Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2016-05-11 apie 17.33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Subaru Legacy, valst. nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje apvažiavo automobilį Ford Focus, valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės, tuo iš chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo saugumui, išreikšdamas nepagarbą aplinkiniams, sukeldamas pavojų savo bei aplinkinių žmonių saugumui, bei nepaliko saugaus atstumo iš dešiniojo šono ir jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 126 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d., 124² str. 2 d.

D. P. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir chuliganiško vairavimo – nepripažino ir parodė, kad 2016-05-11 apie 17.33 val. jam priklausančiu automobiliu „Subaru Legacy“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Nepastebėjo ženklo, kad sankryžoje vykdomas kelio remontas, nes ženklą galėjo užstoti priekyje važiuojantis automobilis. Kad sankryža remontuojama, pamatė tik tada, kai buvo šalia nukentėjusiojo automobilio. Prieš įvažiuojant į sankryžą, stovėjo prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui. Prie sankryžos stovėjo kolona automobilių. Nusprendė apvažiuoti iš dešinės pusės, nes iš kairės pusės važiavo kitas automobilis, ruošėsi sukti į kairę. Įvažiuojant į sankryžą, priekyje važiuojantis automobilis beveik sustojo, nors priekyje jo nebuvo nei vieno automobilio. Pagalvojo, kad sugedo. Neturėdamas jokių chuliganiškų paskatų, bandė iš dešinės pusės apvažiuoti kliūtį, tada priekyje važiuojantis automobilis pradėjo judėti. Pagal KET tokio manevro negalėjo atlikti. Greitis buvo nedidelis. Signalo negirdėjo, nes automobilio langai buvo uždaryti, grojo muzika. Gal tiesiog įsibėgėjo greičiau ir nuvažiavo. Apie tai, kad galėjo kliudyti kitą automobilį ir pasišalinti iš įvykio vietos sužinojo tik po dviejų dienų, kai 2016-05-13 į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir parodė vaizdo medžiagą. Važiuodamas nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Apgadinimai, esantys ant automobilio galinio bamperio kairės pusės šono, labai nedideli.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. iki įvykio nepažinojo. 2016-05-11 apie 17.33 val. paėmė vaiką iš darželio ir važiavo į namus. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pradėjo mirksėti geltonos spalvos šviesoforo signalas, todėl sustojo. Dar važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve per galinio vaizdo veidrodėlį ir peržiūrėdamas vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą, pastebėjo, kad automobilis „Subaru Legacy“ bandė aplenkti, matėsi, kad labai skuba. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje D. P. bandė aplenkti. Jis (V. A.) važiavo antra eismo juosta, D. P. važiavo pirma eismo juosta. Vaizdo medžiagoje matosi, kaip D. P. vairuojamas automobilis išlindo, pamatė, kad nėra, kur dėtis, vėl grįžo į savo eismo juostą. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pastebėjo, kad vykdomas kelio remontas, stovi ženklas, todėl įvažiuodamas į sankryžą sulėtino automobilio greitį, važiavo apie 10 km/val greičiu. Sustojęs nebuvo, visada judėjo. Apie kelio remonto darbus informuojantis ženklas buvo pastatytas prieš šviesoforą dešinėje pusėje ant šaligatvio. Mano, kad negalėjo užstoti ženklo, nes stovėjo prieš šviesoforą. Matomumas jo automobilyje pro šoninius langus geras. Prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos matė, kad automobilis „Subaru Legacy“ stovėjo iš galo. Baigiant išvažiuoti iš sankryžos, dešinėje pusėje pamatė jo automobilį lenkiantį automobilį „Subaru Legacy“, kurio greitis buvo nemažas. Instinktyviai kažkiek pasuko į kairę pusę. Paspaudė garso signalą, tačiau „Subaru Legacy“ vairuotojas nereagavo, akivaizdžiai padidinęs greitį, nuvažiavo. Smūgio nejuto. Išvažiuodamas iš sankryžos, kai pervažiavo duobę, padidino greitį, bandė vytis automobilį „Subaru Legacy“, nes norėjo paklausti, kodėl taip vairuoja, tačiau, kai pamatė, kad „Subaru Legacy“ vairuotojas padidino greitį, negalėjo rizikuoti pažeisti KET, be to, jo automobilyje buvo mažametis vaikas. Nestabdė, nes viskas vyko labai greitai, nespėjo paspausti stabdžio. Pagal KET tokio manevro negalima daryti. Mano, kad taip neturėtų būti vairuojama, nes toks vairavimas sukėlė pavojų aplinkiniams. Kitą dieną pamatė, kad nubrozdinta jo automobilio dešinė pusė. Vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą nunešė į policijos komisariatą. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę. Žala paskaičiuota, tačiau draudimo bendrovė žalos neatlygino, laukia sprendimo.

