Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. B. ir M. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti: 1) iš atsakovo A. B. 816,88 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio; 2) iš atsakovo M. B. 245,06 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo iki 2023-04-10 (tiksli apliejimo data nežinoma), vandeniu aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas apdraustas draudėjos A. C. akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo sutartimi. Apskaičiuota buto remonto kaina yra 1 366,67 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ draudėjai A. C. išmokėjo 1 307 Eur išmoką (išmokos suma sumažinta draudimo sutartyje numatyta besąlyginės išskaitos suma).

Atsakovų atsiliepimai į ieškinį negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudėja A. C. AB „Lietuvos draudimas“ draudiminiam laikotarpiui nuo 2023-01-25 00:00 val. iki 2024-01-24 24:00 val. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo iki 2023-04-10 (tiksli apliejimo data nežinoma), vandeniu aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2023-05-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, remonto sąmata (žalos bylos Nr. 3432689) nustatyta, kad apskaičiuotos žalos dydis sudaro 1 366,67 Eur.

2023-05-12 Pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 3432689 draudėja informuota apie tai, kad apskaičiuota žalos kompensacija sudaro 1 367 Eur, iš kurios atimama 60 Eur išskaita. Bendra išmokama draudimo išmoka už įvykį, adresu (duomenys neskelbtini)., ir kurio metu nukentėjo butas, sudaro 1 307 Eur.

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad M. B. priklauso 3/16 dalys buto, A. B. priklauso 5/8 dalys buto, O. B. 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė 2023-05-13 siuntė atsakovams pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai atlygino ieškovei žalą, nėra (CPK 176-179 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo iki 2023-04-10 (tiksli apliejimo data nežinoma), vandeniu aplietas butas (duomenys neskelbtini). Duomenų, leidžiančių spręsti priešingai, nėra, atsakovai reikalavimo neginčijo, atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Šiuo atveju atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė nesugebėjimu valdyti savo nuosavybės taip, kad žala nebūtų padaryta kitiems asmenims. Atsakovų neteisėti veiksmai tapo kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo priežastimi, todėl egzistuoja visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju aplietasis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės apdraustas gyventojų turto draudimu, todėl ieškovė draudėjai atlygino atsakovų padarytą žalą ir taip įgijo regreso teisę į atsakovus išmokėtos draudimo išmokos sumai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. B. 816,88 Eur žalos atlyginimo ir iš atsakovo M. B. 245,06 Eur žalos atlyginimo, laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinio reikalavimus patenkinus, iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo A. B. priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo M. B. 9 Eur žyminio mokesčio ieškovei bei po 8,93 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas” naudai 816,88 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 816,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-07-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas” naudai 245,06 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 245,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-07-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 9 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 8,93 Eur pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 8,93 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.