Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-707-1128/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-19
Bylos Nr.
1-707-1128/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46070-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
G. R.
Nukentėjusysis
J. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-707-1128/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46070-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.9.3.; 3.1.9.1.4.; 2.1.15.4.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajai G. R.,nukentėjusiajai J. Č.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2023 m. lapkričio 18 d. apie 21 val., būdama (duomenys neskelbtini), priėjo prie už šiukšlių konteinerių stovinčio automobilio „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai J. Č., ir tyčia nulaužė minėto automobilio galinį valytuvą bei du priekinius valytuvus, bendros 282,03 eurų vertės, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą nukentėjusiajai J. Č. priklausantį 282,03 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu G. R. parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad iš tiesų automobilis nebuvo stovėjimo aikštelėje. Tuo metu ji vedžiojo šuniuką ir ten buvo zona prie konteinerių, kur buvo pasėta žolė, nes tada buvo Vileišio gatvės rekonstrukcija. Toje vietoje yra veja ir ten žmonės stato automobilius, todėl jai sukėlė pyktį, kad ką tik pasėta ir jau stovi automobilis. Buvo ir „Stop“ juosta, bet ją kažkas nuplėšė. Tuo metu ji išgyveno asmeninius pokyčius gyvenime, jautėsi prastai ir neturėjo tyčinio noro sulaužyti tuos valytuvus, ar pakenkti konkrečiai nukentėjusiajai, padaryti žalą, bet tuo momentu suveikė impulsyviai, norėdama atlenkti tuos valytuvus ir parodydama, kad netinkamoje vietoje buvo pastatytas automobilis. Kažkokiu būdu valytuvas nulūžo ir jį padėjo ant automobilio viršaus. Nuoširdžiai gailisi, supranta, kad galėjo pamačiusi ne vietoje pastatytą automobilį nufotografuoti ir įkelti tą nuotrauką į Savivaldybės puslapį. 400 eurų neturinė žala tokio pobūdžio nusikaltimui nepagrįsta ir neproporcinga. Turtinę žalą atlygino. Neturtinės žalos neatlygino, nes nesutinka, tai neproporcinga, nukentėjusioji nepateikė nei sąskaitų išrašų, automobilio nuomos. Sutiktų su simboline suma, nes gyvena mieste ir galima naudotis „Bolt“ paslaugomis, viešuoju transportu ir tuo labiau, kad tas automobilis nebuvo visiškai neveikiantis. Jeigu saulėtos dienos, tai galima juo naudotis. Ji teigė, kad remontas užtruko, bet tai ne kaltinamosios atsakomybė. Ji galėjo eiti į kitą servisą kur galbūt buvusi gavusi greičiau tuos valytuvus, bet tai jos buvo pasirinkimas, kad tik į tą servisą kreipėsi (b. l. 149).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, sutinkant prokurorui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta civilinė ieškovė J. Č. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 400 eurų, nes turtinė žala atlyginta. Neturtinę žalą sudaro, tai, kad jai reikėjo keisti valytuvus, bet jie buvo ne tokie, kuriuos galima nusipirkti „Maximos“ parduotuvėje. Galinis valytuvas buvo išvis išrautas, gamyklinė kojelė, o priekiniai buvo sulankstyti, kad juos reikėjo visiškai keisti į gamyklinius. Automobilį pirko iš „Autoerdvės“ ir ten yra „Subaru“ centras ir ten visą laiką taiso, todėl į ten ir kreipėsi, bet centras neturėjo tuo metu atsarginių detalių, tai, ar kitas centras būtų jai pataisęs greitai. Mašinos neturėjo nuo lapkričio iki Naujųjų metų. Tai labai sutrikdė gyvenimą, nes buvo pripratusi važinėti su mašina ir į darbą, ir visus reikalus tvarkyti, ir tėvus lankyti. Tada dar buvo ir Kalėdinis laikotarpis, šlapdribos. Teko naudotis ir visuomeniniu transportu, tikrai patyrė nepatogumus. Nepatogumai tai yra ir kasdieniniai, važiavimas į darbą, sūnų vežioja į mokyklą, lankymas tėvų, tėvas gyvena už miesto, kalėdiniai pasiruošimai, laidotuvės artimo žmogaus buvo. Tikrai tada patyrė nemalonius išgyvenimus. Dėl išgyvenimų nesikreipė pas psichiatrus, nes jai to nereikėjo. Jai buvo padaryti nepatogumai, o jeigu būtų pasinaudojusi „Bolt“ paslaugomis, ar nuomojamomis mašinomis, tai turtinė žala būtų dar didesnė (b. l. 150).

