Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, kaltinamiesiems D. B., M. B., M. B., I. B., gynėjams advokatams Zenonui Žymančiui, Marytei Vietaitei, Alvydai Rimai Medišauskienei, Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje D. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 24 str. 4 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d., 215 str. 1 d., M. B. kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 184 str., 2 d., 222 str. 1 d., M. B. kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., I. B. kaltinama pagal 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. kaltinamas tuo, kad organizavo didelės vertės svetimo turto išvaistymą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-12-30 iki 2012-11-30 būdamas 2010-12-14 steigiamojo susirinkimo bendrovės narių sprendimu išrinktu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), revizoriumi, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku, šios bendrovės pirmininku M. B., pats realiai koordinavęs ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tyčia, turėdamas tikslą iššvaistyti svetimą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, nusikalstamos veikos bendrininkui M. B. nurodė nepagrįstai, nesant juridinio pagrindo atlikti piniginių lėšų pervedimus. Pastarajam įvykdžius D. B. nurodymus, t.y.:

2011-12-30, 2012-03-22, 2012-06-18, 2012-11-23, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, iš viso pervedus 25000,00 Lt dydžio sumą, skirtą D. B. asmeniniams įsipareigojimams padengti;2012-03-02 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, neva kaip paskolą pervedus 30000,00 Lt, neva kaip avansą už žemės sklypus pervedus 40000,00 Lt ir neva kaip avansą už žemės ūkio techniką pervedus 45000,00 Lt, nors realiai ŽŪB „ (duomenys neskelbtini)“ nei teikti paskolos nei pirkti žemės sklypų bei žemės ūkio technikos neketino ir jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė (pastaroji įmonė žemės ūkio technikos neturėjo); 2012-01-10 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į B. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedus 700 Lt sumą už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų poilsį svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, tai yra iš minėtos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos iš viso pervedus 140700,00 Lt, iš kurių bendrovei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinta 138200 Lt, tuo būdu D. B. organizavo nusikaltimo – turto iššvaistymo padarymą ir kartu su bendrininku ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku M. B. iššvaistė pastarojo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – pinigines lėšas, iš viso 138 200,00 Lt (40 025,48 EUR), padarant šiai bendrovei to paties dydžio didelę turtinę žalą.

Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas savo vardu registruoto, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 ūkio savininku, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 3 punktu, kuriame nurodyta, kad “Šiuo Aprašu vadovaujasi ūkininkai, nustatytąja tvarka įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio ir kaimo valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla (toliau vadinama – gyventojai), gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę.“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti jo ūkio veiklos, pajamų, išlaidų bei turto, pažeisdamas: LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 4 punktą, kuriame nurodyta, kad “Duomenys, sukaupti tvarkant ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą, naudojami PVM deklaracijai pildyti, taip pat kai prašoma paramos iš valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų ar banko paskolos.“ ir 5 punktą, kuriame nurodyta, kad “Ūkininkai ir gyventojai patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą – supaprastintąją ar dvejybinę apskaitos sistemą. Buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai ir gyventojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, šio Aprašo nuostatomis, taip pat gali vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis, nustatančiomis, kaip tvarkyti ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą.“; LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ III skyriaus „Apskaitos registrai“ 23 punktą, kuriame nurodo, kad „Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ registruojami duomenys apie pinigų judėjimą ūkininko ūkyje. Detalesnei turto, skolų ūkiui, ūkio skolų apskaitai rekomenduojami šiose rekomendacijose pateikti ir aptarti žiniaraščiai, tačiau ūkininkas informaciją gali kaupti ir kitokiuose registruose“, tyčia nesurašė jokių augalininkystės produkcijos apskaitos pirminių dokumentų bei nevedė jokių privalomų vesti buhalterinės apskaitos suvestinių registrų: ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalų, piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščių, ilgalaikio turto žiniaraščių, medžiagų ir produkcijos žiniaraščių, atsiskaitymo už PVM žiniaraščių, atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščių, atsiskaitymų žiniaraščių ar kitų laisvos formos apskaitos registrų, teikiančių informaciją apie ūkininko ūkio veiklą. Tai yra D. B., neatvaizduodamas apskaitoje kiek ūkis gavo pajamų, kiek patyrė išlaidų, kokiu turtu ūkis disponavo bei kam ir kiek buvo skolingas, tuo būdu apgaulingai tvarkė ūkininko ūkio apskaitą. Dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” bei LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti D. B. ūkininko ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-01-01 - 2012-12-31 laikotarpį.

Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę atliko finansines operacijas, o būtent: būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdamas šios bendrovės akcininku ar asmeniu galinčiu veikti ar priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasinaudodamas neteisėtai, nesant juridinio pagrindo iš bendrovės direktoriaus V. D. gautais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, prisijungimo duomenimis: elektronine mokėjimo kortele, prisijungimo kodais bei slaptažodžiais, laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-22 per 56 kartus iš šios sąskaitos paėmė iš įvairių Lietuvoje esančių AB „Swedbank“ bankomatų iš viso 191 309,98 Lt (55 407,19 EUR), kurie buvo pervesti iš D. B. vadovaujamos, Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

M. B. kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini), pirmininku, kaip atskaitingas asmuo:

pasinaudodamas čekių knygele iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, Kėdainių KAS, grynais pinigais išėmė 135500.00 Lt, iš kurių 20000.00 Lt sumos į bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino;pasinaudodamas AB Šiaulių banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele, išduota (duomenys neskelbtini), iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt), esančios AB Šiaulių banke, grynais pinigais išėmė 92280.00 Lt, kurių į bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino;2012-07-25 iš AB Šiaulių banko bendrovės vardu išduotos (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt) pagal banko kasos išlaidų orderį Nr.325173 paėmė 2750 GBP (11984,50 Lt) grynų pinigų, kurių į bendrovės kasą neįnešė, lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino.vykdydamas kasininko funkcijas, paėmė iš bendrovės kasos 10886,81 Lt, kurie 2012-04-30 buvo įrašyti kasos knygoje kaip nepanaudotas grynųjų pinigų likutis, šių piniginių lėšų panaudojimo apskaitos dokumentais nepateisino ir į kasą negrąžino.

Tuo būdu M. B., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso 135 151,31 Lt (39 142,52 EUR), padarydamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą.

Be to, M. B. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), pirmininku, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku D. B., realiai vadovavusiu ir koordinavusiu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklą, turint tikslą iššvaistyti svetimą, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininko D. B. duotus nurodymus, nepagrįstai, nesant juridinio pagrindo:

2011-12-30; 2012-03-22; 2012-06-18; 2012-11-23 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į UAB „Swedbank lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, pervedė iš viso 25000,00 Lt dydžio sumą, skirtą D. B. asmeniniams įsipareigojimams padengti;2012-03-02 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, neva kaip paskolą – 30000,00 Lt, neva kaip avansą už žemės sklypus – 40000,00 Lt ir neva kaip avansą už žemės ūkio techniką – 45000,00 Lt, nors žinojo, kad jokių sutarčių, susijusių su paskolomis, nekilnojamuoju turtu bei žemės ūkio technika su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo, o pastaroji įmonė žemės ūkio technikos neturėjo. Iš pervestų lėšų, iš viso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinta 112500, 00 Lt;2012-01-10 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į B. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedė 700 Lt sumą už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų poilsį svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo būdu M. B., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, kartu su bendrininku D. B. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso 138 200,00 Lt (40 025,48 EUR), padarydamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ to paties dydžio didelę turtinę žalą.

Be to, M. B. kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini), pirmininku, ir, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalies (2007-06-07 įstatymo Nr.X-1178 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodyta: „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2)pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr.145 „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ (2005-03-14 nutarimo Nr.272 redakcija) 2.3 punktą, kuriame nurodyta: „Žymėtas gazolis, skirtas naudoti žemės ūkyje, gali būti naudojamas žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams nuosavybės teise priklausančiose arba pagal raštu sudarytas nuomos, panaudos ar kitas sutartis žemės ūkio veiklos subjektų naudojamose transporto priemonėse, kurios naudojamos žemės ūkio veikloje.“, nesamdė buhalterio ar buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės, apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas bei tyčia nevedė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų:

