Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.81/04-869 taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. V. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 7 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. skundas atmetamas

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu, bei kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra. Nuteistasis skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra neobjektyvus, priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, skundžiamos nutarties, o taip pat ir Komisijos nutarimo turinį, aukštesnysis teismas daro priešingą išvadą, t. y. sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą Socialinio tyrimo išvadą ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Be to, skunde dėstomos aplinkybės, jog visi Komisijos nariai balsavo už lygtinį paleidimą nuteistojo L. V. atžvilgiu nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama žemai rizikos grupei, jis 36 kartus skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, išėjęs į laisvę turės kur dirbti bei gyventi, bausmės atlikimo metu nuteistasis parodė motyvaciją mokytis įgijo vidurinį išsilavinimą, keturias profesines kvalifikacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė „Alkoholio prevencijos užsiėmimų“ ciklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai ignoravo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į Komisijos nutarime nurodomas aplinkybes dėl jo galimybės būti neizoliuotam ir daugiau nenusikalsti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, jog L. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis 6 kartus svarstytas drausmės komisijoje, 5 kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, paskutinį kartą baustas 2019 m. rugsėjo 24 d., tačiau akivaizdu, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad L. V. drausminės nuobaudos buvo paskirtos vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje 2011 m., 2014 m., 2016 m., 2019 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, siekiantis probacijos privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis paskutinį režimo reikalavimų pažeidimą padarė po to, kai buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Vadinasi, būdamas mažiau prižiūrimoje aplinkoje savo pozityvaus elgesio ilgesnį laikotarpį išlaikyti nesugebėjo. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį. Nors L. V. anksčiau neteistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą atlieka už labai sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą – nužudymą, siekiant nuslėpti kitą sunkų nusikaltimą – išžaginimą. Ši aplinkybė, priešingai nei teigiama skunde, yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors nusikaltimų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, paminėtos aplinkybės taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.

14. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. V., net ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar nustatomi tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai: smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; skolų, ieškinių menkos apmokėjimo galimybės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nors ir geba atpažinti problemines sritis, tačiau jam vis dar trūksta gilesnės savianalizės ir suvokimo, kad elgesys priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių. Apie savo tikslus kalba gana nekonkrečiai. Nors nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdytas nusikaltimas suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas. Nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nuteistojo elgesį pataisos namuose teisėjų kolegija abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas socialinių ryšių su artimaisiais (tėvais, broliais, seserimi) palaikymas, noras rūpintis savo sūnumi, gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybės susijusios su gyvenamąją vieta ir artimaisiais egzistavo nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo lemiamu faktoriumi, sulaikančiu jį nuo teisei priešingo elgesio, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, jog L. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Tuo tarpu L. V. pozityvus elgesys, gauti paskatinimai, motyvacija darbui taip pat atitinkamai buvo įvertinti, kas sudarė pagrindą jo perkėlimui į Pusiaukelės namus, tačiau tolimesniems pokyčiams ir kriminogeninių veiksnių eliminavimui svarbus nenutrūkstamas tolimesnis nuteistojo stebėjimas. Šiuo atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kylą pagrįstų abejonių ar jau dabar paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

17. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji L. V. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (likusi neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo (2022 m. rugpjūčio 11 d.) priėmimo dienai) – 3 (trys) metai 3 (trys) mėnesiai ir 26 (dvidešimt šešios) dienos, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį L. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam L. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo L. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.