- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- eI3-3296-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00446-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities VPK
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja G. Š. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) viršininko 2020-02-04 įsakymo Nr. 20-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. ir G. Š. skyrimo“ dalį dėl G. Š. paskirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad ginčijamo įsakymo dalis dėl G. Š. paskirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Kauno AVPK viršininko pavedimu 2020-01-02 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. B., vyriausiosios patrulės G. Š. ir Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistės I. O. galimai netinkamų veiksmų įvykio vietoje. 2020-02-02 parengta Kauno AVPK tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-10 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų" (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja nevykdė Policijos įstatymo 7 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4, 44.5, 44.8, 49 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (2016-01-29 įsakymo Nr. 5-V-80 redakcija) 41.2, 45.2 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-964 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 13 punkto, Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2017-01-12 įsakymu Nr. 20-V-28, 6.3, 6.4 punktų reikalavimų ir siūlė skirti tarnybinę nuobaudų – papeikimą.
Vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nebuvo nei vieno iš tarnybinio nusižengimo sudėties požymio. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos akivaizdu, kad nėra jokio faktinio pagrindo pripažinti Išvadoje konstatuotus pažeidimus.
Išvadoje nurodoma, kad vyriausioji patrulė G. Š., pagal pareigybės aprašymą turėdama pareigą užkardinti ir atskleisti nusikalstamas veikas, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigas jas padariusius asmenis, įvykio vietoje iš J. P. gavusi informaciją (J. P. nurodė mačiusi, kaip L. R. kišo ranką į mamos rankinę) apie L. R. pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką, kurios pastaroji neįvykdė ne dėl savo valios, o dėl aktyvių J. P. veiksmų (pastebėjusi, kad L. R. galimai bandė pavogti iš mamos rankinės daiktus, J. P. pastarąją stipriai pastūmė), nesiėmė visų priemonių siekiant užtikrinti, kad pasikėsinę įvykdyti nusikalstamą veiką asmenys būtų sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą, kad jų atžvilgiu būtų laiku pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad apie visas įvykio aplinkybes būtų pranešta Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriui. Taip pat nurodoma, jog pareiškėja, reikalaudama J. P. pasakyti vardą ir pavardę, šalia stovint nusikalstamą veiką pasikėsinusiai įvykdyti L. R., pažeidė konfidencialumo principą, neužtikrino J. P. asmens duomenų apsaugos.
Taigi, Išvadoje atsakovas iš esmės vadovavosi vien tik J. P. skundu ir jos pateikta įvykių versija, dėl tariamos prieš jos mamą pasikėsintos įvykdyti vagystės. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnyje (vagystė). Nėra duomenų, kad L. R. (ar kitam asmeniui) buvo pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę 2019-12-18 parduotuvėje „Humana", esančioje J. B. g., Kėdainiuose. Nebuvo gautas pareiškimas, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 166 straipsnio reikalavimus, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apie įvykį pranešė parduotuvės „Humama" direktorė R. P., kuri informavo, kad parduotuvėje susimušė dvi moterys, jokių kitų įvykio versijų nebuvo pateikta. Kauno AVPK Kėdainių r. PK 2019-12-18 surašyti administracinių nusižengimų protokolai J. P. ir L. R. dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad 2019-12-18 apie 11.00 val. tiek J. P., tiek L. R., būdamos blaivios, viešojoje vietoje, parduotuvėje „Humana", esančioje J. B. , Kėdainiuose, stumdėsi viena su kita, garsiai viena kitos atžvilgiu vartojo nepagarbius žodžius.
Pažymėjo, jog Išvadoje pateikti vienpusiški teiginiai pažeidžia konstitucinį asmens nekaltumo prezumpcijos principą, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Pareiškėja įvykio vietoje elgėsi ramiai, profesionaliai ir principingai, nepaviešino J. P. asmens duomenų. Tiek L. R., tiek J. P. buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai su nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytais asmens duomenimis, kurie privalomi nurodyti pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį. Taigi, pareiškėja tik nustatė administracinius nusižengimus padariusių asmenų tapatybes ir pildė Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą, kuris privalo būti pildomas kiekvieną kartą, kai policijos pareigūnas nusprendžia patikrinti asmenų blaivumą. Tikrinamas asmuo pateikia savo duomenis, pasirašo žurnale. Taigi, asmuo, pasirašydamas minėtame žurnale, gali matyti visų asmenų, kurie buvo tikrinti, įrašytus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Išvadoje neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėtos faktinės įvykio aplinkybės, jos netinkamai įvertintos, nesurinkti pakankami įrodymai, nepateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių pareiškėjos tarnybinę atsakomybę, todėl prašė skundą tenkinti.
