- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- eI3-152-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01411-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., E. Š.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Kukalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys A. Ž. ir E. Š., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu, kurio dalis teismo 2022-08-12 nutartimi buvo priimta, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2022-04-12 tikrinimo aktą Nr. KAM-32000-(10.9 E.); 2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) prie ŽŪM Lazdijų skyriaus 2022-05-27 sprendimą rašte Nr. 4SD2863(14.4.104.) dėl atsisakymo naikinti 2022-04-12 tikrinimo aktą Nr. KAM-32000-(10.9 E.).
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad P. P. nuosavybės teisės į 31,28 ha žemę, (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 7 dienos sprendimu Nr. 59-7389 ir įsakymu Nr. 59-478 trijuose sklypuose: 17.43 ha (nekilnojamojo turto registras Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9.95 ha (nekilnojamojo turto registras Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3.9 ha (nekilnojamojo turto registras Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visi nuosavybės teisėmis atkuriamos ir neatlygintinai perduodamos 31,28 ha žemės trys sklypai, jų tarpe ir 3.9 ha žemės sklypas (toliau – ir Žemės sklypas), dėl kurio vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės, buvo suformuoti pagal projekto autorės E. A. 1998 m. 05 mėn. sudarytą lauko brėžinį - Abrisą. Pagal Abriso duomenis 3.9 ha sklypo projektinis Nr. 212-3 vieta aiški - 260 metrų nuo kelio (duomenys neskelbtini). Sklypas taisyklingos stačiakampio lygiagretainio formos - perimetras: abiejų kraštinių ilgis po 244 m, abiejų skersinių ilgis (sklypo plotis) po 160 m. Abriso, pirmiau nurodyto sklypo, duomenims atitinka ir vėlesnis, 1998-06 grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. 212-3 planas. Alytaus apskrities viršininko 1998-08-07 sprendimo Nr. 59-7389 ir įsakymo Nr. 59-478, E. A. sudaryto 1998 m. 05 mėn. abriso ir 1998 m. 06 mėn. plano pagrindais P. P. jai atkurtas nuosavybės teises ir neatlygintinai perduotą 3.9 ha žemės sklypą 1998-09-29 įregistravo nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir viešai tapo šios žemės savininkė. Vėliau, t. y., 2018-09-25 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu A. K. tapo šios žemės savininku. Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
UAB “Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka” matininkas Z. J. 2021-12-06 atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai buvo atlikti, pagal sklypo, projektinis Nr. 212-3 1998-05 mėn. abriso duomenis. Matininko atlikta ir sukomplektuota 2021-12-06 žemės sklypo kadastrinių matavimų byla patvirtinimui buvo pateikta NŽT Lazdijų skyriui, kuris patikrino bylą ir surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2022-04-12 tikrinimo aktą Nr. KAM-32000-(10.9 E.) (toliau – ir Tikrinimo aktas). Tikrinimo aktu buvo nustatyta, kad: žemės sklypo ribos neatitinka Krosnos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų, sklypas randasi kitoje vietoje (taisyklių 6 p.) ir žemės sklypo planas sudarytas ne pagal Krosnos kadastro vietovės žemėtvarkos projektus ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, sklypas randasi kitoje vietoje (taisyklių 35 p.). Žemės sklypo Kadastro duomenų bylos kadastro duomenys patvirtinti nebuvo. Pareiškėjas Tikrinimo aktą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2022-05-27 sprendimu Nr. 4SD2863(14.4.104.) „Dėl skundo“ (toliau - ir skundžiamas NŽT sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka Taisyklių reikalavimų ir, kad sklypas yra kitoje vietoje.
Pareiškėjas nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal žemės sklypo, projektinis Nr. 212-3, 1998-05 mėn. abriso duomenis (taip pat pagal 1998-06 grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. 212-3 planą), o šie dokumentai, sutinkamai su Taisyklių 6 punktu, sudaryti nuosavybės teisių atkūrimui rengimo ir atkūrimo metu, taip pat yra Teritorijų planavimo dokumentai. Šių dokumentų pagrindu, pirmajai savininkei P. P. Alytaus apskrities viršininkas 1998-08-07 Sprendimu Nr. 59-7389 ir Įsakymu Nr. 59-478 atkūrė nuosavybės teises. Jų pagrindu, ji nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises įregistravo 1998-09-29, o tai reiškia, kad sklypo, projektinis Nr. 212-3, 1998-05 mėn. abrisas ir 1998-06 grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. 212-3 planas yra teritorijos planavimo dokumentai - žemės valdos projektai (Taisyklių 6 p.).
