Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-300-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
1A-179-300-2011
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-00526-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
D. U.
Advokatai
Zenonas Klapatauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-300/2011Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00526-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Andruškevičiui,gynėjui advokatui Zenonui Klapatauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nuosprendžio, kuriuo:

D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. U. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini,) (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas nukentėjusios I. M. atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad pagriebė už rankinės, laikomos I. M. rankose, bandė ją išplėšti, tačiau nukentėjusiajai nepaleidus rankinės, tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai į kairį petį ir pargriovęs ant žemės iš nukentėjusiosios I. M. rankų išplėšė rankinę, taip sukeldamas fizinį skausmą pagrobė nukentėjusios I. M. turtą: 100 Lt vertės rankinę, 40 Lt vertės piniginę, 125 litus, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120“ su „Omnitel“ SIM kortele, 40 Lt vertės vaistus „Nitroglicerin“, nukentėjusiosios vardu išduotą pensininkės pažymėjimą, 2 Vilniaus troleibusų parko bilietus, kurių 1 vnt. vertė – 1 Lt, iš viso 2 Lt vertės, 15 Lt vertės užrašų knygelę su vizitinėmis kortelėmis, 30 Lt vertės rožančių, 5 Lt vertės šukas, 10 Lt vertės du parkerius (1 vnt. vertė 5 Lt , 5 Lt vertės lūpų dažus, 2 beverčius raktus nuo buto, tuo padarydamas nukentėjusiai I. M. 672 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. U. prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, nusikaltimo padaryti neplanavo, jį padarė spontaniškai, jog padėjo atskleisti nusikaltimą duodamas parodymus, atsiprašė nukentėjusiosios ir sutiko su jos ieškiniu, ir jį yra pasiruošęs atlyginti. Taip pat nurodo, kad jo tėvas yra antros grupės invalidas, tėvu jis rūpinosi ir jam padėdavo. Skunde rašo, jog turi sugyventinę, kuri augina du mažamečius vaikus, jis vaikais rūpinosi ir padėjo juos auginti. Taipogi nurodo, kad jis buvo registruotas darbo biržoje, yra jauno amžiaus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. U. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo skundo argumentų

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. U. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu, metų eigoje administracine tvarka nebaustas, Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, nevedęs.

Nuteistojo D. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. U. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams – savo dydžiu mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to ši bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad padėjo atskleisti nusikaltimą duodamas parodymus, atsiprašė nukentėjusiosios, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). O tos aplinkybės, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiosios, kad nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, nusikaltimo padaryti neplanavo, jį padarė spontaniškai, kad sutiko su nukentėjusiosios ieškiniu, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties, be to, šios aplinkybės nėra pakankamos, kad remiantis jomis būtų galima švelninti bausmę.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis yra jauno amžiaus, buvo registruotas darbo biržoje, yra pasiruošęs atlyginti civilinį ieškinį, taipogi nėra pakankami, kurių pagrindu būtų galima mažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo invalidu tėvu, sugyventine ir jos mažamečiais vaikais, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą bausmę, todėl švelninti ją dar labiau remiantis apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Zigmas KavaliauskasVirginija Žindulienė