Liudytojas D. D. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. nepažįsta. Nukentėjusysis kreipėsi į policijos komisariatą dėl įvykio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis, pateikė filmuotą medžiagą. Nukentėjusysis kreipėsi pamatęs savo automobilio apgadinimus. Dėl apgadinimų galima kreiptis ir praėjus savaitei po įvykio. Minėtoje sankryžoje buvo vykdomi kelių tvarkymo darbai, sankryžoje buvo išgremžta kelio danga, buvo kelių centimetrų gylio duobė. Negali pasakyti, ar įvykio metu prie sankryžos buvo laikini kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą kelio remontą. Apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, nufotografavo. Negali pasakyti, ar D. P. galėjo jausti, kad kliudė kitą automobilį, nes didelių pažeidimų nebuvo, buvo prabraukimas. Tiksliai negali pasakyti, ar nukentėjusysis jautė smūgį. Tai, kad vairavimas buvo chuliganiškas, nustatė pagal vaizdo įrašą. Vairavimas chuliganiškas, nes pagal KET apvažiuoti kliūtį sankryžoje iš dešinės pusės negalima. Kiekvienas vairuotojas žino KET, turi jų laikytis ir žino, kas yra chuliganiškas vairavimas. Lenkimas iš dešinės sankryžoje yra chuliganiškas vairavimas, parodo nepagarbą aplinkiniams. Tai matė ir iš paskos važiuojantys vairuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, tai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo jam priklausantį automobilį „Subaru Legacy“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje bandė aplenkti priekyje važiavusį automobilį, nes priekyje važiuojantis automobilis sankryžoje beveik sustojo, nors priekyje jo nebuvo nei vieno automobilio, todėl pagalvojo, kad automobilis sugedo. Ant jo automobilio galinio bamperio kairės pusės šono yra apgadinimai, tačiau jie labai nedideli. Tai, kad D. P., vairuodamas automobilį kliudė V. A. automobilį ir jį apgadino, patvirtina ir nukentėjusysis V. A., kuris parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. vairuojamas automobilis „Subaru Legacy“ (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje aplenkė jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės, smūgio nejuto, tačiau savo automobilio apgadinimus pamatė kitą dieną po įvykio, todėl kreipėsi į policijos komisariatą. Tai patvirtina ir netiesioginiai liudytojo D. D. parodymai, kad nukentėjusysis V. A., pamatęs savo automobilio apgadinimus, kreipėsi į policijos komisariatą dėl įvykio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis, pateikė filmuotą medžiagą. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kad D. P. vairuojamas automobilis apgadino V. A. automobilį, patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad V. A. parodė filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matėsi, kaip jo vairuojamą automobilį Ford Focus kliudo automobilis „Subaru Legacy“. Eismo įvykis įvyko 2016-05-11 apie 17.33 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje (b. l. 12, 13); byloje esančios fotolentelės, iš kurių matyti, kad automobilio „Ford Focus“ ir „Subaru Legacy“ apgadinimai, kurių pobūdis ir aukštis sutampa (b. l. 16-17); CD laikmena su vaizdo įrašu, kurį peržiūrėjus matyti, jog automobilis „Subaru Legacy“, važiuodamas per sankryžą, labai nedideliu atstumu apvažiuoja iš dešinės pusės V. A. vairuojamą automobilį (b. l. 21). Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo, todėl jais remiasi. Visų šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P., važiuodamas per sankryžą, apvažiavo nukentėjusiojo automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, iš dešinės pusės, nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinti abu automobiliai, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. savo kaltės dėl chuliganiško vairavimo nepripažino, parodė, kad per sankryžą važiavusį nukentėjusiojo V. A. automobilį apvažinėjo kaip kliūtį, nes V. A. vairuojamas automobilis sankryžoje buvo sustojęs, nors priekyje jokių transporto priemonių nebuvo, tačiau pradėjo judėti, šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas atmeta ir vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes D. P. kaltę dėl chuliganiško vairavimo pagrindžia kitų byloje esančių įrodymų visuma, tai nukentėjusiojo V. A. ir liudytojo D. D. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas, kita byloje esanti raštinė medžiaga bei suformuota teismų praktika panašios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškas automobilio vairavimas nesuderinamas su KET 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas, 2) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir 3) yra nustatytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016-06-15 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. argumentas, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nukentėjusiojo V. A. automobilis buvo sustojęs, yra visiškai nepagrįstas. KET 128 p. numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju V. A. vairuojamas automobilis kliūties nesudarė. Nukentėjusysis V. A. parodė, kad prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pastebėjo, jog vykdomas kelio remontas, stovi ženklas, todėl įvažiuodamas į sankryžą sulėtino automobilio greitį, važiavo apie 10 km/val greičiu, sustojęs nebuvo, visada judėjo. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, juolab kai juos patvirtina ir byloje esanti CD laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 21), kurį peržiūrėjus matyti, jog V. A. vairuojamas automobilis, kirsdamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, sustojęs iš tikrųjų nebuvo. Teismas konstatuoja, jog tai, kad V. A. vairuojamas automobilis per sankryžą važiavo lėtai, nelaikytina kliūtimi KET 128 p. prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P. nebuvo jokios priežasties apvažiuoti nukentėjusiojo V. A. vairuojamą automobilį iš dešinės pusės, nes V. A. automobilis negalėjo būti laikomas kliūtimi pagal KET. Pažymėtina, kad KET 140.1 p. numatyta, jog lenkti draudžiama reguliuojamose sankryžose. Todėl D. P. vairavimas – V. A. vairuojamo automobilio apvažiavimas iš dešinės pusės – buvo nesuderinamas su KET 140.1 p. numatytu draudimu lenkti reguliuojamose sankryžose. Atkreiptinas dėmesys, kad iš D. P. vairuotojo pažymėjimo kopijos (b. l. 22) matyti, jog teisę vairuoti lengvuosius automobilius D. P. turi beveik dešimt metų. Neabejotina, kad asmenys, kuriems suteikiama teisė vairuoti, turi išmanyti KET ir jomis vadovautis. Darytina išvada, kad KET D. P. buvo žinomos, tačiau jis ignoravo saugaus eismo taisykles ir, suvokdamas, kad V. A. automobilis per sankryžą važiuoja nors ir nedideliu greičiu, pažeidė KET 140.1 p. reikalavimą ir reguliuojamoje sankryžoje aplenkė V. A. vairuojamą automobilį.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. P. vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui, jo paties bei kitų žmonių saugumui ir D. P. veikoje yra chuliganiškos paskatos. KET 9 p. nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodyto KET punkto reikalavimų, t. y. lenkdamas V. A. automobilį iš dešinio šono, elgiasi neatsargiai ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų, laikytinas KET 9 punkto pažeidimu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 21) matyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje buvo kitų transporto priemonių, šaligatviu bet kuriuo metu galėjo eiti pėstieji. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas darbo dieną, šviesiu paros metu, eismas miesto gatvėse yra intensyvus, į tai, kad per sankryžą ar šaligatviu bet kuriuo metu galėjo eiti pėstieji, šalia sankryžos buvo elektros stulpai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju realus pavojus pačiam automobilio vairuotojui, kitiems asmenims, transporto priemonėms ir aplinkai buvo kilęs. Taip elgdamasis mieste, dienos metu, kuomet eismas intensyvus, ir keliu juda kitos transporto priemonės, gali eiti pėstieji, D. P. ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo automobilį nepagrįstai pasitikėdamas savo vairavimo įgūdžiais, nors suvokė, kad V. A. vairuojamas automobilis juda ta pačia kryptimi tiesiai ir kad iš dešinio šono yra nedidelis tarpas V. A. automobiliui aplenkti, todėl elgėsi nepagarbiai, kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Dėl to D. P. veiksmai pripažinti chuliganišku vairavimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., sudėtį, jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

Pažeidėjo D. P. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 124² str. 2 d. lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 124² str. 2 d. sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

D. P. 2016-05-13 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir už tai, kad jis 2016-05-11 apie 17.33 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadinti jo ir nukentėjusiojo V. A. automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas 219.1 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad D. P., vairuodamas automobilį, apvažiuodamas V. A. vairuojamą automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, dėl to kliudė ir apgadino nukentėjusiojo V. A. automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P., jis tikrai nejuto, jog kliudė nukentėjusiojo automobilį, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Teismas, nustatydamas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. juto, kad kliudė kitą automobilį, ir, turėdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ignoravo šią pareigą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš nukentėjusiojo V. A. parodymų matyti, jog tai, kad D. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo automobilį, nejuto, tik kitą dieną pamatė, kad nubrozdinta jo automobilio dešinė pusė. Iš byloje esančių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių „Subaru Legacy“ ir „Fors Focus“ fotonuotraukose (b. l. 16-17) užfiksuotų apgadinimų matyti, kad automobilių apgadinimai savo pobūdžiu nėra žymūs. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (b. l. 21), objektyvių duomenų, kad D. P. būtų jautęs kontaktą su kitu automobiliu, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog D. P. iš tikrųjų galėjo nejusti atsitrenkimo į kitą automobilį. Be to, iš visų byloje esančių duomenų matyti, kad D. P. neturėjo priežasčių ir motyvo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi byloje nėra duomenų, kad D. P. eismo įvykio metu būtų neblaivus, taip pat neturėjęs galiojančių dokumentų ar vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į D. P. asmenybę, jo ir nukentėjusiojo V. A. parodymus teisme, rašytinę bylos medžiagą, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankama pagrįsti D. P. veikoje esant tiesioginę tyčią, taigi ir pripažinti jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Kadangi prielaidomis asmens kaltė negali būti grindžiama, visos abejonės vertinamos D. P. naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio straipsnio D. P. atžvilgiu nutrauktina jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę – neteistas (b. l. 11), administracine tvarka baustas už įvairius KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 6-10), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti D. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą vidurkiui, už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – baudą, artimą vidurkiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str., 124² str. 2 d., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. paskirti administracines nuobaudas – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 1 d. 2 d., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. P. galutines administracines nuobaudas – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. D. P. atžvilgiu nutraukti jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.