- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- I-6336-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00887-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Jonas Sakalauskas
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–10), vėliau patikslintu skundu (b. l. 32–41) prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2013 m. spalio 21 d. Žemės mokesčio už 2013 metų apskaičiavimo deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. S-15(7-226-2013); 2) įpareigoti VMI perskaičiuoti pareiškėjui žemės mokestį už žemės sklypus, įvardintus Priedo Nr. 3 punktuose Nr. 1 - 21, už 2013 m. ir suformuoti naują deklaraciją, taikant 0,01 proc. žemės mokesčio tarifą visiems žemės sklypams; 3) įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui skirtumą, tarp jo sumokėto (įskaityto) žemės mokesčio ir perskaičiuoto žemės mokesčio dydžio taikant 0,01 proc. tarifą; 4) administracinėje byloje pradėti tyrimą ir ištirti, ar norminiai administraciniai aktai, t.y. toliau nurodyti savivaldybių tarybų sprendimai: Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas; Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimas; Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas; Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas; Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas; Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas; Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimas; Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas; Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 30 d. sprendimas; Prienų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimas, toje dalyje, kurioje nustatyti žemės mokesčio tarifai 2013 m., atitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p., 16 str. 2 d. 37 p., Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.; 5) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovė, formuodama pareiškėjo Žemės mokesčio deklaraciją, jos priede nepagrįstai nustatė, jog žemės sklypams, įvardintiems Priedo Nr. 3 punktuose Nr. 1 - 21, yra taikomi nuo 0,01 iki 4 proc. dydžio žemės mokesčio tarifai, atitinkamai patvirtinti miestų ar rajonų savivaldybių tarybų sprendimais, atsižvelgiant į žemės naudojimo paskirtį. Todėl nesutinka su VMI Deklaracijoje apskaičiuota ir jam nustatyta mokestine prievole, taip pat ir su Komisijos priimtu sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Deklaracijos panaikinimo buvo netenkintas. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendime nepagrįstai daroma išvada, jog savivaldybių tarybos turėjo kompetenciją ginčijamais sprendimais nustatyti žemės mokesčio tarifą 2013 metams. Be to, Komisija neteisingai aiškina Žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir ŽMĮ) ir Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatas. Pasak pareiškėjo, savivaldybių tarybos neturėjo teisės nustatyti žemės mokesčio tarifų 2013 metams, mokesčių administratorius taikė neteisėtą mokesčio tarifą, todėl nepagrįstai ir netinkamai apskaičiavo mokėtiną žemės mokesčio dydį. Paaiškina, jog savivaldybės tarybos teisė nustatyti žemės mokesčio tarifą priklauso tiesiogiai ne nuo VSĮ 16 str. 1 d. 37 p., o nuo ŽMĮ nustatytos savivaldybių tarybų teisės nustatyti žemės mokesčio tarifus (kompetencija) ir mokesčio tarifo nustatymo tvarkos. ŽMĮ redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., nenumatė savarankiškos savivaldybės tarybų kompetencijos nustatyti žemės mokesčio tarifų; mokesčio tarifas buvo reglamentuotas senosios ŽMĮ redakcijos 3 str. Šios įstatymo redakcijos 7 str. buvo suteikta savivaldybių taryboms teisė tik sumažinti žemės mokestį ar visai nuo jo atleisti. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ŽMĮ redakcijos 12 str. 1 d. numatė, jog žemės mokestis apskaičiuojamas žemės mokestinei vertei taikant šio įstatymo 6 str. 1 d. nustatytą mokesčio tarifą. Pareiškėjas pažymėjo, jog