Šalies argumentai

J. Č. pareiškime nurodyta, kad 2023-11-18 apie 21 val. adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nulaužtas galinis valytuvas ir sugadinti abu priekiniai valytuvai (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas automobilis „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Aprašomas automobilis yra mėlynos spalvos. Matoma, kad automobilio kairysis priekinio stiklo valytuvas nulaužtas, dešiniojo valytuvas sulenktas per metalinę konstrukciją. Matoma, kad ant galinio stiklo esantis valytuvas nulaužtas prie pat sukimo mechanizmo. Daugiau ant aprašomo automobilio sugadinimų nepastebėta. Vieta kur stovėjo automobilis yra aukščiau nurodytu adresu. Į aikštelę patenkama iš (duomenys neskelbtini). Tik pasukus aikštelę dešinėje matoma antžeminiai juodos spalvos šiukšlių konteineriai. Kairėje pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai. Aprašomas automobilis įvykio metu stovėjo galu į šiukšlių konteinerius, kuriuos stebi vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos ant apšvietimo stulpo (b. l. 20-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Č. parodė, kad jai priklauso automobilis „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2023-11-17 dienos automobiliu naudojosi jos sūnus D. Č.. 2023-11-18 apie 18.08 val. sūnus atvyko nurodytu adresu į stovėjimo aikštelę netoli pastato (duomenys neskelbtini), ir paliko automobilį tvarkingą, niekas nebuvo sugadinta, automobilį paliko netoli šiukšliadėžių. 2023-11-19 apie 11 val. pastebėjo, kad yra atkelti valytuvai, bet arčiau tikrinti nėjo. Grįžo prie automobilio apie 16 val. ir apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad galinis valytuvas visiškai nulaužtas ir gulėjo ant automobilio stogo, vairuotojo pusės ir keleivio pusės valytuvai sulenkti, vairuotojos pusės valytuvo guma gulėjo ant lango. Automobilį perstatė į kitą vietą. Apie 17 val. iš minėto (duomenys neskelbtini), namo balkono ją ir sūnų pastebėjo jai nepažįstamas vyras ir paprašė prieiti. Vyras nurodė, kad 2023-11-18 apie 21 val. prie automobilio priėjo moteris su šuniuku, kuri prieš tai išmetė šiukšlės ir būtent minėta moteriškė padarė anksčiau paminėtus apgadinimus. Vyras ją nufilmavo, vaizdo įrašą galės pateikti. Moteris buvo su baltu šuniuku, kalbėjo lietuvių kalba. Automobilis draustas KASKO, žalą patikslins tyrimo eigoje. Dėl civilinio ieškinio kreipsis nustačius dėl įvykio kaltą asmenį (b. l. 29-32).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2023-11-18 apie 21.00 val. išėjo pakvėpuoti į balkoną grynu oru. Pro balkoną yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini). Pamatė, kaip moteris, stambesnio kūno sudėjimo, tamsiais trumpais plaukais, žemo ūgio, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedžiodama baltos spalvos nedidelį šuniuką priėjo prie automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčių automobilių. Iš pradžių moteris priėjo prie Opel markės automobilio ir pakėlė priekinius automobilio valytuvus. Keldama pasakė „privažiavę čia iš kaimo“. Pakėlusi Opel automobilio valytuvus minėta moteris priėjo prie mėlynos spalvos automobilio Subaru. Iš pradžių moteris pakėlė minėto automobilio priekinius valytuvus ir pradėjo juos lenkti su rankomis. Jis pradėjo jos klausti ką ji čia daro? Moteris atsakė „tai jūs savininkas“. Atsakė, kad jis ne savininkas. Tada moteris priėjo prie galinio automobilio Subaru valytuvo. Aiškiai pamatė kaip moteris nulaužė galinį valytuvą ir padėjo ant automobilio Subaru stogo. Tada moteris pradėjo eiti link jo balkono ir pasakė „eikit jus na...“. Išėjusi jo žmona į balkoną pradėjo minėtą moterį filmuoti. Moteris pamačiusi, kad ją filmuoja pasakė: „ko jus čia filmuojat?“ ir pradėjo atsitraukinėti. Moteris su šunimi pasišalino link (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo prie anksčiau minėto Subaru automobilio ir pamatė, kad yra nulaužtas galinis Subaru valytuvas ir sulenkti abu priekiniai valytuvai. Jis paliko raštelį prie Subaru automobilio. Nori paminėti, kad minėtos moters iš veido bruožų neatpažintų, kadangi buvo tamsu (b. l. 63-66).

