT nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012). Todėl, teismas neturi pagrindo netikėti specialistų užfiksuotu pažeidimu ir parodymais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, J. K. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nes jis būdamas darbdaviu, leido dirbti darbuotojui, su kuriuo nebuvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.

J. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę –J. K. yra ūkininkas, dirbantis, į tai, kad asmuo nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. K. skiriama minimalaus dydžio ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Jokių išskirtinių aplinkybių J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdami tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda. Bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad J. K. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 281, 286-288 str., teismas

nutaria:

J. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.