tik nuo 2013 m. sausio 1 d. savivaldybių tarybos, vadovaudamosi ŽMĮ 6 str. 2 d., VSĮ 16 str. 1 d. 37 p., įgijo teisę ŽMĮ 6 str. 2 d. įtvirtinta tvarka ir terminais nustatyti žemės mokesčio tarifą, galiosiantį kitą mokestinį laikotarpi, t.y. nuo 2014 metams. Pareiškėjo nuomone, ŽMĮ nesuteikė savivaldybių taryboms teisės iki 2013 m. sausio 1 d. ŽMĮ redakcijos įsigaliojimo priimti sprendimus dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo ir/ar tokių tarifų nustatymo 2013 m. Be to, pareiškėjas nurodo, jog savivaldybių tarybų sprendimų dėl žemės mokesčio 2013 metams nustatymo priėmimas 2012 m. IV ketv., iš esmės prieštarauja ŽMĮ 6 s. 2 d. nustatytai mokesčio nustatymo tvarkai, t.y. priimti sprendimą dėl mokesčio dydžio iki birželio 1 d., kuris būtų taikomas kitam mokestiniam laikotarpiui. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog ŽMĮ numato savivaldybių taryboms teisę priimti sprendimus dėl žemės mokesčio tarifo tik nuo 2013 m. sausio 1 d., t.y. po minėto savivaldybės sprendimo priėmimo, bei ŽMĮ 6 str. 2 d. imperatyviai numato savivaldybės teisę nustatyti tarifus iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos galiosiantį tik kitą mokestinį laikotarpį, daro išvadą, jog atsakovė nepagrįstai vadovavosi savivaldybės tarybų sprendimais ir taikė neteisėtą žemės mokesčio tarifą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog faktą, kad Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatyme bei ŽMĮ nėra įtvirtinta nuostatų, skirtų 2013 metams mokestiniu laikotarpiu galiojančių žemės mokesčio tarifų nustatymui ir todėl savivaldybių tarybų sprendimai, kuriais vadovavosi atsakovė, yra neteisėti, patvirtina Finansų ministerijos 2012 m. kovo 25 d. raštas Nr. (14.1-01 )-6K-1302929. Be to, faktą dėl Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo teisinio reguliavimo trūkumo ir savivaldybės tarybų kompetencijos nustatyti mokesčio tarifą 2013 m. neturėjimo patvirtina ir pačios VMI pateiktas 2013 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (18.28-3 l-l)-R-2769. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Žemės mokesčio deklaracija bei ja nustatyta pareiškėjui mokestinė prievolė yra neteisėta bei prieštarauja ŽMĮ 6 str. 1 d., 12 str., Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d., Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog jam taikomo mokesčio apskaičiavimui turėtų būti taikomas MAĮ 3 str. 5 d., t.y. mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, todėl jam taikytinas minimalus 0,01 proc. žemės mokesčio tarifas. Pareiškėjas pažymėjo, jog Komisijos sprendime pateiktas MAĮ 3 str. 5 d. aiškinimas ir išvados dėl ginčo savivaldybių tarybų sprendimų dėl žemės mokesčio dydžio 2013 metams taikymo pagrįstumo, prieštarauja mokesčių teisinio reglamentavimo principams (MAĮ 3 str.) ir ŽMĮ 6 str. 2 d., bei sudaro prielaidą savivaldybių taryboms nustatyti žemės mokesčio tarifą neegzistuojant tokio veiksmo atlikimą reglamentuojančiam įstatyminiam pagrindui (normai), o atsakovei taikyti neteisėtai nustatytą mokesčio tarifą. Todėl, pareiškėjo teigimu, įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 21 d. Nr. XI-1829) nenustatė ŽMĮ įsigaliojimo tvarkos ir ŽMĮ reglamentuoja atvejį, kai nėra nustatomas mokesčio tarifas, darytina išvada, jog žemės mokesčio reguliavimo ir mokesčio tarifo nustatymo neaiškumas turi būti sprendžiamas mokesčio mokėtojo (pareiškėjo) naudai (MAĮ 3 str. 5 d.) ir taikomas ŽMĮ 6 str. 4 d. nustatytas žemės mokesčio tarifas – 0,01 proc. Toks aiškinimas kartu neprieštarauja visuotinio privalomumo principui (MAĮ 8 str. 1 d.). Atitinkamai, pareiškėjo nuomone, jo mokėtinas žemės mokestis už Žemės sklypus turi būti perskaičiuojamas taikant 0,01 proc. dydžio tarifą.