Pareiškėjo teigimu, jei vietovėje vyko kito, Tikrinimo akte nurodomo sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) projektavimai, tai jie turėjo būti derinami prie pareiškėjo sklypo suprojektavimo, nes jie vyko vėliau, beveik po metų - 1999-03-30. Be to, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų sudarymo data - 2000-08-24, tai yra ženkliai vėliau nei pareiškėjo žemės sklypo. Pagal Tikrinimo aktą matininkas Žemės sklypo kadastrinius matavimus turėtų atlikti, pirmiau suprojektuotą sklypą, derindamas prie vėliau suprojektuoto sklypo. Taip būti negali, nes tai prieštarauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms, analogiškiems Nuostatams ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymui.
Pareiškėjas pažymėjo, kad 1999 metais buvo rengiamas Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jį rengiant, 3.9 ha sklypo, paženklinto 1998 m. gegužės 29 d. vietoje, buvo suprojektuotas kitas sklypas, projektinis Nr. 252-2, projektas patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 59-231. Tai 32.7000 ha sklypas dabar priklausantis dviem savininkams: A. Ž. ir E. Š.. Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 3.9 ha žemės sklypo, paženklinto 1998 m. gegužės 29 d. vietoje, dalyje yra neteisėtas, nes jokio projektavimo privačioje P. P. žemėje nebuvo galima daryti. Tai ne valstybinė žemė, tai privati žemė. Tik valstybinėje žemėje vykdoma žemės reforma, ji vykdoma pagal kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei atstovė paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriuje įvertinus teritorijų planavimo dokumentus bei žemės valdos planus, t. y. 1999-03-30 Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame pažymėtos abiejų žemės sklypų ribos, taip pat pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 212-3, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus bei gretimybėje esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 252-2, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad pateikta kadastro duomenų byla jų neatitinka.
Taip pat nurodė, jog įvertinus UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ matininko Z. J. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000 nustatyta, kad jis neatitinka nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruoto ginčo žemės sklypo ribų ir yra pamatuotas gretimybėje esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojama, kad visi nekilnojamojo turto registre ar nekilnojamojo turto kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pabrėžė, kad Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktuose nėra numatyta galimybė pakeisti (panaikinti) kitiems privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų, jei tam nėra įstatyme numatyto pagrindo ar žemės sklypų savininkų prašymų, todėl mano, kad teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta derinti pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėjui pamatavus Žemės sklypo ribas pagal koordinates vietinėje koordinačių sistemoje ir nustačius, kad šios ribos nesutampa bei persidengia su gretimo žemės sklypo ribomis – jis turėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos atitinkamą teritorinį skyrių ir nurodyti šiuos neatitikimus. Tik pareiškėjui sulaukus šios institucijos išvados, vadovaudamasis ja, jis galėtų tęsti kadastro duomenų bylos rengimo darbus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų abiejų žemės sklypų ribos šiai dienai atitinka Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 1999-03-30 projekte atvaizduotas žemės sklypų ribas. Tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjo skundas ir atsakovė patvirtintų pareiškėjo pateiktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, jie prieštarautų aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui - Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 1999-03-30 projektui. Pabrėžė, kad pareiškėjas šio teritorijų planavimo dokumento neginčija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo parengtus Žemės sklypo kadastrinius matavimus matyti, jog pareiškėjas siekia visas šio žemės sklypo ribas pastumti į šiaurinę pusę, įgydamas, jo teigimu, didesnės vertės žemę, o žemės sklypo, priklausančio tretiesiems asmenims, plotas būtų žymiai sumažintas, nepaliekant jokios galimybės tretiesiems suinteresuotiems asmenims jų turto sumažėjimo kompensuoti, į jo sudėtį įtraukiant kitą valstybinės žemės plotą. Tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo gretimybes (besiribojančius žemės sklypus) sudaro privatūs žemės sklypai, dėl ko atsakovė pagrįstai nesuderino pareiškėjo parengto Žemės sklypo kadastro duomenų, kaip prieštaraujančių aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui, kaip neatitinkančių esamų šio žemės sklypo ribų ir kaip pažeidžiančius trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 3.9 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus (toliau – ir ginčo žemės sklypas), priklauso pareiškėjui A. K. 2018-09-25 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius 2022-03-31 gavo UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ matininko Z. J. prašymą patikrinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius patikrino pateiktą kadastro duomenų bylą ir nustatęs trūkumus 2022-04-12 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-32000-(10.9 E.) (toliau - Tikrinimo aktas) kadastro duomenų bylos nederino ir grąžino vykdytojui. Tikrinimo akte pažymėta, kad ginčo žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, nes pagal Krosnos kadastro vietovės žemėtvarkos projektus ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, ginčo žemės sklypas randasi kitoje vietoje, dėl ko pažeistos Tikslinimo taisyklių 6 ir 35 punktų nuostatos.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tikrinimo aktu, Nacionalinės žemės tarnybai 2022-05-05 pateikė skundą „Dėl NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus 2022-04-12 tikrinimo akto Nr. KAM- 32000-(10.9 E.) panaikinimo“, kuriuo prašė panaikinti Tikrinimo aktą bei sklypo, projektinis Nr. 213-3, suprojektavimą 1999-03-30 Krosnos kadastro vietovės žemėtvarkos projekte ir 3.9000 ha žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB “Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka” matininko Z. J. 2021-12-06 atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus leisti registruoti. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą, 2022-05-27 sprendimu Nr. 4SD-2863-(14.4.104.) „Dėl skundo“ jį atmetė.
