- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- I1-3312-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00452-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunduose ir procesiniame dokumente „Paaiškinimas-prašymas“ (b. l. 1–2, 9–10, 11) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam turėjo būti duodami vaistai mažinantys kraujo spaudimą ir skiriamas dietinis maitinimas, nes serga hipertonija, tačiau reikiamų vaistų ir dietinio maitinimo negaudavo. Todėl skaudėjo skrandį, galvą, darėsi silpna, jautė depresiją, pažeminimą, patyrė psichologinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pasekmes, prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos sumą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir atsakovas, ir Ligoninė), su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 15–18) nurodė, kad duomenys apie atvykstančių nuteistųjų gydymo ir mitybos ypatumus yra pateikiami asmens bylos pažymoje, medicinos dokumentų išraše/siuntime. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad dietinis maitinimas jam paskirtas nuo 2018 m. kovo 28 d., todėl jam atvykus į Ligoninę po minėtos datos buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtą dietą. Anksčiau dietinis maitinimas nebuvo išduodamas, nes nebuvo paskirtas. Ligoninėje pareiškėjui buvo paskirti ir išduoti vaistai mažinantys kraujo spaudimą. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, priežastiniu ryšiu su tariamai atsiradusiomis pasekmėmis. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 44, 45, 49), tiek pareiškėjas, tiek atsakovas prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 2, 10, 18), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią patyrė Ligoninėje, nesuteikiant jam dietinio maitinimo ir neišduodant kraujo spaudimą mažinančių vaistų. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi (b. l. 5–6) pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo aplinkybes, nurodant konkrečius laikotarpius, kuriais jis negavo vaistų, konkrečius vaistus, kurių jis negavo, dietinio maitinimo skyrimo datą ir konkrečius laikotarpius, kuriais dietinio maitinimo jis negavo. Pareiškėjas jam suteikta teise nepasinaudojo ir nurodytų skundo aplinkybių nepatikslino. Pagal prie skundo pridėtą Ligoninės 2020 m. sausio 27 d. raštą Nr. 7-94 (b. l. 3), atsakovo atsiliepimą ir Ligoninės 2020 m. kovo 23 d. raštą Nr. S-1191 (b. l. 36), Gydytojo paskyrimų lapą (b. l. 29), teismas daro išvadą, kad ginčui aktualūs gydymo Ligoninėje laikotarpiai yra nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas teigia neturtinę žalą patyręs dėl neišduoto dietinio maitinimo.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dietinio maitinimo valgiaraščio nuteistiesiems paskyrimas, tuo atveju, kai dietinį maitinimą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes turi būti imperatyviai vykdomas ir kad teisės aktai reglamentuojantys tinkamo nuteistųjų maitinimo užtikrinimą taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje pataisos įstaigoje (sektoriuje), ar pervežamas į kitą.
Bylos duomenys patvirtina, kad gydytojas M. pareiškėjui dietą (B paskyrė nuo 2018 m. kovo 28 d. (b. l. 20). Po paskirtos dietos pareiškėjui atvykus į Ligoninę 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gruodžio 5 d., taip pat perkėlus jį į Vidaus ligų skyrių (kitus skyrus), jam buvo skirtas dietinis maitinimas, apie tai pažymint Mitybos raciono užsakymo žiniaraščiuose (b. l. 32, 33, 34, 35). Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų kad yra keipęsis į Ligoninės administraciją dėl jam patiekto ne dietinio maisto, nekonkretizavo, koks maistas buvo patiektas, kurį jis laikė neatitinkančiu paskirtos dietos, nors galimybė konkretizuoti skunde nurodytas aplinkybes buvo sudaryta Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi (b. l. 5–6). Pagal skunde nurodytas abstrakčias ir nedetalizuotas aplinkybės, atsakovui pateikus priešingus įrodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjui galėjo būti netiekiamas skirtas dietinis maitinimas, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas teigė, jog Ligoninėje negavo vaistų mažinančių kraujo spaudimą.
BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (neteko galios 2019 m. liepos 12 d.; toliau – ir Aprašas) 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).
Į bylą pateikti Gydytojo paskyrimo lapai (b. l. 25, 26, 27, 28, 29, 31) patvirtina, kad Ligoninėje pagal diagnozuotas ligas pareiškėjui buvo išduoti visi gydytojo paskirti vaistai, tarp jų ir mažinantys kraujospūdį, t. y. tabletės Nibilet bei tabletės Amlodipine. Pareiškėjas, teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje (b. l. 5–6) pasiūlius, nedetalizavo, kokiomis konkrečiomis dienomis gydytojo paskirti vaistai jam galėjo būti neišduoti. Atsakovas pateikė įrodymus, jog gydytojo paskirti vaistai buvo išduoti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeidžiamos jo nurodomu būdu, t. y. neišduodant gydytojo paskirtų vastų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 -95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 -1342/2012).
Pareiškėjas, skunde nurodė, jog jam skaudėjo skrandį, galvą, darėsi silpna, jautė depresiją, pažeminimą, patyrė psichologinį sukrėtimą, tačiau nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pastebėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytus išgyvenimus, sveikatos problemas patiria ir laisvėje gyvenantys žmonės, todėl nėra pagrindo jas sieti išimtinai su kalinimo sąlygomis gydant jį Ligoninėje ir laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų
veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A 444 -619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos
atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu
gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.