Pareiškėjas skunde prašo teismo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir nustatyti, ar savivaldybių tarybos ginčo sprendimais teisėtai nustatė žemės mokesčio tarifus 2013 metams, jei teismas vertintų, jog savivaldybių tarybų priimti ginčo sprendimai dėl tarifų nustatymo sukelia juridinius padarinius. Nurodė, jog savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus dėl žemės mokesčių tarifų 2013 metams, vadovavosi VSĮ 16 str. 2 d. 37 p. ir ŽMĮ 6 str. nuostatomis. Pareiškėjo nuomone, VSĮ 16 str. 1 d. 37 p. savaime nesuteikia teisės ir kompetencijos savivaldybių taryboms priimti sprendimus dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo. Šios savivaldybės teisės įgyvendinimui turi egzistuoti kitas įstatymas, numatantis savivaldybės tarybos teisę nustatyti konkretų mokesčio tarifą. Tokį normos aiškinimą patvirtina ir tai, jog iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi Žemės mokesčio įstatymo redakcija nenumatė savivaldybės taryboms kompetencijos nustatyti žemės mokesčio tarifų, todėl net galiojus VSĮ 16 str. 1 d. 37 p., žemės mokesčio tarifo savivaldybių taryba neturėjo teisės nustatyti. Tik nuo 2013 m. sausio 1 d. remiantis ŽMĮ 6 str. savivaldybių tarybos įgijo teisę ir kompetenciją priimti sprendimus dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo. Be to, pareiškėjas nurodo, jog savivaldybių tarybų ginčo sprendimai dalyje, kurioje yra nustatytas žemės mokesčio tarifas 2013 metams ir priimti iki naujos ŽMĮ redakcijos įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.) ir/arba po jos įsigaliojimo yra neteisėti dar ir dėl to, jog prieštarauja VSĮ 4 str., 6 p., ŽMĮ 6 str. 2 d. nuostatoms – ginčo sprendimai prieštarauja įstatyme nustatytai konkretaus mokesčio tarifo nustatymo tvarkai.
Pareiškėjas nurodo, jog jam turi būti grąžinta sumokėto žemės mokesčio permoka. Paaiškino, kad jis 2013 m. spalio 1 d. VMI sąskaitoje turėjo 21812 Lt mokesčių permoką, kurią VMI užskaitė žemės mokesčio nepriemokai padengti . Remdamasis MAĮ 111 str. nuostata, prašo grąžinti skirtumą, tarp jo sumokėto (įskaityto) žemės mokesčio ir perskaičiuoto žemės mokesčio dydžio taikant 0,01 proc. tarifą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b. l. 46–49) į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo žemės sklypus įvairių Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose, t. y. jis yra žemės mokesčio mokėtojas Žemės mokesčio įstatymo prasme. Savivaldybių tarybos 2012 metais yra patvirtinusios konkrečius žemės mokesčio tarifus, taikytinus 2013 metams. Atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimai dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2013 metams priimti tokiais terminais: Trakų rajono savivaldybės taryba – 2012-11-29 sprendimas Nr. S1-286, Druskininkų savivaldybės taryba – 2012-11-23 sprendimas Nr. T1-223, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba - 2012-11-29 sprendimas Nr. T2-294, Vilniaus miesto savivaldybės taryba – 2012-11-28 sprendimas Nr. 1-900 ir pan. Daugumos savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose yra nurodoma, kad tarybų sprendimai, ar jų nuostatos dėl žemės mokesčio tarifo įsigalioja nuo 2013-01-01, arba pačiose savivaldybių tarybų nutarimuose nurodoma, kad patvirtinti žemės mokesčio tarifai taikytini 2013 metų mokestiniu laikotarpiu. VMI nurodo, jog vadovaudamasi ŽMĮ 12 str. 4 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į konkrečių savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus, taikytinus 2013 metams tų savivaldybių teritorijoje, 2013-10-21 žemės mokesčio deklaracijoje apskaičiavo pareiškėjui 19031 Lt žemės mokesčio sumą. Detalus mokesčio apskaičiavimas yra pateiktas žemės mokesčio deklaracijos priede. Atsakovė pažymėjo, jog apskaičiuodama pareiškėjui už 2013 metus mokėtiną žemės mokestį, vadovavosi Žemės mokesčio įstatymu, kuris priimtas 2011 metais, ir kurio įsigaliojimas pagal 2011-12-31 Žemės mokesčio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829 4 straipsnį numatytas nuo 2013 m. sausio 1 d. VMI teigimu, kompetencija nustatyti mokesčių tarifus įstatymų nustatyta tvarka yra išskirtinė savivaldybių tarybų kompetencija, įtvirtinta VSĮ, ir šia kompetencija pastarosios naudojosi (naudojasi) ne tik nustatydamos konkrečius žemės mokesčio tarifus, bet ir kitų mokesčių tarifus, todėl teigti, kad tik įsigaliojus naujos redakcijos mokesčių įstatymui (2013-01-01) savivaldybių tarybos įgijo teisę nustatyti konkrečius žemės mokesčio tarifus nėra pagrindo. Atsakovė nurodo, jog savivaldybių tarybos, nustatydamos nuo 2013 metų taikytinus konkrečius žemės mokesčio tarifus, veikė VSĮ 16 str. 1 d. 37 punkto pagrindu ir įgyvendino jiems suteiktą išskirtinę kompetenciją detalizuoti mokesčių įstatyme nustatytus mokesčių tarifus, taikytinus konkrečiam mokestiniam laikotarpiui. Todėl, VMI nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad savivaldybių tarybos neturėjo teisės iki 2013-01-01, t.y. iki naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo nustatyti 2013 m. mokestiniam laikotarpiui taikytinus konkrečius žemės mokesčio tarifus ir 2013 metų laikotarpiui taikytini žemės mokesčio tarifai nustatyti neteisėtai.
