- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2-23805-1006/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18941-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Renata Janušytė
viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui T. V. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė S. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. V. (toliau – ir atsakovas) dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašydama: 1) nepilnamečio vaiko - K. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina, ieškove S. K.; 2) priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečiam vaikui - dukrai K. V. išlaikymą po 250 Eur, mokamų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama iki einamojo mėnesio 10 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motiną S. K., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo T. V. 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį; 4) priteisti iš atsakovo T. V. valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu turi bendrą dukrą K. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo, su dukra nebendrauja. Atsižvelgiant į ieškovės galimybes ir pastangas užtikrinti tinkamas sąlygas dukrai K. V. augti ir vystytis, dukros ir motinos tarpusavio santykį ir jų pobūdį, K. V. nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Pažymi, kad tėvų lygiateisiškumo principas, įtvirtintas LR Konstitucijos 38 str. 5 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeistu protokolu Nr. 11,5 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 str. 1 d. ir 3.26 str., reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie santuoką nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (2005 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3- 620/2005). Taigi, sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Ieškovės mėnesinės pajamos yra ne didesnės nei minimalus darbo užmokestis, ji gauna 83 Eur išmoką už dukrą, ieškovė jokių kitų pajamų negauna, jokio kito turto, kurį galėtų parduoti, taip pat neturi. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukrai yra 16 metų ir jos poreikiai nuolat yra didėjantys, proporcingai poreikiams turi būti priteisimas išlaikymas. Atsižvelgiant į skiriamas išlaidas šalių vaiko lavinimui, ugdymui, laisvalaikiui, mitybai, aprangos ir avalynės įsigijimui, į dukros amžių, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, į tai, jog išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, dėl to mano, kad būtų teisinga nustatyti, kad dukters K. V. išlaikymui atsakovas turi mokėti po 250 Eur, mokamų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, bet išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2016 metų vidurio iki šiol neteikė beveik jokio išlaikymo dukrai, todėl ieškovė prašo priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 str. prie bylinėjimosi išlaidų priskiria išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Šiuo pagrindu ieškovė prašo priteisti valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas T. V. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai, apie teismo posėdį taip pat informuotas tinkamai.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, sutinka, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai iki pilnametystės. Ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 250 Eur per mėnesį galėtų būti pakankamas kasdieniams šalių dukros poreikiams tenkinti. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė pareigos išlaikyti dukros, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė S. K. ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad su atsakovu niekada nebuvo susituokę, kartu pragyveno apie 10 metų, tačiau jau daugiau nei 6 metai negyvena kartu. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, atsakovas tik kartais pasveikina dukrą su gimtadieniu, padovanodamas 50 Eur, tačiau jokio išlaikymo niekada neteikė. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba kažkur nelegaliai, ji su atsakovu kartais pabendrauja, susiskambina. Atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, o dukra su juo nenori bendrauti. Pažymėjo, kad skaičiuojant įsiskolinimą už 3 metus, taikė 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, o ne 250 Eur, nes gaila atsakovo ir atsižvelgiant įtai, kad kartais duodavo dukrai gimtadienio proga pinigų (apie 50 Eur), mano kad 200 Eur suma kas mėnesį už įsiskolinimą yra pakankama. Taip pat paaiškino, kad atsakovui yra žinoma apie teismo posėdį, bet jis ieškovę informavo, kad neatvyks, kadangi jam yra per brangu.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su dukra nuo pat gimimo gyvena kartu. Atsakovas jau daugiau nei 6 metai negyvena su ieškove ir dukra, dukra atsakovas nesidomi, nebendrauja su ja, išlaikymo jokio neteikia. Nepilnametės dukters poreikiai yra išaugę, nes jai yra 16 metų, ieškovei vienai sunku išlaikyti dukrą, o atsakovas turi pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo.
7. Atsakovas į teismo posėdį, neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar įrodymų, kurie pateisintų atsakovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, atsakovas teismui nepateikė.
