Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. M., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, 6 MGL (228,00 Eur) bauda, baudą sumokėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2022 m. birželio 5 d. apie 21 val. 40 min. gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį E. L. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą bei nubrozdinimą nosyje, ir dėl nosies kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą.

R. M., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. E. L. yra kaimynas, konfliktų tarp jų nebuvę. 2022 m. birželio 5 d. apie 21 val. 30 min., būdamas tėvų namuose, išgirdo, kažką triukšmaujant, rėkiant ant keliuko. Netrukus išgirdo spardant, daužant į namo lauko duris iš kiemo pusės. Mama M. M. nuėjo prie lauko durų pažiūrėti, kas daužo duris. Jis per virtuvės langą pamatė, kad kieme neblaivus E. L.. Jis iš karto išėjo per lauko duris ir pamatė, kad E. L. apsvaigęs, agresyvus, svirduliavo, vos laikėsi ant kojų, buvo sugniaužęs abu kumščius, rėkė, keikėsi, grasino visus užmušti. E. L. spyrė koja prie durų stovinčiai M. M., bet nepataikė. Pamatęs, kad girtas E. L. agresyvus, spyrė mamai, jis išėjo pro lauko duris į kiemą prie pat durų. Jį pamatęs, E. L., grasindamas užmušti, sugniaužęs kumščius, iškėlęs rankas, užsimojęs smogti, rėkdamas, kad užmuš, bandė bėgti link jo ir bandė kumščiu suduoti jam į galvą, bet nepataikė, bandė spirti koja. Tuomet jis pats, susinervinęs, jog neblaivus E. L. daužo į namo duris, bandė spirti mamai, kumščiu bandė jam smogti, tyčia sudavė vieną smūgį E. L. į nosį ir ją sulaužė. Nuo jo smūgio E. L. nugriuvo kniūbsčias, veidu žemyn, smūgis buvo stiprus. E. L. atsistojo nuo žemės ir nuėjo ant kelio. Eidamas E. L. šaukė, kad jam sulaužė nosį. Netrukus atvažiavo pareigūnai ir medikai. Tik tada išėjo ant kelio ir matė, kad E. L. nosis ir veidas kruvini. E. L. kumščiu sudavė, norėdamas nuraminti, išvyti iš savo kiemo, apginti mamą ir save. Labai gailisi, kad pasikarščiavęs tyčia sužalojo E. L.. Vėliau pasikalbėjo su nukentėjusiuoju E. L., jie viską išsiaiškino, padarytą žalą E. L. atlygino, su juo susitaikė, atsiprašė (b. l. 119-125).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. vakare jis pats pas draugą gėrė alų ir degtinę. Sodelyje po medžiu buvo neblaivūs D. B. ir R. M.. Telefonu R. M. paskambino Ž. M.. Telefonu girdėjo, kad Ž. M. broliui liepė jį apraminti. Gal po valandos jis su D. B. ėjo į namus. Einant K.. kaimo keliuku pro M. namus, jis sugalvojo nueiti išsiaiškinti su Ž. M., kodėl šis rėkė telefonu. D. B. liko laukti ant kelio, o jis nuėjo prie namo durų, pabeldė į namo lauko duris, bet durų niekas neatidarė. Jis dar kartą stipriai pabeldė kumščiu į duris. Po antro pabeldimo, staiga pajuto vieną stiprų smūgį į nosį. Tuo metu jis nematė, kas, kokiu būdu, dėl kokių priežasčių jam sudavė į nosį. Nuo suduoto stipraus smūgio suklupo. Iš karto po smūgio jam iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas. Jis nenugriuvo, tik suklupo. Jam skaudėjo, rankomis susiėmė veidą, nosį ir tada pamatė prie jo stovintį R. M.. Tik tada suprato, kad jam vieną smūgį sudavė R. M.. Jis išbėgo iš kiemo į gatvę, kur laukė D. B., ir paprašė iškviesti GMP. Jis buvo neblaivus, blogai jautėsi, nes kraujavo nosis, trūko oro, svaigo galva. D. iškvietė pagalbą. Atvykę medikai išgabeno į Alytaus ligoninės Priėmimo skyrių, kur konstatavo nosies kaulų lūžimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Jam nustatytas 1,8 promilių girtumas. Dėl nosies kaulų lūžio niekur nesigydė, gydymo išlaidų neturėjo, o neturtinę žalą atlygino R. M. savo iniciatyva, jo atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23-29, 32-35).