Apžiūrėti „SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ pateikti vaizdo įrašai, fiksuojantys šiukšlių konteinerius (duomenys neskelbtini). Įraše (35 min, naktinis) 22:18 matyti moteris ((duomenys neskelbtini) m., vidutinio ūgio, šiek tiek stambesnio sudėjimo, tamsiais surištais plaukais), vedanti baltą šunį su rudomis dėmėmis ir nešanti permatomą šiukšlių maišą. Ji išmeta šiukšles, sustoja prie vejos tarp Opel ir Subaru automobilių. 23:58 ji prieina prie Subaru, 24:08 pasilenkia prie vairuotojo durelių, 24:40 įjungia šviesos šaltinį į Subaru, 24:46 apeina automobilį, pritupia, stebi Subaru, 25:26 pasuka į stovėjimo aikštelę ir 25:55 dingsta iš kameros matymo lauko. Dėl įrašo kokybės jos veiksmų tiksliai nustatyti nepavyksta (b. l. 50-54).

2023-12-05 protokole apžiūrimi V. Ž. pateikti mobiliais įrenginiais nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose galimai užfiksuota moteris, sulaužiusi automobilio Subaru (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvus.

Įraše „20231118_211052.mp4“ (14 s, naktinis) girdisi vyro ir moters žodinis konfliktas apie sugadintus automobilius. Įraše „20231118_211110.mp4“ (1 min 26 s) vyksta aštresnis ginčas tarp kelių asmenų, diskutuojama dėl automobilių statymo ir sugadinimo. Įrašuose „20231118_212650.mp4“ (16 s) ir „20231118_212727.mp4“ (22 s) nufilmuotas Subaru automobilis su nulenktais valytuvais. Pastarajame įraše apšviečiama pažeidimo vieta, girdisi vyro balsas, komentuojantis sugadinimą. Daugiau reikšmingų objektų tyrimui nenustatyta (b. l. 56-59)

Apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas“ (ID 92238597466), kurio trukmė 2 min. 22 sek. Įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir atkurtas per „Windows Media Player“. Pokalbio santrauka: pranešėja J. Č. skambina į BPC ir praneša apie sugadintus automobilio valytuvus. Įvykio vieta – aikštelė prie upės, netoli (duomenys neskelbtini). Pranešėja pateikia automobilio duomenis (Subaru, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)). Ji informuoja, kad apie įvykį sužinojo iš palikto raštelio, kuriame nurodyta, jog žalą padarė moteris 2023-11-18 vakare. Raštelyje taip pat minima galimybė peržiūrėti vaizdo kameras, tačiau jų vieta nežinoma. BPC priima pranešimą ir informuoja, kad perduos jį policijai, prašydami pranešėjos likti įvykio vietoje. Skambutis baigiasi (b. l. 60-61).

G. R. ir nukentėjusioji J. Č. pasirašė įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą, kuriame nurodoma, kad gautas nukentėjusiosios J. Č. prašymas taikytis, gautas civilinis ieškinys 628,14 Eur, nukentėjusioji sutinka, kad jai padaryta žala būtų atlyginta dalimis per tris mėnesius, sutinka su įsipareigojimu. Pretenzijų nukentėjusioji J. Č. įtariamajai G. R. neturi. Įtariamoji G. R. jos atsiprašė, jos susitaikė. Įtariamoji G. R. pripažino kaltę visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios J. Č.. Įtariamoji atlygino dalį žalos, likusią dalį įsipareigojo atlyginti per trys mėnesius. Nukentėjusioji J. Č. ir įtariamoji G. R. sutinka taikytis. Nukentėjusioji J. Č. prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą joms susitaikius (b. l. 87-88).

2024-03-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (b. l. 91-93).

2024-11-06 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. Č. parašytas skundas, kuriame nurodoma, kad 2024-03-25 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46070-23 buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Kaltininkė G. R. pripažino savo kaltę ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą per tris mėnesius. G. R. nesilaikė susitakymo metu nustatytų įsipareigojimų, tik dalinai atlygino padarytą turtinę žalą. Žalos atlyginimo terminas buvo tęsiamas bent tris ar keturis kartus, paskutinis ir galutinis terminas buvo 2024 rugsėjo 15 diena. Ieškinio bendra suma yra 628,14 eurų, tačiau yra sumokėta 230 eurų. Liko sumokėti 398,14 eurai. Rašė keletą laiškų G. R. elektroniniu paštu, jokio atsakymo negavo. Nepavykstant šio reikalo pabaigti gražiuoju, teikia skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (b. l. 98).

