Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Joniškio rajono apylinkes teismo teiseja Alma Jurgeliene, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant nukentejusiajai O. M., nukentejusiosios atstovui advokatui Z. Š., prokurorei Vijoletai Kurtkienei, kaltinamojo gynejui advokatui J. N., ekspertei V. M., teisiamajame posedyje išnagrinejo privataus kaltinimo iškelta baudžiamaja byla del priverciamuju medicininiu priemoniu taikymo A. M., a.k(duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR pilieciui, senatves pensininkui, vedusiam, gyvenanciam (duomenys neskelbtini), esanciuose (duomenys neskelbtini), kaltinamam padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

A. M. 2007 m. lapkricio 5 d. 24 val. ir 2007 m. lapkricio 6 d. 1 val. gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini), mušdamas sutuoktine O. M., jai padare galvos smegenu sukretima, šešias kraujosruvas galvoje, viena kraujosruva kakle, dvylika kraujosruvu ant ranku, keturias kraujosruvas kaireje krutyje, viena kraujosruva krutines dešineje puseje, septynias kraujosruvas nugaroje ir viena kraujosruva dešiniajame petyje, taip bukais kietais daiktais sudave nukentejusiajai 32 smugius ir sukele jai nežymu sveikatos sutrikdyma.

Tai, kad A. M. ivykde nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., irodyta šiais teisminio bylos nagrinejimo metu ištirtais irodymais:

Nukentejusioji O. M. parode, kad su A. M. santuokoje pragyveno 24 metus. Kai Lietuvos valdžia pradejo gražinti nusavintas žemes, jos sutuoktinis reikalavo parduoti sodyba, žeme ir kraustytis gyventi i jo teviške Kelmes rajone. Del to prasidejo nesutarimai šeimoje, nes ji nenorejo parduoti savo namo ir žemes. Nesutarimai tarp ju tesesi jau daug metu. Paskutiniu metu iki sumušimo jie gyveno atskiruose kambariuose, nors ji gamino valgi abiems. Ta 2007-11-05 diena jai buvo sukilusi temperatura, todel nuejo anksciau miegoti - apie 18 val. Imigusia ja pažadino trenksmas virtuveje. Kambaryje buvo tamsu. A. M. priejo prie jos ir pavadines ja necenzuriniu žodžiu, reiškianciu laisvo elgesio moteri, pasake: „Tu man net vandens stiklines neatnešei“. Tada trenke jai kumšciu i galva ir pradejo smaugti. Ji buvo labai išsigandusi, šiaip taip atlaisvino jo pirštus ir sušuko. Sutuoktinis išmete ja iš lovos, ant grindu. Tada pastume, ir ji nugriuvo kniubscia. Sutuoktinis užlipo jai ant nugaros ir stovejo. Kiek laiko tai tesesi, nežino, buvo praradusi samone. Kai atsipeikejo, dege kambaryje šviesa. Ji nušliauže i virtuve prie vandens kibiro, nes norejo gerti. Tuo metu vyras stovejo virtuveje, vienoje rankoje laike žarstekli, kitoje – kirvuka. Jis ateme jos paimta puoduka, pats paseme atsigerti vandens ir padave jai. Po to sutuoktinis paciupo šluotkoti ir eme ja mušti per nugara sakydamas“ marš i lova“. A. M. yra ir seniau grasines, kad ja užmuš, o pats pasikars. Del tu ankstesniu konfliktu i policija nesikreipe, nes buvo geda, ka žmones pamanys. Iki nagrinejamo ivykio dar nebuvo nutarusi skirtis su vyru. Ta pacia nakti iš lapkricio 5 i 6 d., bijodama vyro susidorojimo, nuejo pas kaimyne R. B.. Ji nuejo basa, suplešytais marškiniais, kruvinu veidu. Kaimyne pakviete R. R., kuri nuejo i namus paimti jos daiktu, taciau A. M. pastarosios neileido. Kaimyne jau buvo iškvietusi policija. Kai atvyko policijos pareigunas, jis kartu su R. nuejo pas A. M. ir parneše jos daiktus. Prašo priteisti žalos atlyginima iš kaltinamojo kaip nurodyta skunde. Iki ju santuokos A. M. nebuvo toks agresyvus. Yra gydesis 3 metus sanatorijoje, del ko – nežino. Del sumušimo ji reikalauja priteisti 10 000 litu moralinei žalai atlyginti. Žino, kad dabar sutuoktinis yra seneliu namuose Joniškyje, taciau kokia jo sveikata, nesidomejo, jo nelanke. Mano kad A. M. turi susitaupes pinigu, nes duodavo ju savo dukrai, kai pastaroji atvažiuodavo. Kai prieš 12 metu ji pati buvo labai susirgusi ir turejo gultis i ligonine, praše sutuoktinio pinigu, bet jis nedave. Negalinti pasakyti, kelinta valanda ivykio metu ji prabudo, jau buvo tamsu. Kaltinamaji pirmiausia atpažino iš balso, be to namu langai buvo neužtraukti ir pro juos šviesa sklido nuo gatves žibinto. Skunde nepaminejo keiksmažodžiu, kokiais ja išvadino sutuoktinis, nes buvo geda. Iki to ivykio yra buve ir daugiau konfliktu su sutuoktiniu, pastarasis yra metes i ja šakes, bet nepataike. Del to i policija nesikreipe.