Liudytojas D. B. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d., gal apie 18-19 val., jis neblaivus nuėjo pas kaimyną, kur rado sode alų geriančius E. L., R. M.. Jis, E. ir R. gėrė alų, buvo neblaivūs. Gal apie 20 val. kaimynui paskambino Ž. M.. Kol šie kalbėjosi, neblaivus E. L. buvo šalia. J. pokalbio metu buvo įjungęs telefono mikrofoną, todėl girdėjo, ką šie kalba. Pokalbio metu Ž. M. pavadino E. L. pravarde „S.“. E. L. dėl to labai susinervino, garsiai pagrasino Ž. M. šį sumušti. Tarp Ž. M. ir E. L. kilo žodinis konfliktas, todėl pokalbis baigėsi. Jie dar pasėdėjo. Apie 21-21.30 val. E. L. norėjo eiti namo, o jis pats ėjo su pastaruoju. Einant link E. L. namų, pakeliui E. L. sugalvojo užeiti pasikalbėti, išsiaiškinti su Ž. M.. Jis liko laukti ant kelio, o neblaivus E. L. vienas nuėjo į M. sodybos kiemą. Ką jis darė, nežino, nematė, bet girdėjo garsų, stiprų bildesį. Jis buvo ant kelio gal už 20-30 metrų nuo kiemo. Girdėjo tik kelis pabeldimus. Netrukus iš M. kiemo atėjo neblaivus E. L., rankomis užsiėmęs kraujuojančią nosį, paprašė kviesti policiją, keikėsi, koliojosi, bet nesakė kas, kokiu būdu, dėl kokių priežasčių jį sužalojo. Į M. kiemą E. L. nuėjo sveikas, o išėjo iš kiemo labai kraujuojančia nosimi, sumuštas. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė medikų. Netrukus atvažiavo medikai, apžiūrėję E. L., išgabeno šį į ligoninę (b. l. 67-73).

Liudytoja M. M. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. vakare sūnus R. M. buvo kažkur išėjęs. Vakare Ž. paskambino telefonu J. L., J. L. kalbėjo įsijungęs mikrofoną, todėl ji girdėjo pokalbį, girdėjo, kad prie J. L. buvo E. L., kuris kišosi į pokalbį, šūkavo. Ž. pavadino E. L. „S. ir šis labai susinervino, iš karto pradėjo grasinti, žadėjo užeiti, grasino užmušti. Ji liepė sūnui baigti pokalbį. Ji su sūnumi Ž. buvo savo namuose K. kaime. Gal apie 21 val. 30 min. išgirdo triukšmą ant kelio, riksmus. Pamatė į jų kiemą ateinantį E. L.. Šis buvo agresyvus, sugniaužęs abu kumščius, rėkė, keikėsi, liepė ateiti ant kelio, sakė, „pamatysite, kas jums bus“. Ji nuėjo prie lauko durų ir užstojo savo kūnu duris. Ž. atėjo prie lauko durų. Tik pravėrus lauko duris, pamatė prie jų namo stovintį neblaivų E. L.. E. L. kažką šūkavo, rėkė, kvietė sūnų išsiaiškinti, muštis. E. L. koja vieną kartą stipriai jai spyrė, bet ji pasitraukė ir jis nepataikė. E. L. spyrė vieną kartą į namo duris. Ž. buvo prie durų namo viduje, ji neleido jam išeiti į kiemą. Ji buvo prie durų, kai į kiemą atėjo sūnus R. M.. Pamatęs R., E. užsimojo šiam smogti kumščiu, bet nepataikė. R. delnu atstūmė E., bet šis nenugriuvo, tik toliau bandė pulti, spirti R., užkliuvo už gėlių vazono ir griuvo kniūbsčias veidu žemyn. E. L. nugriuvo ant takelio pats - dėl girtumo galėjo neišlaikyti pusiausvyros. E. L. atsistojus nuo asfaltuoto takelio, jam iš nosies bėgo kraujas. Matė, kad jis delnu valėsi nosį. E. L. išėjo iš kiemo. Ji su sūnumis prie kelio laukė medikų ir pareigūnų. E. L. buvo neadekvatus, agresyvus, grasino. E. L. pats grasino visiems, pats atėjo į jų namus ir spyrė duris, bandė jai įspirti, sudavė kumščiu R. (b. l. 73-78)

Liudytojas R. M. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. pas J. L. sode jis, D. B. ir E. L. gėrė alų ir degtinę. Nuo išgerto alkoholio buvo stipriai apsvaigęs. E. L. buvo taip pat neblaivus. Vakare J. L. paskambino jo brolis Ž. M.. J. L. kalbėjo įjungęs telefono mikrofoną. E. L. buvo šalia ir įsikišo į pokalbį. Bekalbant Ž. pavadino E. L. „S.“. Šis dėl to labai supyko, pradėjo koliotis, keiktis. E. L. buvo labai apsvaigęs. Jie dar sode gėrė alų, o D. B. ir E. L. kažkur išėjo. Kas vyko vėliau, nežino (b. l. 78-84).

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis 2022 m. birželio 5 d. apie 18-19 val. paskambino J. L.. Kalbant telefonu buvo įjungęs telefono mikrofoną, todėl girdėjo, kad kažkur šalia yra neblaivus E. L., nes šis kažką garsiai kalbėjo, įsikišo į pokalbį. Telefonu jis pavadino E. L. „S.“. Dėl to šis supyko ir pradėjo kolioti, kažką grasinti, sakė, kad „sumuš M.“. Pagal balsą suprato, kad E. L. neblaivus. Su E. L. bendravo per įjungtą telefono garsiakalbį. Pakalbėjęs su J. L., buvo namuose. Netrukus pažiūrėjęs per langą pamatė ateinantį neblaivų E. L. ir išgirdo stipriai daužant jų namo lauko duris. E. L. buvo labai agresyvus, gniaužė suspaustus delnus, kvietė muštis. Jis su mama pradarė lauko duris ir vėl iš karto jas uždarė, nes E. L. per durų tarpą bandė spirti mamai M., bet nepataikė. Jis buvo namo viduje. Tuo metu į kiemą atėjo brolis R. M.. Per langą matė, kad E. L. bandė suduoti R., bet šis išsilenkė smūgio. Jis tuo metu atidarė duris ir išėjo į kiemą. Kai atidarė durtis, matė, kad E. L. jau buvo kruvinu veidu, stovėjo ant keliuko ir kažką šaukė. R. buvo kieme, jis buvo ramus. Jis pats nematė kada, kokiu būdu E. L. susižalojo nosį, nematė jokių R. M. smūgių (b. l. 84-89).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-20).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: E. L. nustatyta nubrozdinimas nosyje, nosies kaulų lūžis; sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis; sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio; remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, nubrozdinimas nosyje laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu; remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 50-51).

Akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo E. L. ir įtariamojo R. M. parodymai (b. l. 124-128). E. L. nurodė, kad einant pro M. namus, jis sugalvojo nueiti išsiaiškinti su Ž. M.. Jis nuėjo prie namo durų, stipriai pabeldė į lauko duris. Po antro pabeldimo pajuto vieną stiprų smūgį į nosį. Jam sudavė R. M.. Nuo smūgio kumščiu jis suklupo, bet nenugriuvo, veidu į žemę neatsitrenkė. Nuo R. M. smūgio kumščiu jam lūžo nosies kaulai, pradėjo bėgti kraujas. R. M. nurodė, kad sutinka su E. L. parodymais, prisipažįsta, kad susinervinęs, jog E. L. daužė namo duris, spyrė mamai, užsimojo jam, kumščiu tyčia sudavė E. L. vieną smūgį į nosį, ją sulaužė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. M. tyčia nukentėjusiajam E. L. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą bei nubrozdinimą nosyje, ir dėl nosies kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo E. L., liudytojo D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinio veiksmo pobūdį (vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam į nosį), nukentėjusiojo sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį (nubrozdinimas nosyje, nosies kaulų lūžis), kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtinis veiksmas sukėlė nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. M. vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 90-93), nedirba (b. l. 94). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. M. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą – R. M. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22 val. iki 6 val. jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-129).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą – R. M. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22 val. iki 6 val. jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą – R. M. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22 val. iki 6 val. jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini).

Skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL (500,00 Eur) (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini) (Gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardas, pavardė bei asmens kodas).

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti R. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti R. M., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.