Byloje kilęs ginčas dėl Tikrinimo akto ir NŽT 2022-05-27 sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Tikrinimo akto panaikinimo, teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės).
Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.
Nuostatų 65 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Nuostatų 67 punkte numatyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.).
Byloje nustatyta, kad ginčui aktualioje teritorijoje galioja Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 59-231 (toliau – ir Žemėtvarkos projektas). Žemėtvarkos projekte ginčo žemės sklypas pažymėtas projektiniu Nr. 213-3. Kaip paaiškino atsakovė, Žemėtvarkos projekte ginčo žemės sklypas projektiniu Nr. 213-3 nurodo pareiškėjo žemės sklypo Nr. 212-3 vietą ir ribas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad pareiškėjui priklausantis ginčo žemės sklypas projektiniu Nr. 212-3, dėl įsivėlusios klaidos, Žemėtvarkos projekte pažymėtas projektiniu Nr. 213-3. Žemėtvarkos projekte greta pareiškėjui priklausančio ginčo žemės sklypo yra pažymėtas tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 252-2. Teismas pažymi, kad tiek ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 252-2) ribos nesikeitė bei nebuvo tikslintos ir vėlesniuose šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Šių anksčiau minėtų žemės sklypų ribos pažymėtos ir Valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapiuose.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo užsakymu UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ matininkas Z. J., atlikęs ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir pateikęs juos tikrinti atsakovei, pareiškėjo žemės sklypo ribas pažymėjo tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, kurios pažymėtos galiojančiame Žemėtvarkos projekte, nėra. Tai patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir byloje pateiktos Registrų centro posistemės „Geomatininkas“ ištraukos su Žemėtvarkos projekte pažymėtais minėtais žemės sklypais.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, teigia, kad atsakovė turėjo vertinti ginčo žemės sklypo, projektinis Nr. 212-3, 1998-05 mėn. abriso duomenis (taip pat 1998-06 grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. 212-3 planą), pagal kuriuos ir buvo atlikti kadastriniai matavimai, o ne vėliau, Žemėtvarkos projekte užfiksuotus duomenis, kurie, jo manymu, yra neteisėti, kiek tai liečia ginčo žemės sklypą.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad atliekant kadastrinius matavimus, vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju 1999 m. kovo 30 d. Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriame suprojektuotos ir įbraižytos tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų ribos). Todėl įvertinus UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ matininko Z. J. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000 ir nustačius, kad jis neatitinka Žemėtvarkos projekto bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruoto ginčo žemės sklypo ribų ir yra pamatuotas gretimybėje esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai atsisakė derinti pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojama, kad visi nekilnojamojo turto registre ar nekilnojamojo turto kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės administraciniu aktu pakeisti (panaikinti) kitiems privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų, jei tam nėra įstatyme numatyto pagrindo ar žemės sklypų savininkų sutikimo.
Teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjo skundas jo nurodytais motyvais ir atsakovė patvirtintų pareiškėjo pateiktus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jie prieštarautų aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui - Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 1999-03-30 projektui, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovė Tikrinimo aktu pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 212-3) kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, nes pagal Krosnos kadastro vietovės žemėtvarkos projektus ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, ginčo žemės sklypas randasi kitoje vietoje, todėl patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tikrinimo aktą teismas neturi jokio pagrindo. Analogiškais motyvais atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus NŽT 2022-05-27 sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Tikrinimo akto panaikinimo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašė priteisti atstovavimo išlaidas ir žyminį mokestį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. atstovas advokato padėjėjas L. Z. pateikė prašymą priteisti 500 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą. Prašymas grindžiamas 2022 m. spalio 6 d. sąskaita Nr. L22100601 ir mokėjimo nurodymu.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo parengimą nustatytas koeficientas – 2,5. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas administracinėje byloje buvo gautas ir užregistruotas 2022-10-19, taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2022 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1780,5 Eur. Atitinkamai už atsiliepimo parengimą rekomenduojama priteisti maksimali suma – 4451,25 Eur (1780,5 x 2,5). Kadangi prašomos 500 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. naudai iš pareiškėjo A. K. 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.