Liudytoja R. B. parode, kad kaltinamasis ir nukentejusioji yra jos kaimynai. 2007-11-05, apie 23.30 val., jau miegojo, kai kažkas pabelde i jos namu duris. Atsikelusi pažiurejo pro langa, pamate stovincia kaimyne O. M. ir ileido vidun. Kaimyne atrode baisiai : suplešytais, kruvinais naktiniais maršiniais, basa, pamušta kaire akimi, iš kurios bego kruvinos ašaros. Kaimyne buvo šoko busenoje; ji irgi išsigando. O. M. pasake, kad sumuše vyras. Tada iš karto ji paskambino R. R., kuri yra nukentejusiosios sesers marti. Kai R. R. atejo, abi skambino greitajai pagalbai, policijai. Ji dar paskambino M. dukrai I. Š.. Nukentejusiai kaimynei dave raminanciu vaistu, po to atvyko greitoji pagalba ir apie 1 val. senute išveže i ligonine. Ji negali pasakyti, kas vyko ta nakti pas M. namuose, Ryta atvažiavo M. dukra I. Š., su ja nuejo i M. namus. Kaltinamasis klause, kur yra jo žmona, atrode, kad nepamena kas ivyko. A. M. buvo agresyvaus budo. Yra ne karta ir ja išpludes, bardavo savo žmona del visokiu smulkmenu. Ji yra maciusi, kaip jis iniršes žiauriai muše karve su pagaliu. Kalbedamas jis megdavo kumšciu trankyti i stala, eidamas trankydavo duris. M. yra sakiusi, kad vyras ja žlugdo psichologiškai. Pažista šia kaimyne nuo pat savo gimimo, o kaltinamaji apie 25 metus. Nesutarimai tarp M. prasidejo prieš kokius 10 metu. Ji yra girdejusi, kai kaltinamasis priekaištaudavo savo žmonai del buities.

Liudytoja R. R. parode, kad nukentejusioji yra jos vyro teta, o kaltinamasis – tetos vyras. 2007-11-05 nakti, po 24 val. jai paskambino R. B. ir praneše, kad atejo sumušta O. M.. Ji nubego pas R. B., ten pamate, kad O. M. guli lovoje pamušta akimi, ant rankos jai buvo matyti didele melyne, Tetos naktiniai marškiniai buvo suplešyti, kruvini. Moteris silpnai kalbejo, buvo išsigandusi, pasake, kad ja sumuše vyras A. M.. Tada ji su B. iškviete greitaja pagalba. Ji pati buvo nuejusi i M. namus paimti nukentejusiosios daiktu, bet A. M. jos neisileido. Atvyko greitoji, jie iškviete policija. Medikai išveže O. M. i ligonine. Atvykus policijos igaliotiniui J. K., jie kartu nuejo pas A. M., pastarasis juos isileido, taciau reikejo ilgai belstis, kol atidare duris. Ji paeme O. M. rubus, o policijos pareigunas kalbejosi su A. M.. Tetos kambaryje ant grindu metesi puodelis, kede buvo nuversta, grindu takas buvo sustumtas. A. M., atidares duris, buvo nustebes, del ko pas ji atvyko policija. Tetos vyras budavo keisto budo, kartais neprisimindavo, ka sake; prašydavo ka nors nupirkti, po to užmiršdavo, kad praše, kad dave pinigu. A. M. ji gerai pažinojo, nes rupinosi tetos šeima apie 3 paskutiniuosius metus.