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas įsakymas (jo dalis) yra pagrįstas ir teisėtas. Nuobauda pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į Kauno AVPK 2020-02-02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1S-10 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja 2019-12-18, atvykusi į įvykio vietą ir gavusi informaciją apie pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką (vagystę), nesiėmė visų priemonių, siekiant užtikrinti, kad pasikėsinę įvykdyti nusikalstamą veiką asmenys būtų sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą, kad jų atžvilgiu būtų laiku pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad apie visas įvykio aplinkybės būtų pranešta Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriui.
Nustatyta, kad pareiškėja atvyko į parduotuvę „Humana”, gavusi pranešimą apie tarp dviejų moterų kilusį konfliktą, tačiau atvykus viena iš konflikto dalyvių (J. P.) pareigūnę informavo apie pasikėsinimą pavogti jos mamos piniginę, mėginant ištraukti iš rankinės. Pareiškėja apsiribojo J. P. mamos rankinės apžiūra, pasiteiravo parduotuvės darbuotojos, ar ji nematė pasikėsinimo, ir visą dėmesį sutelkė į konflikto dalyvių daromą viešosios tvarkos pažeidimą, dėl kurio buvo iškviesta į įvykio vietą. Paaiškinime pareiškėja nurodė, kad apžiūrėjo rankinę, pastaroji buvo užsegta, joje buvo piniginė, pinigai ir asmeniniai daiktai nedingo, nusikaltimo požymių nebuvo. Taigi, pareiškėja nenustatė, jog buvo pasikėsinta pagrobti svetimą turtą, šio įvykio neužfiksavo Policijos registruojamų įvykių registre, neatliko kitų jai priklausančių veiksmų, numatytų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklėse. Toks pareigūno neveikimas yra viena iš priežasčių, dėl kurio šiuo metu nėra informacijos apie minėtą nusikalstamą veiką.
Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 13 punkto reikalavimus, kadangi policijos įstaigų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis arba eidami savo pareigas juos sužino, privalo laikytis konfidencialumo principo ir laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, išskyrus atvejus, kai tokia informacija yra vieša pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Šiuo atveju pareiškėja reikalavo J. P. pasakyti vardą, pavardę, kai šalia stovėjo galimai nusikalstamą veiką pasikėsinusi įvykdyti L. R.. Šiuo atveju J. P., kaip galimo pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamą veiką liudytoja, turėjo būti apklausta negirdint L. R.. Be to, pareigūnai yra įpareigoti specialiame žurnale registruoti alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenis, jeigu nustatomas didesnis nei 0 promilių alkoholio kiekis. Kitais atvejais, tokių matavimų rezultatų registravimas nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju, abiejų tikrintų konflikto dalyvių tikrinimo rezultatai parodė, kad jos buvo blaivios, todėl objektyvios būtinybės registruoti šių duomenų specialiame žurnale ir reikalauti pasakyti savo asmens duomenis nebuvo.
Atsakovo nuomone, Išvadoje konstatuota subjektyvi tarnybinio nusižengimo pusė - kaltė, pasireiškusi aplaidumu, išsamiai išnagrinėtos faktinės tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atsižvelgta į pareigūnės paaiškinimus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Kauno AVPK viršininko 2020-02-04 įsakymo Nr. 20-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. ir G. Š. skyrimo“ dalies dėl G. Š. paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) (teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi teisės normų redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio tyrimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 39 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir kt. (Tvarkos aprašo 24 p.). Taigi, prieš priimant sprendimą skirti policijos pareigūnui tarnybinę nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų administracinėje byloje visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno AVPK viršininko pavedimu 2020-01-02 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. B., vyriausiosios patrulės G. Š. ir Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistės I. O. galimai netinkamų veiksmų įvykio vietoje. 2020-02-02 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-10 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų" konstatuota, kad pareiškėja, pagal pareigybės aprašymą turėdama pareigą užkardinti ir atskleisti nusikalstamas veikas, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigas jas padariusius asmenis, įvykio vietoje iš J. P. gavusi informaciją (J. P. nurodė mačiusi kaip L. R. kišo ranką į mamos rankinę) apie L. R. pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką, kurio pastaroji neįvykdė ne dėl savo valios, bet dėl aktyvių J. P. veiksmų (pastebėjusi, kad L. R. galimai bandė pavogti iš mamos rankinės daiktus, J. P. L. R. stipriai pastūmė), nesiėmė visų priemonių siekiant užtikrinti, kad pasikėsinę įvykdyti nusikalstamą veiką asmenys būtų sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą, kad jų atžvilgiu būtų laiku pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad apie visas įvykio aplinkybės būtų pranešta Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriui. Taip pat, reikalaudama J. P. pasakyti vardą ir pavardę, šalia stovint nusikalstamą veiką pasikėsinusiai įvykdyti L. R., pažeidė konfidencialumo principą, neužtikrino J. P. asmens duomenų apsaugos. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4, 44.5, 44.8, 49 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (2016-01-29 įsakymo Nr. 5-V-80) 41.2, 45.2 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-964 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 13 punkto, Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2017- 01-12 įsakymu Nr. 20-V-28, 6.3, 6.4 punktų reikalavimus, padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo ir siūlė skirti tarnybinę nuobaudų – papeikimą.
Kauno AVPK viršininko 2020-02-04 įsakymo Nr. 20-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. ir G. Š. skyrimo“ 1.2 punktu G. Š. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos akivaizdu, kad nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti Išvadoje konstatuotus pažeidimus.
Policijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad policija negali teikti ar viešai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pažeistų asmens nekaltumo prezumpciją, pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų užtikrinti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą. Pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui (25 str. 1 d. 1 ir 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatyta, kad policijos patrulio vyresnysis - tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą. Įvykio liudytojus reikia išklausyti negirdint kitiems liudytojams ar asmenims, įtariamiems padarius teisės pažeidimą. Atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo: jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti; išsiaiškinti įvykio aplinkybes; nustatyti įvykio liudytojus. Iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta (44.4, 44.5, 44.8, 49 p.).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu patvirtintose Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklėse (2016-01-29 įsakymo Nr. 5-V-80 redakcija) numatyta, kad PPV pareigūnai, dirbantys su PPV moduliu, gavę pranešimą apie policijos registruojamą įvykį, jį PPV modulyje priima (pranešimas jam gali būti priskirtas operatyvaus valdymo padalinio pareigūno), fiksuoja atvykimo ir darbo pabaigos laikus. Įrašo policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatą, surašo reikiamus dokumentus. Atlikus neatidėliotiną policijos registruojamo įvykio tikrinimą ir nustačius, kad informacija yra akivaizdžiai neteisinga, informaciją tikrinęs pareigūnas tai įrašo Registre naudodamas PPV modulio funkcionalumą ar praneša operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui. Informaciją tikrinęs pareigūnas apie informacijos nepasitvirtinimą surašo tarnybinį pranešimą tik gavęs atskirą (dėl kiekvieno atvejo tarnybinis pranešimas nesurašomas) policijos įstaigos vadovo ar operatyvaus valdymo padalinio pareigūno nurodymą. Surašyti tarnybiniai pranešimai yra pateikiami policijos įstaigos vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui. Nusikalstamos veikos požymių arba yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti ar asmeniui dingus be žinios, informaciją tikrinęs pareigūnas tai įrašo Registre naudodamas PPV modulio funkcionalumą ar praneša operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, IBPS pradeda ikiteisminį tyrimą (41.2, 45.2 p.).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-964 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 3 punkte numatyta, kad Taisyklių privalo laikytis visi Policijos departamento ir jam pavaldžių policijos įstaigų bei kitų įstaigų, tvarkančių Policijos departamento valdomus registrus ir informacines sistemas (toliau - tvarkytojai), valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis arba eidami savo pareigas juos sužino. Prieiga prie asmens duomenų gali būti suteikiama tik tiems darbuotojams, kuriems asmens duomenys yra reikalingi jų funkcijoms vykdyti. Prieigos teisių suteikimo, naikinimo ir keitimo tvarka nustatyta Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Dėl Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių patvirtinimo“, kurių 13 punkte numatyta, kad policijos įstaigų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis arba eidami savo pareigas juos sužino, privalo laikytis konfidencialumo principo ir laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, išskyrus atvejus, kai tokia informacija yra vieša pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Konfidencialumo principo valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi laikytis net ir pasibaigus darbo santykiams.
