Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Mantas Ūsas, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Ž. G. dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Ž. G. teismui pateikė poziciją dėl ieškovės prašomų priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė neišnaudojo galimybių spręsti situacijos ikiteisminio ginčo tvarka, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė galėjo susisiekti el. paštu, ar kitokiu būdu. Pažymėjo, kad prašoma priteisti pinigų suma už bylinėjimosi išlaidas yra neadekvačiai didelė, lyginant su prašomu priteisti žalos dydžiu.

2025 m. birželio 13 d., teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ADB „Gjensidige“ ir draudėja J. V. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį. Laikotarpiu nuo 2024-01-04 iki 2025-01-03 buvo apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini). 2024-05-27 buvo užlietas Draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina turto apžiūros aktas, žalos apibendrinimas ir nuotraukos. Ieškovė 2024-05-27 įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo išmokėjo 519,40 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį patvirtino turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, kurioje nurodytas žalos dydis siekia 579,40 Eur (iš kurio atimama išskaita - 60 Eur). Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina raštas dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymas. Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)). Dėl užliejimo metu padarytos žalos Draudėjos turtui, (duomenys neskelbtini), yra atsakinga Atsakovė, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

2025 m. gegužės 19 d. į teismą kreipėsi ieškovės atstovas, nurodydamas, kad ieškovė vadovaudamasi LR CPK 140 str. 1 d. atsisako ieškinio dalies dėl 519,40 Eur sumos atsakovės atžvilgiu (kadangi atsakovė 2025-05-16 atlygino 519,40 Eur žalą). Taip pat, atsisakė ieškinio dalies dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pažymėjo, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos ir suprantamos (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str.). Ieškovė prašė teismo grąžinti dalį žyminio mokesčio (75 proc.). (CPK 87 str. 2 d.). Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 402,93 Eur už ieškinio parengimą (CPK 94 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio, atsakovai sutiko, todėl teismui priėmus atsisakymą, yra pagrindas civilinę bylą toje dalyje nutraukti (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Ieškovė pagal visus reikalavimus bendrai 519,40 Eur sumai sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Todėl pagal dalį reikalavimų (438,21 Eur sumai) bylą nutraukiant, ieškovei iš valstybės grąžintina 75 proc. (16,50 Eur) žyminio mokesčio (Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civiliniam procesui tinkamai vesti ir jam keliamiems tikslams pasiekti – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, svarbu, kad būtų sudarytos prielaidos gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių – tai teisinės pagalbos išlaidos, kurias patiria dalyvaujantys byloje asmenys pasitelkdami byloje profesionalius teisininkus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atstovaudami asmeniui tokią pagalbą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 punktas), į kurių atlyginimą pagal bendrą taisyklę turi teisę bylą laimėjusi proceso šalis (CPK 93 straipsnis).

Rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė patyrė 402,93 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: paslaugos kaina – 333 Eur, PVM 21 % - 69,93 Eur.

Ieškovė prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 402,93 Eur už ieškinio parengimą (CPK 94 str.). Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas už ieškinio parengimą. Pažymėjo, kad tokiems veiksmams yra būtinos laiko sąnaudos. Jeigu Atsakovė būtų atlyginusi žalą, tik gavusi pretenziją, tuomet Ieškovei nebūtų kilęs pagrindas kreiptis į teismą dėl civilinės bylos inicijavimo.

Atsakovė Ž. G. nurodė, kad ieškovė neišnaudojo galimybių spręsti situacijos ikiteisminio ginčo tvarka, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė su atsakove galėjo susisiekti el. paštu, ar kitokiu būdu. Pažymėjo, kad prašoma priteisti pinigų suma už bylinėjimosi išlaidas yra neadekvačiai didelė, lyginant su prašomu priteisti žalos dydžiu.

Teismas pažymi, jog byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu deklaravo gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantis butas nuosavybės teise priklauso pačiai Atsakovei. Iš šio buto ir įvyko užliejimo faktas ((duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad šiuo adresu paštu ieškovė siuntė Atsakovei dvi pretenzijas.

Ieškovė teismui raštu paaiškino, kad pati Atsakovė susiekusi su Ieškovės atstovu nurodė, kad pašto dėžutės netikrino.

Teismas vertindamas visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes sutinka su ieškove, jog Atsakovė būdama buto savininke (adresu: (duomenys neskelbtini)), turėjo suprasti, kad į pašto dėžutę siunčiami laiškai yra būdas susisiekti su Atsakove. Pašto dėžutė skirta surinkti pašto korespondencijai. Atsakovė kaip rūpestingas ir atidus asmuo, turi pareigą tikrinti pašto dėžutę, o norėdama gauti siuntas faktinės gyvenamosios vietos adresu, turi ją nurodyti tretiesiems asmenims. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog ji tinkamai atliko veiksmus siekiant informuoti atsakovę apie pareikštas pretenzijas.

Įstatymas nustato byloje dalyvaujančiam asmeniui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė pažymėjo, kad ieškinio padavimą nulėmė atsakovės elgesys, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta atsakovė, ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Ieškovė pažymėjo, kad papildomas bylinėjimosi išlaidas patyrė dar iki skolininkei apmokant skolą dėl to bylinėjimosi išlaidų reikalavimas, susijęs su ieškinio parengimu yra pagrįstas.

Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti taip pat yra bylinėjimosi išlaidos (jų dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priteisus ieškovei iš atsakovės – 402,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo dėl nurodytų priežasčių. Ieškinio padavimą nulėmė atsakovės elgesys, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta atsakovė, ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

Teismas įvertinęs ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir atsakovės nuomonę dėl 402,93 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, sprendžia, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, teismo vertinimu daroma išvada, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, ieškovei yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 93 straipsnis).

Pašto išlaidos byloje sudaro 20,44 Eur, kadangi ieškinys buvo tenkintas, todėl pašto išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-9715-904/2025 dalį dėl 519,40 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, priteisimo.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ j. a. k. 110057869, dalį - 16,50 Eur (šešiolika eurų 50 centų ) - žyminio mokesčio, sumokėto 2025-03-28, kodas ZO19610.

Priteisti iš atsakovės Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 402,93 Eur (keturis šimtus du eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ j. a. k. 110057869.

Priteisti Valstybei iš atsakovės Ž. G., 20,44 Eur (dvidešimt eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.