Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui J. K. dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pilnametės V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra G. K.. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-06-10 sprendimu pakeitė Kauno miesto apylinkės 2008-09-17 sprendimą ir priteisė iš G. K. V. K. išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) iki jos pilnametystės (b. l. 5–7). Byloje pateikta antstolio Raimuindo Stanislausko pažyma apie išlaikymo vykdymą (b. l. 26–27). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidurinio ugdymo IIIb gimnazijos klasėje (b. l. 4). Byloje pateikti kvitai apie prekes ir paslaugas (b. l. 31–43), ieškovės V. K. mokymų sutartys (b. l. 106–106–113). Atsakovo darbingumo lygio pažyma (b. l. 128). Atsakovas gauna transporto išlaidų kompensaciją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją (b. l. 75–76). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės (b. l. 77, 125–127). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 78). Bankų pažymos apie atsakovo sąskaitose esančias lėšas (b. l. 79–80). Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo iš trečiojo asmens J. K. atsakovui G. K. priteista 23 089,96 Eur (79725 Lt).

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą.

Teismas nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Darytina išvada, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms sąlygoms: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4-ojoje klasėje. Taigi ji atitinka pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovė byloje pateikė iš ugdymo įstaigos charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jos mokymosi vidurkis 8,22 balo, taip pat pateikė mokymosi sutartis, kad papildomai lanko lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos pamokas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė mokosi ne tik mokykloje, bet ir papildomai, teismas sprendžia, kad ieškovė siekia geresnių mokymosi rezultatų, todėl atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančios moksleivės kriterijus.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Byloje nustatyta, kad ieškovė mokosi pagal vidurio ugdymo programą, nedirba, duomenų, kad jos vardu būtų registruotino turto nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, ruošiasi artėjantiems baigiamiesiems egzaminams, todėl papildomai mokosi. Teismo vertinimu, nors ieškovė yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, be kurių negalėtų ateityje studijuoti, dirbti ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, ieškovei taip pat yra reikalingas laikas poilsiui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis. Ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už telefoną ir internetą. Ieškovė nurodė, kad ją išlaiko motina, nes ji moka mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina maistu, drabužiais ir apavu ir kitaip finansiškai padeda. Paaiškino, kad jos poreikiai didesni nei viena minimali mėnesinė alga, tačiau ji prašo tik pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką minimalios sumos, todėl duomenų dėl savo poreikių nepateikė. Teismas nurodo, kad išlaikymo (paramos) prašantis asmuo gali nedetalizuoti savo poreikių jeigu jie yra minimalūs, tokia linkme plėtojama teismų praktika. Tačiau šiuo atveju ieškovė nurodo savo poreikius didesnius nei viena minimali mėnesinė alga, jos pateikti kvitai už prekes, pervedimai už komunalinius mokesčius yra fragmentiški ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo metu faktiškai ieškovės poreikiai sudaro 432,63 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kad jos poreikiai viršija 380 Eur (LR CPK 178 str.), todėl laikytina, kad ieškovės esamiems poreikiams patenkinti turi užtekti vieno minimalaus darbo užmokesčio. Šiuo atveju įvertinus ieškovės poreikius būtina nustatyti ar atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą.

Atsakovas nurodė, jog jis negali teikti pilnamete tapusiai ieškovei materialinės paramos, kadangi yra neįgalus, turto neturi, jos gaunamas pajamas sudaro neįgalumo pensija bei trečiojo asmens palaipsniui vykdoma piniginė prievolė pagal priimtą nuosprendį. Priteisus ieškovės prašomą sumą, jo padėtis pasunkėtų, nes realiai visos jo gaunamos pajamos turėtų būti skirtos dukrai, o jam neliktų lėšų patenkinti bent minimalius poreikius. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad realias atsakovo pajamas sudaro gaunama neįgalumo/netekto darbingumo pensija, turinė teisė pagal priimtą teismo nuosprendį ir transporto priemonės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas perleido du butus, todėl slepia savo turtinę padėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodyti nekilnojamojo turto objektai perleisti daugiau seniai, t. y. vienas daugiau nei prieš dešimtmetį – 2006 m. , kitas 2013 m. (b. l. 28–30, 114). Duomenų, kad šiuo metu atsakovas turėtų santaupų nėra. Teismo vertinimu, kad vien ta aplinkybė, kad sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo klausimą, teismas nurodė, kad abu vaiko tėvai slepia savo realią turtinę padėtį, nesudaro šiuo atveju pripažinti, kad atsakovas gali teikti ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą. Pagal esamus duomenis pripažintina, kad šiuo metu vertingas atsakovo vardu turtas yra turtinė teisė vykdoma pagal Kauno rajono 2009-05-18 nuosprendį, nes pagal antstolio išduotą pažymą likusi išieškotina suma sudaro 15924,82 Eur, bei transporto priemonės (b. l. 126–127), dėl kurių vertės byloje nėra pateikta duomenų. Teismas nurodo, kad pagal priimtą teismo nuosprendį vykdomas išieškojimas yra turtinė teisė, kuri taip pat yra civilinės apyvartos objektas (LR CK 1.112 str.), todėl viena ta aplinkybė, kad jis vykdomas palaipsniui, t. y. nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nedisponuoja jokiu turtu, iš kurio galėtų mokėti išlaikymą. Įvertinus byloje esančius duomenis ir paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodoma, suma 190 Eur, objektyviai atsakovo negalėtų būti mokama, todėl įvertinus tai, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis nustatytas iki 2024-10-19 (b. l. 128), pripažintina, kad pusė minimalaus darbo užmokesčio būtų per didelė prievolė atsakovui.

Kasacinis teismas formuojamojoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovo sveikatos būklė yra obejktyvus faktorius, kuris ženkliai sumažina atsakovo galimybę dirbti, gauti su darbo santykiai susijusias lėšas. Pagal bylos duomenis matyti, kad nuo teismo 2010-06-10 sprendimu priteistas išlaikymas iš atsakovo dukrai 116 Eur (400 Lt), nuo to laiko nė viena iš šalių nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Darytina išvada, kad šią sumą buvo pajėgus vykdyti atsakovas, ieškovei ši suma taip pat buvo pakankama. Kadangi objektyviai atsakovas pagal esamus duomenis negali mokėti 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl prašoma priteisti suma mažintina iki 116 Eur, kuri turėtų prisidėti prie būtinųjų ieškovės poreikių patenkinimo.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iš teismo spaudo matyti, kad reikalavimas pareikštas (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) 2017-07-29, vadinasi, ieškovė turi teisę prašyti priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo kreipimosi į teismą dienos.

Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovei parama iš atsakovo būtina, įvertinus būtinuosius ieškovės poreikius, jos ir atsakovo materialinę padėtį bei derinant atsakovo pareigą ir jo galimybes šią pareigą vykdyti, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-29 iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192¹ str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 42 Eur žyminio mokesčio (CPK 92 str., 96 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2016-09-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išaiškintina, kad vykdant laikinąsias apsaugos priemones sumokėtos sumos įskaitomos vykdymo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-29 iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-09-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.