Liudytojas J. K. parode, kad dirba Šiauliu apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato Žagares nuovadoje tyreju. 2007-11-05 nakti budejo nuovadoje, kai gavo iš komisariato budetoju dalies pranešima nuvykti i (duomenys neskelbtini), kur vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykes pas R. B. rado jos kaimyne O. M., kuri buvo suplešytais naktiniais marškiniais. R. B. pasake, kad kaimyne sumuše jos vyras. Greitoji pagalba jau buvo atvykusi. Tada jis su R. R. nuejo i M. namus, pabelde duris, ir kaltinamasis juos ileido. R. nuejo paimti M. rubu, o jis kalbejosi su M.. Pastarasis atrode ramus, kalbejo ir elgesi ramiai, sake, jog nieko cia neatsitiko, stebejosi, kodel atvyko policija. Kambariai buvo tvarkingi, nieko ypatingo jis M. namuose nepastebejo. M. pasakojo, kad su žmona susibare, tik nesuprato, kam reikejo kviesti policija. Atrode, kad kaltinamasis tikrai neprisimena, kas ivyko; klausinejo, kur yra jo žmona, matesi, kad tikrai nežino, kur pastaroji randasi. A. M. elgesi ramiai, netrukde paimti M. drabužiu, atrode kaip pabudes iš miego, bet buvo apsirenges.

Apklausta liudytoja I. Š. parode, kad kaltinamasis yra jos tevas. 2007-11-05 nakti i 6 diena jai paskambino tevo kaimyne R. B. ir pasake, kad tevas sumuše savo sutuoktine O. M.. Ji pati gyvena Šiauliuose, todel atvažiavo ryte i Žagare. Namuose rado tik teva. Paklause jo, kur yra pamote, jis atsake, kad nežino, gal nuejo pas vištas. Suprato, kad jis nieko nepamena, kas atsitiko. Tevo vieno palikti negalejo, todel išveže ji ir patalpino i slaugos namus, nes vienas jis gyventi butu nesugebejes. Ir seniau tevui budavo su atmintimi prastai. Išejes miestan, pasiklysdavo, nesiorientavo aplinkoje. Ji teva lankydavo, apskalbdavo. . Po to ivykio teva pagulde i slaugos ligonine, o po to O. M. sakesi, kad jo i namus nebepriims. Tada tevas buvo patalpintas i „Santaros“ seneliu namus, kur jis dabar ir gyvena. Dabar tevo sveikata bloga, jis beveik nevaikšto, nebeturi atminties; karta išejes iš seneliu namu kiemo, pasiklydo. Dabar jos tevas vienas i lauka neleidžiamas, yra gydomas, todel liudytoja mano, kad jam nebutina taikyti priverstines medicininio poveikio priemones. Nukentejusiosios prašoma priteisti 10 000 litu suma yra nepagrista, jos tevas neturi ir nera turejes tiek pinigu.

2007-11-09 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2094/07(04) nurodyta, kad O. M. galvos smegenu sukretimas, kraujosruvos kairiajame momenyje, kaires ausies kaušelyje, veide, kakle, dešiniame rieše, abiejose plaštakose ir dilbiuose, kairiame žaste, kaireje krutyje, krutines dešineje puseje, nugaroje, dešiniame petyje padaryti bukais kietais daiktais, keletos valandu begyje iki nukentejusiaja 2007-11-06 1 val. 15 min. paguldant i Joniškio ligonine, sukele nežymu sveikatos sutrikdyma (b.l.3);

2009-04-27 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto pateiktame rašte Nr.SD 171/09 (04) konstatuota kad pateikiama papildoma specialisto išvada del O. M. padarytu sužalojimu, t.y. kad iš turimu teismo medicininiu duomenu nera galimybes nurodyti konkreciai, kokiais bukais kietais daiktais buvo padaryti kuno sužalojimai; kad O. M. kune rastiems sužalojimams padaryti reikejo 32 smuginiu poveikiu bukais kietais daiktais; kad nukentejusiosios kune rasti sužalojimai nera budingi griuviminei traumai (b.l.91).

2009-01-22 teismo psichiatrijos ekspertizes akte Nr.86 TPK-17 pateiktos išvados: kad galima daryti prielaida, jog tiriamo byloje ivykio metu (2007m. lapkricio 5 – 6 dienomis ) A. M. sirgo letiniu psichikos sutrikimu – igyta silpnaprotyste; tiketina, kad A. M. nusikalstamos veikos metu nesuprato savo veiksmu esmes ir negalejo ju valdyti; šiuo metu A. M. serga letiniu psichikos sutrikimu – igyta silpnaprotyste; del tokio psichikos sutrikimo asmuo negali buti pilnavertis teismo proceso dalyvis; A. M. reikalinga taikyti priverstines medicininio poveikio priemones – ambulatorini stebejima ir gydyma vietos psichikos centre (b.l.61-63)..