Atsakovė paaiškina, jog aplinkybės, kad ŽMĮ ar 2011-12-31 Žemės mokesčio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1829 nėra nuostatų, reglamentuojančių iki kada turi būti nustatytas konkretus žemės mokesčio tarifas, taikytinas 2013 metams, nesudaro pagrindo teigti, kad žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka 2013 metams nėra nustatyta, o tuo yra pažeistas MAĮ įtvirtintas principas, kad mokesčiai turi būti nustatyti įstatymu. VMI nuomone, pareiškėjas plečiamai aiškina MAĮ 3 str. 2 dalies nuostatas, nes konkretaus termino iki kada savivaldybių tarybos turi patvirtinti 2013 metams taikytino žemės mokesčio tarifą nustatymas negali būti vertinamas kaip mokesčio apskaičiavimo tvarka, o kaip savivaldybių veiklą reglamentuojančiame įstatyme (kuris priskiriamas prie mokesčių teisės šaltinių) suteiktos išimtinės kompetencijos – konkretizuoti įstatyme nustatytus žemės mokesčio tarifus, įgyvendinimo terminų nustatymas. Pažymėjo, jog iš ŽMĮ nuostatų, matyti, kad šiame įstatyme yra nustatyti visi esminiai mokesčio elementai, o iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad vienas iš projekto rengėjų siekių ir buvo įgyvendinti Konstitucinio teismo praktiką dėl aptariamo principo įgyvendinimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos MAĮ 3 str. 2 dalies nuostatos.
Dėl minimalaus tarifo mokesčio taikymo VMI nurodo, kad ŽMĮ (galiojančio nuo 2013-01-01) 6 straipsnyje yra nustatyta, kad konkretus mokesčio tarifas yra nuo 0,01 iki 4 procentų mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal ŽMĮ 6 str. 2 dalies nuostatas savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 d. nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Atitinkamai šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu savivaldybių tarybos nepatvirtina konkrečių mokesčių tarifų iki birželio 1 d. (ar po termino keičia mokesčio tarifus), atitinkamą laikotarpį toje savivaldybėje taikomas 0,01 proc. mokesčio tarifas. Atsakovės teigimu, ŽMĮ 6 str. 4 dalies nuostatos taikytinos tais atvejais, kai savivaldybių tarybos, pažeidžia įstatyme nustatytus konkrečių tarifų nustatymo terminus, ar po termino keičia tarifus. Ginčo byloje nustatyta, kad pačiame ŽMĮ nėra nustatytas terminas iki kada savivaldybių tarybos turi nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, taikytinus 2013 m. mokestiniam laikotarpiui. Kadangi šis terminas nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo pažeistas ir nėra pagrindo ginčo atveju taikyti konkrečias įstatymo nuostatas, taikytinas tik tais atvejais, kai savivaldybių tarybos pažeidžia konkrečių mokesčių tarifų patvirtinimo terminą.
Dėl MAĮ 3 str. 5 dalyje įtvirtinto principo, kad visi neaiškumai taikomi mokėtojo naudai, VMI pažymėjo, jog ne bet koks teisinio aiškumo trūkumas, gali būti pripažintas apmokestinimo aiškumo principo pažeidimu ir pagrindu neaiškumus spręsti mokėtojo naudai. Tai, ar apmokestinimo aiškumo principas yra pažeistas, turi būti sprendžiama vertinant paties mokesčių mokėtojo elgesį, t.y. ar tam tikri neaiškumai galėjo sutrukdyti jam suprasti mokestinės prievolės turinį, jos įvykdymo laiką, būdą, dydį. Iš naujos redakcijos ŽMĮ (kuris buvo priimtas 2011 m.) matyti, kad jame nuosekliai yra išdėstyti mokestiniam teisiniam santykiui priskirtini elementai: mokėtojas ir mokesčio objektas (fizinis ar juridinis asmuo nuosavybės teise mokestinio laikotarpio 30 dienai turintis žemės sklypą); mokestinis laikotarpis (kalendoriniai metai), mokesčio tarifai (kurių konkretų dydį nustato savivaldybių taryba, kurios teritorijoje yra žemės sklypas), mokesčio lengvatos, mokesčio bazė (žemės sklypo mokestinė vertė), mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas (mokesčių administratorius apskaičiuoja mokestį iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d., mokestis turi būti sumokėtas iki lapkričio 15 d.), taip pat įstatyme numatytos ir mokėtojams palankios pereinamojo laikotarpio nuostatos, pasikeitus (padidėjus) žemės mokestinei vertei, taikytinas vertės sumažinimo koeficientas. Ginčo atveju, pasak atsakovės, jos taikyti mokesčių tarifai savivaldybių buvo nustatyti iki 2012 m. pabaigos. Atsižvelgiant į tai, VMĮ daro išvadą, jog tai, kad pačiame mokesčio įstatyme nebuvo nustatyta iki kada savivaldybių tarybos turėjo patvirtinti konkrečius mokesčio tarifus 2013 metams, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, sutrukdžiusi mokėtojui suprasti jo prievolės turinį, dydį, įvykdymo laiką, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti apmokestinimo aiškumo principo pažeidimą ir pagrindo taikyti kitokius žemės mokesčio tarifus.
VMI teigimu, ji veikė savo kompetencijos ribose, pagrįstai, atsižvelgdama į konkrečių savivaldybių tarybų, įgyvendinant jų išskirtinę kompetenciją, nustatytus žemės mokesčio tarifus, žemės mokesčio deklaracijoje apskaičiavo pareiškėjui 19031 Lt žemės mokestį už 2013 metus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
2012-10-25 Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-241 nustatyti 2013 metų žemės mokesčio tarifai (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Komisijos b.l. 33).
2012-10-30 Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-394 nustatyti 2013 metų žemės mokesčio tarifai atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Komisijos b.l. 31-32).
2012-11-13 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-412 nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje žemės mokesčio tarifai 2013 metams (Komisijos b.l. 18).
2012-11-23 Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-223 nustatyti žemės mokesčio tarifai 2013 metams (Komisijos b.l. 17).
2012-11-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-900 nustatyti 2013 metams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiai žemei mokesčio tarifai (Komisijos b.l. 22-27).
2012-11-29 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S-286 nustatyti žemės mokesčio tarifai, taikytini apskaičiuojant žemės mokestį 2013 metų mokestiniu laikotarpiu (Komisijos b.l. 16).
2012-11-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-294 nustatyti 2013 metų mokestiniam laikotarpiui žemės mokesčio tarifai procentais nuo žemės mokestinės vertės (Komisijos b.l. 21).
2012-11-29 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-548 nustatyti 2013 metams žemės mokesčio tarifai (procentais nuo žemės mokestinės vertės) (Komisijos b.l. 28).
2012-11-29 Skuodo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T9-263 nustatyti žemės mokesčio 2013 metų tarifai (procentais nuo žemės mokestinės vertės) (Komisijos b.l. 30).
2012-11-30 Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-350 nustatyti 2013 žemės mokesčio tarifai (Komisijos b.l. 29).
2012-12-13 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-225 nustatyti nuo 2013-01-01 metiniai žemės mokesčio už žemę, įvertintą pagal žemės vidutinę rinkos vertę, tarifai (Komisijos b.l. 19-20).
2013-10-21 VMI suformavo Žemės mokesčio deklaraciją už 2013 metus, pagal kurią pareiškėjui apskaičiuota žemės mokesčio suma sudaro 19031 Lt. (b.l. 22-24).
Ginčas byloje yra kilęs dėl 2013-10-21 VMI pareiškėjui suformuotos Žemės mokesčio deklaracijos už 2013 metus teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Žemės mokesčio įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-05-03) 12 straipsnį mokestis apskaičiuojamas žemės mokestinei vertei taikant šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčio administratorius. ŽMĮ 6 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio tarifas yra nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Sprendžiant dėl ginčijamos Žemės mokesčio deklaracijos (b.l. 22-24) teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl VMI kompetencijos ir dėl žemės mokesčio paskaičiavimo pritaikius atitinkamų savivaldybių patvirtintus tarifus teisingumo (ABTĮ 3 str. 2 d.). Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, nenustatė ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.