2024-11-07 priimtas prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą (b. l. 100-101).

2024-12-17 J. Č. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad su savo kaip liudytojo teisėmis ir pareigomis yra susipažinusi pirminės apklausos metu, jos jai buvo išaiškintos ir primintos. Papildomai parodo, kad 2023-11-18 įvykio metu buvo sugadinti jai priklausančio automobilio „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniai ir abu priekiniai valytuvai. Po šio įvykio automobilis buvo nuvežtas taisyti į UAB „Autoerdvė“ autoservisą, po ko iš UAB „Autoerdvė“ buvo gauta PVM sąskaita faktūra 308,03 eurų, kurią sudaro keistos automobilio valytuvų detalės, bei atlikti valytuvų keitimo darbai. Kadangi jai priklausantis automobilis „Subaru XV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas „Kasko“ draudimu, todėl draudimas dalį, tai yra 79,89 eurų autoservisui UAB „Autoerdvė“ atlygino. Dėl šio įvykio jai padaryta žala, kurią ji sumokėjo UAB „Autoerdvė“ autoservisui yra 228,14 eurų, kurią sudaro jai neišmokėta 125 eurų frančizė ir 103,14 eurų suma, kurią sudaro keistų dalių nusidėvėjimas, kadangi po šio įvykio nusidėvėjusios automobilio valytuvo dalys buvo keičiamos naujomis. Taip pat dėl šio įvykio jai yra padaryta ir neturtinė žala 400 eurų, kurią sudaro tam tikri patirti nepatogumai. Kadangi savo automobilį Subaru XV valst. nr. (duomenys neskelbtini) ji pati pirko iš UAB „Autoervė”, todėl po 2024-11-18 įvykio savo automobilį ji tuo metu taisė būtent šiame autoservise. Iš šio UAB „Autoervė” autoserviso įvykio metu automobilio remontui buvo užsakomos naujos dalys, kurių atsiuntimo reikėjo laukti 38 dienas, tai jai sukėlė nepatogumų, kadangi tuo laikotarpiu buvo labai nepalankios oro sąlygos, ji beveik negalėjo naudotis savo automobiliu arba esant būtinumui, galėjo naudotis juo labai ribotai. Per tą laiką dėl šio įvykio ji patyrė labai didelius sunkumus ir nepatogumus keliaudama į darbą ir namo, tuo metu ruošiantis ir apsiperkant metų šventėms. Tai pat tuo metu vyko artimo žmogaus laidotuvės, kurioms organizuojant ir dalyvaujant, lankant artimuosius, padedant vyresnio amžiaus tėvams, vežiojant nepilnametį sūnų bei kitus šeimos narius jai kilo nepatogumų, kadangi dėl šio įvykio ji negalėjo naudotis savo automobilio. Jai sudarytus patogumus ji vertina bendrai, jai padaryta 400 eurų neturine žala, kurią ji patyrė dėl 2023-11-18 įvykusio įvykio. Taip pat ji nori paminėti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo G. R. įsipareigojo atlyginti jai padarytą 627,14 eurų žalą atlyginti per tris mėnesius, tačiau įtariamoji G. R. savo įsipareigojimo susitaikymo metu nesilaikė, kadangi G. R. atlygino tik dalį jai padarytos žalos, tai yra ji J. Č. atlygino 230 eurų, o įvykio metu jai padaryta 398,14 eurų žala neatlyginta, todėl galutinį civilinį ieškinį šioje byloje ji reiškia, dėl jai padarytos ir neatlygintos 398,14 eurų sumos (b. l. 35-37)