į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitos apskaitą įtraukė dokumentus – kasos aparato kvitus už bendrą 3365,21 Lt sumą, apie tai neva bendrovė pirko 1076,99 litrus žymėto dyzelinio kuro, nors realiai dyzelinį kurą įsigijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti fiziniai ir juridiniai asmenys; į avansinę apyskaitą Nr.1 už 2011 metų liepos-gruodžio mėn. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2011-12-23 dyzelinio kuro pirkimui išleido iš viso 19684,30 Lt sumą, tai yra 2144,17 Lt daugiau nei pateiktuose pirkimo kvituose;į M. B. avanso apyskaitą S/Nr.2435 už 2012 metų sausio-balandžio mėn. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, neva 25924,65 Lt buvo panaudoti dyzelinio kuro pirkimui, tai yra 917,55 Lt daugiau, negu pateiktuose pirkimo kvituose. nesurašė degalų nurašymo aktų, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar 29744,88 litrai žymėto dyzelinio kuro, įsigyti iš S. R. komercinės įmonės iš viso už 92487,85 Lt buvo panaudoti įmonės veikloje.nevedė dyzelinio kuro apyvartos ataskaitų, kuriose būtų apskaitytas bendrovės nupirktas (užpajamuotas) ir sunaudotas kuras bei jo likutis; augalininkystės produkcijos gamyboje sunaudotų degalų nurašymo aktų; 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „Kuras“; 2011-2012 m. juodųjų garstyčių, vasarinių kviečių, žalios masės (šienainio, šieno) ir grikių derliaus užpajamavimo, jo pardavimo ir kito panaudojimo apskaitos dokumentų; 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „Sėklos“, „Augalininkystės produkcija“, „Atsikaitymai su pirkėjais“.

Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr.145 reikalavimų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 visiškai negalima nustatyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. B. kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2009-03-31 būdamas savo vardu registruoto ūkio savininku, ir vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 3 punktu, kuriame nurodyta, kad “Šiuo Aprašu vadovaujasi ūkininkai, nustatytąja tvarka įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio ir kaimo valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla (toliau vadinama – gyventojai), gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę.“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas:

LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 4 punktą, kuriame nurodyta, kad “Duomenys, sukaupti tvarkant ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą, naudojami PVM deklaracijai pildyti, taip pat kai prašoma paramos iš valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų ar banko paskolos.“ ir 5 punktą, kuriame nurodyta, kad “Ūkininkai ir gyventojai patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą – supaprastintąją ar dvejybinę apskaitos sistemą. Buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai ir gyventojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, šio Aprašo nuostatomis, taip pat gali vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis, nustatančiomis, kaip tvarkyti ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą.“; LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ III skyriaus „Apskaitos registrai“ 23 punktą, kuriame nurodo, kad „Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ registruojami duomenys apie pinigų judėjimą ūkininko ūkyje. Detalesnei turto, skolų ūkiui, ūkio skolų apskaitai rekomenduojami šiose rekomendacijose pateikti ir aptarti žiniaraščiai, tačiau ūkininkas informaciją gali kaupti ir kitokiuose registruose“ tyčia nesurašė jokių augalininkystės produkcijos apskaitos pirminių apskaitos dokumentų bei nevedė jokių privalomų vesti buhalterinės apskaitos suvestinių registrų: ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalų, piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščių, ilgalaikio turto žiniaraščių, medžiagų ir produkcijos žiniaraščių, atsiskaitymo už PVM žiniaraščių, atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščių, atsiskaitymų žiniaraščių ar kitų laisvos formos apskaitos registrų, teikiančių informaciją apie ūkininko ūkio veiklą.

Tuo būdu M. B., neatvaizduodamas apskaitoje: kiek ūkis gavo pajamų, kiek patyrė išlaidų, kokiu turtu ūkis disponavo bei kam ir kiek buvo skolingas, tuo būdu apgaulingai tvarkė ūkininko ūkio apskaitą.

Dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” bei LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ reikalavimų pažeidimo visiškai negalima nustatyti M. B. ūkininko ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-01-01 -2012-12-31 laikotarpį.