Pareiškėjas iš esmės kelia klausimą dėl anksčiau teismo sprendime paminėtų savivaldybių tarybų sprendimų, kurie visi buvo priimti 2012 m. spalio – gruodžio mėnesiais, ir kuriais remiantis buvo užpildyta ginčijama VMI žemės mokesčio deklaracija, teisėtumo. Pareiškėjas prašo pradėti tyrimą ir ištirti ar norminiai administraciniai aktai, t.y. savivaldybių tarybų sprendimai, toje dalyje, kurioje nustatyti žemės mokesčio tarifai 2013 metams atitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p., 16 str. 2 d. 37 p. ir Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 str. 1 d. nurodyti subjektai (asmenys, viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti), kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisų pažeidimų.
ABTĮ 111 str. 3 d. nustatyta, kad kai nėra pagrindo atmesti prašymą (ABTĮ 111 str. 2 d.) arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi stabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą.
Byloje nagrinėjamam ginčui yra aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Žemės mokesčio įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir Mokesčių administravimo įstatyme.
Vietos savivaldos įstatymo 16 str., reglamentuojančio savivaldybių tarybų kompetenciją, 2 d. 37 p., kuriuo rėmėsi savivaldybės nustatydamos žemės mokesčio tarifą 2013 metams, nustatyta, kad kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.
Žemės mokesčio įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01) 6 str. 1 d. nustatyta, kad žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.
Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu.
Pareiškėjas pažymi, kad tiek pagal minėtą VSĮ 16 str. 2 d. 37 p. nuostatą, tiek pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 2 d. nuostatą, žemės mokestis gali būti nustatytas tik įstatymu. Pareiškėjo vertinimu, šios savivaldybės teisės įgyvendinimui turi egzistuoti kitas įstatymas, numatantis savivaldybės tarybos teisę nustatyti konkretų mokesčio tarifą. Kadangi 2012 metais nebuvo įstatymo, nustatančio konkretų žemės mokesčio tarifą, todėl centrinis mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo paskaičiuoti ginčijamą žemės mokestį už 2013 metus. Kadangi Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje atsirado nuostata, jog mokesčio tarifas yra nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, įsigaliojo tik 2013-01-01, todėl savivaldybėms tik nuo 2013-01-01 atsirado teisė ir kompetencija priimti sprendimus dėl žemės mokesčio tarifo. Kadangi ŽMĮ 6 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galioja atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, pareiškėjo vertinimu, savivaldybių tarybos galėjo priimti sprendimus tik dėl 2014 ir vėlesniems metams taikomų mokesčių tarifų. Paminėtais argumentais pareiškėjas grindžia ir prašymą teismui pradėti tyrimą ar teismo sprendime minimi savivaldybių tarybų sprendimai toje dalyje, kurioje nustatyti žemės mokesčio tarifai 2013 metams, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto bei Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pareiškėjas laikosi nuostatos, jog tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog ginčo savivaldybių tarybų priimti ginčo sprendimai dėl tarifų nustatymo sukelia juridinius padarinius, administracinės bylos išsprendimui būtų reikalinga pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir nustatyti ar savivaldybių tarybos ginčo sprendimais teisėtai nustatė žemės mokesčio tarifus 2013 metams. Šį prašymą pareiškėjas reiškia atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisės normas.
Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla turi būti pagrįstas išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Neturėtų būti apsiribojama vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, nuorodomis į teisės aktus ir faktines aplinkybes. Teisinių motyvų trūkumai yra pagrindas atmesti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 111 str. 2, 3 d.). Pareiškėjo prašymas grindžiamas iš dalies bendro pobūdžio teiginiais, todėl spręstina, jog prašymas nėra pagrįstas pakankamais ir išsamiais teisiniais argumentais.
Teismui, įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą, t.y. VSĮ ir ŽMĮ įtvirtintą savivaldybių tarybų teisę nustatyti mokesčių (tame tarpe ir žemės) tarifus, nekyla pagrįstų abejonių dėl byloje pateiktų norminių administracinių aktų (savivaldybių tarybų sprendimų), kurie neabejotinai taikytini nagrinėjamoje byloje, teisėtumu, todėl stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir pradėti tyrimą dėl norminių aktų teisėtumo nėra pagrindo (ABTĮ 2111 str. 3 d.)
Sutiktina su Komisijos išvada, kad naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo (įsigaliojusio nuo 2013-01-01) nuostatų, kurios įtvirtintų terminą iki kada turėjo būti patvirtinti žemės mokesčio tarifai 2013 metams, trūkumas, nors ir apsunkina šio mokesčio administravimą, tačiau nepaneigia savivaldybių tarybų kompetencijos nustatyti konkrečius mokesčio tarifus 2013 metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.