Pareiškėjos pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno AVPK viršininko 2017-01-12 įsakymu Nr. 20-V-28, numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka šias funkcijas: vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykių vietas; pristato į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrina pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą ( 6.3, 6.4 p.).
Išvadoje, kaip jau minėta, nurodoma, kad vyriausioji patrulė G. Š., pagal pareigybės aprašymą turėdama pareigą užkardinti ir atskleisti nusikalstamas veikas, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigas jas padariusius asmenis, įvykio vietoje iš J. P. gavusi informaciją (J. P. nurodė mačiusi, kaip L. R. kišo ranką į mamos rankinę) apie L. R. pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką, kurio L. R. neįvykdė ne dėl savo valios, o dėl aktyvių J. P. veiksmų (pastebėjusi, kad L. R. galimai bandė pavogti iš mamos rankinės daiktus, J. P. pastarąją stipriai pastūmė), nesiėmė visų priemonių siekiant užtikrinti, kad pasikėsinę įvykdyti nusikalstamą veiką asmenys būtų sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą, kad jų atžvilgiu būtų laiku pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad apie visas įvykio aplinkybes būtų pranešta Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriui. Taip pat nurodoma, jog pareiškėja, reikalaudama J. P. pasakyti vardą ir pavardę, šalia stovint nusikalstamą veiką pasikėsinusiai įvykdyti L. R., pažeidė konfidencialumo principą, neužtikrino J. P. asmens duomenų apsaugos.
Tačiau atsakovas, konstatuodamas minėtas aplinkybes, iš esmės vadovavosi tik J. P. skundu ir pateikta jos įvykių versija, dėl tariamos prieš jos mamą pasikėsintos įvykdyti vagystės. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad būtų įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje (vagystė). Nėra duomenų, kad L. R. (ar kitam asmeniui) buvo pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę 2019-12-18 parduotuvėje „Humana", esančioje J. B., Kėdainiuose. Nėra ir nebuvo gautas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris atitiktų BPK 166 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog apie įvykį pranešė parduotuvės „Humama" direktorė R.P., kuri informavo, kad parduotuvėje susimušė dvi moterys, jokių kitų aplinkybių nurodyta nebuvo.
Be to, Kauno AVPK Kėdainių r. PK 2019-12-18 surašyti administracinių nusižengimų protokolai J. P. ir L. R. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad 2019-12-18 apie 11.00 val. tiek J. P., tiek L. R., būdamos blaivios, viešojoje vietoje, parduotuvėje „Humana", esančioje J. B. g., Kėdainiuose, stumdėsi, garsiai viena kitos atžvilgiu vartojo nepagarbius žodžius. Taigi, tiek L. R., tiek J. P. buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai su nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytais asmens duomenimis, kurie privalomi nurodyti pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pareiškėja tik nustatė administracinius nusižengimus padariusių asmenų tapatybes ir pildė Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą, kuris privalo būti pildomas kiekvieną kartą, kai policijos pareigūnas nusprendžia patikrinti asmenų blaivumą. Tikrinamas asmuo pateikia savo duomenis, pasirašo žurnale. Taigi, asmuo, pasirašydamas minėtame žurnale, iš esmės gali matyti asmenų, kurie buvo tikrinti, duomenis (vardą, pavardę, gimimo metus). Pareiškėjos veiksmai, kuriuos ji atliko, nustatydama teisės pažeidėjų tapatybes, pildydama Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą ALCOTEST 7510 Nr. ARCK-0013, nėra ir negali būti pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais jai inkriminuotų teisės aktų reikalavimus.
Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis įvykio vaizdo įrašas patvirtina, kad nustatant J. P. asmens duomenis (vardą ir pavardę) L. R. pasitraukė už automobilio, todėl asmens duomenų net ir negalėjo girdėti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno AVPK viršininko 2020-05-13 įsakymu Nr. 20-TE-362 pripažintas negaliojančiu Kauno AVPK viršininko 2020-02-04 įsakymo Nr. 20-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B. ir G. Š.“ 1.1 punktas, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda A. B. dėl to paties įvykio, iš esmės dėl tų pačių veiksmų neatlikimo ir dėl tų pačių teisės aktų pažeidimų. Kauno AVPK viršininkas vadovavosi 2020-05-07 Tarnybinių ginčų komisijos sprendimu Nr. 20-IL-15519, kuriame komisija konstatavo, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai G. Š., A. B. ir I. O. reagavo į įvykį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pareigūnai patikslino įvykio aplinkybes ir ėmėsi visų veiksmų galimai nusikalstamai veikai atskleisti: apklausė liudytojus, galimai nuo pasikėsinimo pavogti nukentėjusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad nei įvykio vietoje buvę liudytojai, nei asmuo, iš kurio tariamai kėsinosi pavogti, nematė galimo pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamą veiką bei įvertindami tą aplinkybę, kad buvo atsisakyta rašyti pareiškimą, pareigūnai pagrįstai nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo. Komisija, objektyviai įvertinusi visas aplinkybes, nusprendė, kad nėra pagrindo pareigūno A. B. veiksmuose konstatuoti teisės aktų pažeidimus ir siūlė Kauno AVPK viršininkui panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Tačiau pareiškėjai už analogiškų veiksmų neatlikimą ir teisės aktų pažeidimą nuobauda nebuvo panaikinta.
Nenuosekli ir prieštaringa atsakovo pozicija ginčo situacijoje atskirų pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo objektyvumo, skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Pažymėtina, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šiomis Konstitucijos nuostatomis yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi taikant įstatymus. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, šis principas nustato formalią visų asmenų lygybę, taip pat, kad asmenys negali diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų (Konstitucinio Teismo 2018-03-08 nutarimas). Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad visi vidaus reikalų sistemos pareigūnai privalo būti traktuojami kaip lygūs įgyvendindami savo pagrindines teises, numatytas Statute ir kituose teisės aktuose.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismo nuomone, ginčijamo įsakymo dalis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai G. Š. yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, skundas tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas 1406,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatas A. A.. Pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras ir banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš teismui pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad pareiškėja prašo priteisti 871,20 Eur už skundo teismui parengimą, teismų praktikos analizę ir susipažinimą su bylos medžiaga (145,20 Eur + 72,60 Eur + 72,60 Eur +145,20 Eur + 290,40 Eur + 145,20 Eur). Tokios teisinės paslaugos, kaip susipažinimas su įrodymais ar kita bylos medžiaga bei teismų praktikos paieška ir analizė yra laikomos skundo parengimo proceso sudedamąja dalimi, todėl atskirai nevertinamos. Maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimą duotu laikotarpiu (2020 m. vasario mėnuo) pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 3294,00 Eur (1317,6 Eur x 2,5). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Už papildomų procesinių prašymų teismui teikimą bei prašymų kitoms institucijoms dėl įrodymų išreikalavimo pateikimą prašoma atlyginti 84,70 Eur sumą (48,40 Eur + 36,30 Eur), kuri neviršija Rekomendacijų 8.17 punkte nurodyto maksimalaus priteistino dydžio už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 131,76 Eur (1317,6 Eur x 0,1), todėl šioje dalyje prašymas tenkintinas.
Už vienos valandos trukmės advokato pasirengimą teismo posėdžiui bei 1,45 val. trukusį atstovavimą jame, prašoma priteisti 401,94 Eur sumą (145,20 Eur + 256,74 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo 2020-05-25 teismo posėdyje, kuris truko 1,34 val., taigi, bendras atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiui laikas sudaro 2,34 val. (minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas, Rekomendacijų 9 p.). Maksimali priteistina suma už 3 valandų trukmės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą gali būti 407,58 Eur ((1358,6 Eur x 0,1) x3), todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio ir yra priteistina.
Už dvidešimties minučių trukmės teisinę konsultaciją, vykusią 2020-05-07, prašoma atlyginti 48,40 Eur suma taip pat neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytos maksimalios priteistinos sumos už vieną teisinių konsultacijų teikimo valandą – 135,86 Eur (1358,6 Eur x 0,1), todėl ir šioje dalyje prašymas tenkintinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovo priteistina 1406,24 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos G. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020-02-04 įsakymo Nr. 20-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. ir G. Š. skyrimo“ dalį dėl G. Š. paskirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimo.
Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjai G. Š. 1406,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.