8. Tarnyba pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, turi nepilnametę dukrą – K. V., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad ieškovės šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, pateiktam ieškiniu neprieštaravo. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Remiantis VĮ „Regitra“ pažyma atsakovas neturi jokių transporto priemonių, o remiantis Sodra duomenimis, atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Tarnyba teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) Tarnybiniame pranešime nurodo, kad apsilankyti atsakovo gyvenamojoje vietoje ir įvertinti jo gyvenimo sąlygas nepavyko, kadangi atsakovas sutartu laiku nebuvo rastas namuose, o su juo susisiekus telefonu, susidarė įspūdis, kad atsakovas galimai buvo neblaivus, nes kalbėjo neaiškiai, nerišliai. Iš Tarnybos pateikto vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad nepilnametė K. V. nurodė, kad gyvena su ieškove, o su atsakovu nenori bendrauti ir matytis, nes atsakovas ankščiau mušė mamą.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
11. Bylos duomenimis K. V. nuo pat gimimo prižiūrima ir gyvena su motina. Iki 2016 metų vaikas su motina dar gyveno kartu su atsakovu, tačiau tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su motina. Ieškovė su dukra gyvena ieškovei priklausančiame bute. Ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė. Taip pat šiam reikalavimui byloje pritaria ir Tarnyba. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. K. (CPK 178 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametė dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kas metus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Reikalavimas grindžiamas patiriamomis išlaidomis, t. y. mėnesinės išlaidos maistui sudaro 300 Eur, vaistams, vitaminams skirtina 50 Eur suma, skalbimo priemonėms bei higienos reikmenims skirtina 30 Eur suma, drabužiams ir avalynei - 50 Eur, išlaidoms, mokyklai, ir su mokykla susijusioms reikmėms skirtina 100 Eur suma, ekskursijoms, pramogoms ir atostogoms - 50 Eur, būsto išlaikymui skirtina 70 Eur suma. Viso 650 Eur. Šiuo metu nepilnamete dukra rūpinasi tik ieškovė (vaikas gyvena kartu su ieškove, dukra lanko mokyklą), o atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, su dukra nebendrauja, jokių vaiko priežiūros išlaidų nepatiria.
14. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos sutrikimų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios turėtų įtakos jų darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui) bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, o bylos duomenimis, jis neturi daugiau nepilnamečių vaikų, dėl ko nepatiria su vaiko priežiūra susijusių išlaidų, į tai, kad atsakovas nuo 2016 metų neteikia jokio išlaikymo nepilnametei dukrai, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnametės dukters K. V. išlaikymui po 250 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
15. Ieškovė taip pat prašo priteisti nepilnamečio vaiko K. V. išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, iš viso 7200 Eur (200 Eur x 36 mėn.), nes nuo gyvenimo skyriumi pradžios (nuo 2016 metų) atsakovas materialiai neprisidėjo prie dukters išlaikymo.
16. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.
17. Teismas atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, į ieškovės ir ieškovės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepaneigtas jokiais priešingais įrodymais ir todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo aukščiau nurodytu laikotarpiu prisidėjo tinkamai, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 7200 Eur (200 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovei S. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriuo ieškovei apmokėta antrinės teisinės pagalbos išlaidos (100 proc.), taip pat ieškovė šiuo sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
20. Taigi, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus sumokėjimo. Taip pat teismui pateikta duomenų, kad buvo patirtos bendros 270 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Taip pat byloje buvo patirtos 13,44 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.
21. Teismas tenkino iš esmės 100 proc. ieškinio reikalavimų.
22. Kaip minėta, nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl už tokį reikalavimą, jį pateikus elektroninio ryšio priemonėmis, turėjo būti sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
24. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.
25. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 162 Eur (7200 x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
26. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc., todėl iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 330 Eur (100 Eur + 68 Eur + 162 Eur) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį nuo kurio ieškovė buvo atleista.
27. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc., taip pat priteistina iš atsakovo 270 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263–265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nepilnametės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskonimą 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (56300, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.