I. B. kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2010-04-15 būdama savo vardu registruoto ūkio savininku, ir vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 3 punktu, kuriame nurodyta, kad “Šiuo Aprašu vadovaujasi ūkininkai, nustatytąja tvarka įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio ir kaimo valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla (toliau vadinama – gyventojai), gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę.“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama: LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 4 punktą, kuriame nurodyta, kad “Duomenys, sukaupti tvarkant ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą, naudojami PVM deklaracijai pildyti, taip pat kai prašoma paramos iš valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų ar banko paskolos.“ ir 5 punktą, kuriame nurodyta, kad “Ūkininkai ir gyventojai patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą – supaprastintąją ar dvejybinę apskaitos sistemą. Buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai ir gyventojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, šio Aprašo nuostatomis, taip pat gali vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis, nustatančiomis, kaip tvarkyti ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą.“; LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ III skyriaus „Apskaitos registrai“ 23 punktą, kuriame nurodo, kad „Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ registruojami duomenys apie pinigų judėjimą ūkininko ūkyje. Detalesnei turto, skolų ūkiui, ūkio skolų apskaitai rekomenduojami šiose rekomendacijose pateikti ir aptarti žiniaraščiai, tačiau ūkininkas informaciją gali kaupti ir kitokiuose registruose“ tyčia nesurašė jokių augalininkystės produkcijos apskaitos pirminių apskaitos dokumentų bei nevedė jokių privalomų vesti buhalterinės apskaitos suvestinių registrų: ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalų, piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščių, ilgalaikio turto žiniaraščių, medžiagų ir produkcijos žiniaraščių, atsiskaitymo už PVM žiniaraščių, atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščių, atsiskaitymų žiniaraščių ar kitų laisvos formos apskaitos registrų, teikiančių informaciją apie ūkininko ūkio veiklą.

Tuo būdu I. B., neatvaizduodama apskaitoje: kiek ūkis gavo pajamų, kiek patyrė išlaidų, kokiu turtu ūkis disponavo bei kam ir kiek buvo skolingas, tuo būdu apgaulingai tvarkė ūkininko ūkio apskaitą.

Dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” bei LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ reikalavimų pažeidimo visiškai negalima nustatyti I. B. ūkininko ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-01-01 -2012-12-31 laikotarpį.

Prokuroras pareiškė prašymą baudžiamąją bylą kaltinamųjų M. B. ir I. B. atžvilgiu išskirti į atskirą bylą ir perduoti jam ikiteisminiam tyrimui papildyti, kadangi teisminio įrodymų tyrimo metu minėtiems kaltinamiesiems pateikus dokumentus, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurioms išsiaiškinti reikia atlikti papildomą užduotį ir objektų tyrimą. Prokuroro nuomone, šių veiksmų atlikimas netrukdys tęsti bylos nagrinėjimo pagal kaltinimus, pareikštus kaltinamiesiems D. B. ir M. B., kurie su naujai pateiktais dokumentais nėra susiję.

Kaltinamasis D. B. ir jo gynėjas advokatas Z. Žymančius nepritarė prašymui dėl bylos išskyrimo, kiti proceso dalyviai prokuroro prašymui neprieštaravo.

Prokuroro prašymas tenkintinas.

Teisme nagrinėjamos bylos išskyrimo ir perdavimo prokurorui pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byloje esant keliems kaltinamiesiems, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui, jeigu yra jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji M. B. ir I. B. 2016 m. gegužės 19 d. teisiamajame posėdyje pateikė dokumentus, kurie nebuvo nagrinėti ikiteisminio tyrimo metu, specialistė, susipažinusi su šiais dokumentais, nurodė, kad jie gali turėti įtakos jos duotai išvadai byloje, be to, iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamiesiems M. B. ir I. B. pareikšti kaltinimai nėra susiję su kaltinimais D. B. bei M. B.. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad prokuroro pareikštas prašymas pagrįstas, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl tenkintinas. Siekiant greičiau išnagrinėti baudžiamąją bylą kitų asmenų atžvilgiu (BPK 254 str. 1 d.), kaltinamųjų M. B. ir I. B. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirtina į atskirą, kuri perduotina prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 str., 254 str. 1 d., 2 d. ir 3 d., 439 str., 440 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą kaltinamųjų M. B. ir I. B. atžvilgiu išskirti į atskirą.

Išskirtą baudžiamąją bylą, kurioje M. B. ir I. B. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalįr perduoti Kauno apygardos prokuratūrai tyrimo papildymui.

Nustatyti trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje M. B. ir I. B. atžvilgiu papildyti.

Baudžiamąją bylą D. B. ir M. B. atžvilgiu nagrinėti teismo posėdyje 2016-06-09 9.15 val.

Nutartis neskundžiama, prieštaravimai šiai nutarčiai gali būti nurodyti paduodant apeliacinį skundą dėl nuosprendžio ar nutarties.