Eksperte V. M. teisme parode, kad jos pateikta teismo psichiatrijos išvada paremta medicininiais dokumentais, A. M. psichines busenos tyrimu. Tiriamasis 2008-05-15 buvo apžiuretas apylinkes psichiatro, jam nustatyta nepatikslinta demencija. Ekspertinio tyrimo metu tiriamasis buvo samoningas, labai formalaus kontakto, i klausimus dažnai neatsakydavo. Tiriamojo saves suvokimas labai žymiai sutrikes, jis nesugebejo pasakyti savo amžiaus, kur gyvena, nesugebejo atpasakoti savo gyvenimo ivykiu. Tyrimo metu A. M. nesuvoke situacijos, aplinkybiu. Jo asmenybe nuskurdusi, primityvi, susiaurejusiu interesu. Jis visiškai nesuprato ekspertinio tyrimo esmes, nesuvoke teismines situacijos esmes. Atlikus psichologini tyrima nustatyta bendras tiriamojo intelekto regresas ir ryškus specifiniai isiminimo proceso sutrikimai. Nustatyta kaltinamojo labai ryškus specifiniai orientacijos, atminties, mastymo, demesio sutrikimai, t.y. išreikšti silpnaprotystes sindromo požymiai. Darytina išvada, kad ivykio metu A. M. jau turejo demencijos sutrikima. Tiketina, kad A. M. nusikalstamos veikos metu nesuprato savo veiksmu esmes ir negalejo ju valdyti. Po ivykio kaltinamasis galejo neatsiminti, kas ivyko. Iš liudytoju parodymu galima spresti, kad taip ir buvo. Kaltinamasis negali buti pilnavertis proceso dalyvis. A. M. tikslinga taikyti priverstines medicininio poveikio priemones – ambulatorini stebejima ir gydyma vietos psichikos sveikatos centre.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu, teismas nustate, kad A. M. panaudojo fizini smurta prieš savo sutuoktine O. M. ir sukele jai nežymu sveikatos sutrikdyma. Teismo ištirti irodymai – patvirtina, kad A. M. padare istatymo draudžiama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Iš teismo psichiatrijos ekspertizes akto byloje ir teisme išsakytu ekspertes parodymu matyti, kad A. M. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu serga letiniu psichikos sutrikimu – igyta silpnaprotyste; todel jis tiek dabar, tiek darydamas mineta istatymo uždrausta veika del savo psichikos sutrikimo negalejo suvokti veikos pavojingumo, negalejo teisingai suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Del šios priežasties A. M. atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje itvirtinta nepakaltinamo asmens savoka. Šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti specialistu rekomenduojama priverciamaja medicinos priemone – ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros centre (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Nukentejusioji O. M. pareiške byloje civilini ieškini, reikalaudama priteisti iš kaltinamojo A. M. 169,37 Lt turtines žalos ir 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 str. 1 d. numato bendraja nuostata, kad veiksnus fizinis asmuo, padares žala tokios busenos, kai jis negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, už padaryta žala neatsako; o šio straipsnio 4 dalyje konstatuota, kad jeigu žalos padare asmuo, kuris savo veiksmu reikšmes suprasti ar ju valdyti negalejo del psichines ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali ipareigoti atlyginti žala kartus su šiuo asmeniu gyvenanti jo sutuoktini, tevus ar pilnamecius jo vaikus, kurie žinojo apie tokia žala padariusio asmens psichikos bukle, taciau nesieme priemoniu, kad tas asmuo butu pripažintas neveiksniu. Remdamasis minetomis istatymo nuostatomis, sažiningumo ir protingumo kriterijais bei i ta aplinkybe, kad nukentejusioji O. M., budama A. M. sutuoktine, daug metu gyveno kartu juo vienoje šeimoje ir žinojo apie sutuoktinio psichines bukles pablogejima, agresyvu elgesi paskutiniaisiais ju bendro gyvenimo metais, pati nesieme jokiu priemoniu, kad toks asmuo butu pripažintas neveiksniu, teismas šioje byloje neturi pagrindo tenkinti nukentejusiosios pareikšto civilinio ieškinio.

Del nustatytu byloje aplinkybiu teismas neturi pagrindo iš kaltinamojo priteisti ir procese buvusias bylinejimosi išlaidas (BPK 105 str.-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdestytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 404 str.,

nutaria:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamu del padarytos istatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d, ir taikyti jam priverciamaja medicinos priemone – ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros centre.

Nutarti pavesti vykdyti VšI Joniškio psichikos sveikatos centrui.

Nukentejusiosios O. M. civilini ieškini atmesti.

Proceso išlaidu iš kaltinamojo A. M. nepriteisti.

Nutartis per 20 dienu nuo jos paskelbimo gali buti skundžiama Šiauliu apygardos teismui, skunda paduodant Joniškio rajono apylinkes teisme.