G. R. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą ji parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamoji parodė, kad 2023-11-18 apie 21 val., ji priėjo prie automobilio Subaru valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjusi prie automobilio ji spontaniškai sugalvojo atlenkti visus šio automobilio valytuvus, tai yra ji atlenkė vieną priekinį ir du galinius automobilio valytuvus, tokiu būdu ji atlenkdama juos sulaužė, tai yra ji sugadino minėto automobilio vieną galinį ir abu priekinius automobilio valytuvus, tai padarė kadangi šis automobilis tuo metu stovėjo nelestinoje vietoje. Taip pasielgdama ji norėjo įspėti automobilio vairuotoją, kad šioje, tai yra nelestinoje vietoje automobilio statyti negalima. Tai daryti ji tikrai iš anksto neplanavo, viskas įvyko tiesiog spontaniškai. Dėl savo padarytų veiksmų ji tikrai labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Taip pat nori paminėti, kad 2024-02-27 ji įsipareigojo atlyginti visą nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę 228,14 eurų žalą, tiek moralinę 400 eurų žalą. Iš viso 628,14 eurų žalą. Tyrimo metu ji dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, tai yra 230 eurų turtinę žalą atlygino, tačiau likusią 398,14 eurų neturtinės žalos ji neatlygino. Su jai nukentėjusiosios pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta padaryta turtine 228,14 eurų žala ji sutinka, šią padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai ji jau atlygino. Nukentėjusiajai ji atlygino tik dalį civiliniame ieškinyje nurodytos padarytos žalos, tačiau nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ji neatlygino, kadangi vėliau pasikonsultavusi su teisininkais ir autoserviso darbuotojais suprato, kad iš jos reikalaujama neturtinė 400 eurų žala yra neproporcinga įvykio aplinkybėms ir kad šis neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas, todėl šios likusios sumos nukentėjusiajai ji neatlygino (b. l. 111-113).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios G. R. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltę įrodo liudytojo V. Ž. parodymai, nukentėjusiosios J. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, vaizdo įrašai, skambučio Bendrajam pagalbos centrui informacija, automobilio Subaru remonto dokumentai. Kaltinamosios G. R. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes jos sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus įrodymus, patikslina kaltinime G. R. nurodytą nusikalstamos veikos padarymo vietą, pašalinant aplinkybę, kad ji priėjo prie automobilio „Subaru XV“, stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, nurodant, kad ji priėjo prie už šiukšlių konteinerių stovinčio automobilio „Subaru XV“. Pagal Kelių eismo taisykles, automobilių stovėjimo aikštelė žymima kelio ženklais, horizontaliosiomis linijomis ir kitais žymėjimais, tuo tarpu iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad automobilis stovi ant grunto už šiukšlių konteinerių, šalia STOP juostos bei nesant jokių stovėjimo aikštelės ženklinimų, kas patvirtina kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo motyvą, t. y. kad ji veikė norėdama parodyti, jog automobilis stovi tam neskirtoje vietoje. Teismo vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių keitimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei bei nevaržo kaltinamosios teisės į gynybą.

Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos arba laisvės apribojimo ar arešto bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, į kaltinamosios asmenybę – neteista, nebausta administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę –prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti G. R. paskyrus už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą viešuosius darbus, kurios dydis nustatytinas artimas viešųjų darbų bausmės minimumui.

Kadangi byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu G. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji J. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 228,14 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir dėl 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 40). Turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta.

Civiliniame ieškinyje J. Č. nurodo, kad laukiant automobilio remonto ji beveik negalėjo naudotis automobiliu, patyrė didelių sunkumų ir nepatogumų keliaujant į darbą, namo, apsipirkinėjant, lankant artimuosius, vykstant į laidotuves. Teisiamojo posėdžio metu apklausta civilinė ieškovė J. Č. paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro, tai, kad jai reikėjo keisti valytuvus, automobilio neturėjo nuo lapkričio iki Naujųjų metų, tai labai sutrikdė gyvenimą, nes buvo pripratusi važinėti su mašina ir į darbą, ir visus reikalus tvarkyti, ir tėvus lankyti. Nepatogumai tai yra ir kasdieniniai, važiavimas į darbą, sūnų vežioja į mokyklą, lankymas tėvų, tėvas gyvena už miesto, kalėdiniai pasiruošimai, laidotuvės artimo žmogaus buvo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamosios G. R. veiksmų patyrė nepatogumų dėl negalėjimo blogu oru naudotis automobiliu Subaru. Kliūtis ilgą laiką naudotis automobiliu Subaru iš esmės kilo dėl to, kad civilinė ieškovė automobilio remontui pasirinko servisą, kuriame automobilio remontas užtruko ilgai, t. y. beveik pusantro mėnesio. Civilinės ieškovės nurodomi nepatogumai galėjo būti sprendžiami naudojantis viešuoju transportu, kito automobilio nuoma, pavežėjų paslaugomis ar panašiais būdais, vėliau kreipiantis dėl turtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju teismas nemano, kad dėl negalėjimo naudotis automobiliu Subaru civilinė ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes techninio pobūdžio kliūtis J. Č. turėjo galimybę paprastai išspręsti kitais būdais, kaltinamosios veiksmais nebuvo sukelti ilgalaikiai neįveikiami nepatogumai, todėl J. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. R. neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. R. 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. R. neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Procesą dėl J. Č. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nutraukti.

J. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas