Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-857-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
1-857-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35901-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
R.
Nukentėjusysis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-857-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35901-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui (nuotoliniu būdu),kaltinamajam R. (R.) F. (nuotoliniu būdu),nukentėjusiajai J. B. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. (R.) F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. F. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, o būtent:

jis 2020 m. rugsėjo 5 d. nuo 22 val. iki 23 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), pas J. B. namuose, pastarajai užmigus slapta paėmė iš spintos stalčiaus jai priklausančią piniginę su joje buvusiomis AB „Swedbank“ ir AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelėmis, išduotomis J. B., bei ant lapelio užrašytą šių mokėjimo kortelių PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas, AB „Swedbank“ ir AB „SEB bankas“ elektronines mokėjimo priemones ir šių bankų išduotus prisijungimo prie J. B. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti minėtose banko sąskaitose esančiomis lėšomis, ir juos laikė su savimi nuo įgijimo momento iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos.

Tokiais veiksmais R. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. F. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 23.20 val. bankomate, esančiame Vilniuje, Bajorų kl. 4, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – nukentėjusiosios J. B. vardu išduotą AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę bei jos naudotojos (J. B.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – suvesdamas PIN kodą, po ko J. B. sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijavo ir neteisėtai atliko finansinę operaciją: išgrynino 80 Eur grynųjų pinigų, t. y. tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. B. priklausantį, turtą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 23.21 val. tame pačiame bankomate, esančiame Vilniuje, Bajorų kl. 4, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – nukentėjusiosios J. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, bei jos naudotojos (J. B.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – suvesdamas PIN kodą, po ko J. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijavo ir neteisėtai atliko finansinę operaciją: išgrynino 200 Eur grynųjų pinigų, t. y. tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. B. priklausantį, turtą.

Tokiais veiksmais R. F. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. F. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad būdamas pas nukentėjusiąją J. B. namuose, (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu metu (2020 m. rugsėjo 5 d.) su ja vartojo alkoholį, išgėrė ne mažiau 0,7 l talpos butelį viskio. Spintoje arba stalčiuje rado J. B. piniginę (patikino žinojęs, kur ji buvo laikoma). Paėmęs piniginę išėjo iš buto. Piniginėje buvo „Swedbank“ ir „SEB“ bankų kortelės, jis jas išėmė, o piniginę išmetė eidamas pakeliui link bankomato. Patvirtino, jog iš „SEB“ banko kortelės bankomate išgrynino 80 Eur, o iš „Swedbank“ – 200 Eur. Kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas padarė dėl alkoholio poveikio, patikino, jog pirmą kartą taip pasielgė ir negalėjo paaiškinti savo poelgio priežasčių. Banko kortelių PIN kodus žinojo, nes nukentėjusioji anksčiau duodavo jam korteles, kad jis nusiimtų pinigų, atsiskaitytų už prekes, ir buvo pasakiusi jam kodus (jam nereikėjo stalčiuje buvusių lapelių su banko kortelių PIN kodais). Nurodė, jog būdamas apsvaigęs galimai nesuvokė, jog neturi teisės imti nukentėjusiosios piniginės su joje esančiomis kortelėmis, šiuo metu tai supranta. Dėl neblaivumo ne visas aplinkybes prisimena, tačiau PIN kodą taip gerai žinojo, kad net ir būdamas neblaivus ir neatsimindamas kitų aplinkybių, jį mokėjo puikiai. Pažymėjo, jog šiuo metu nedirba, jo pajamos – nedarbo išmoka iš Darbo biržos. Prieš pusę metų neoficialiai dirbo oro uoste. Gyvena pas tėvus.

Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajam savo banko kortelių PIN kodų pasakiusi nebuvo. Tame stalčiuje buvo laiškas, kuris buvo atėjęs su nauja kortele ir nauju kodu, ir buvo su tušinuku užrašytas jos naujas sugalvotas kodas. Patvirtino, jog visa jos patirta turtinė žala atlyginta, o išmesta piniginė (be pinigų, tačiau su daugeliu kortelių) po kelių savaičių buvo rasta Geležinio Vilko gatvėje, pateikta policijos komisariatui ir galiausiai grąžinta jai. Pridūrė, jog policijoje buvo surašytas susitaikymo su kaltinamuoju aktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis R. F. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 17 d. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su J. B. susipažino 2020 m. liepos mėnesį, jie artimai bendravo ir jis ne kartą yra buvęs pas ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 5 d. vakare atvažiavo pas ją į svečius ir jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Įtariamojo teigimu, jis tiksliai nebepamena, bet galimai J. B. pasakė, kad jai reikia nusiimti pinigų ir tą padaryti paprašė jo, o kortelių PIN kodus jam buvo pasakiusiu jau anksčiau. Ji jam liepė paimti mokėjimo kortelę, o jis pasiėmė visą piniginę. Nepamena, kiek pinigų J. B. leido jam nuimti, o nuėjęs prie bankomato iš vienos kortelės išgrynino 80 Eur, o iš kitos – 200 Eur. Tuomet piniginę išmetė netoli degalinės, o jau vėliau po įvykio mėgino jos ieškoti, bet neberado. Pripažįsta, kad pinigų J. B. negrąžino, o juos išleido savo reikmėms (b. l. 89–92).

Kaltinamasis R. F. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 31 d. papildomai apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Įtariamojo teigimu, jis pripažįsta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. vakare, būdamas pas J. B., be pastarosios leidimo paėmė piniginę su joje buvusiomis mokėjimo kortelėmis, pinigais, nuolaidų kortelėmis. Kortelės PIN kodą rado užrašytą ant lapelio ten pat, kur gulėjo piniginė, taip pat jis žinojo, kad minėtas PIN kodas yra bendras abiem mokėjimo kortelėms, nes anksčiau yra buvęs greta, kuomet J. B. grynindavo pinigus. R. F. taip pat pripažino, kad naudodamasis J. B. vardu išduota banko „Swedbank“ mokėjimo kortele išgrynino 200 Eur, o banko „SEB“ – 80 Eur. Šiuos pinigus, kaip ir piniginėje rastus 40 Eur, išleido savo reikmėms, o pačią piniginę išmetė. Įtariamasis taip pat nurodė, kad visiškai atlygino J. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. iš viso 700 Eur, jos atsiprašė ir su ja susitaikė. Taip pat pasižada ateityje nebenusikalsti, nes suprato gyvenime padarytą klaidą (b. l. 97–98).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 7 d. apklausta J. B. parodė, kad ji viena gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 5 d. (laikytina rašymo apsirikimu, kadangi turėtų būti 2020 m. rugsėjo 5 d.) apie 15 val. grįžo namo, o kartu su ja grįžo ir jos draugas E., kuris pas ją bute pabuvo iki maždaug 16–17 val. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o tuo metu jos piniginė buvo jos rankinėje, kuri tuo metu buvo prie liudytojos. Pasak J. B., E. išėjus, ji pradėjo tvarkytis ir piniginę padėjo į prie įėjimo durų esančios spintos stalčių. Baigusi tvarkytis užmigo, o tuo metu butas buvo užrakintas. Atsibudusi rado kito draugo, t. y. R. F., žinutę, kad pastarasis nori susitikti. Apie 19.30 val. pastarasis atvyko pas ją į butą ir jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepamena, bet galimai apie 22 val. ji užmigo, o R. F. tuo metu dar buvo bute. Atsibudusi apie 3 val. nakties pamatė, kad R. F. bute nebėra. Taip pat ji pamatė, kad dingo jos minėta piniginė, kurios vertė 90 Eur. Joje buvo jos dokumentai, nuolaidų, banko mokėjimo kortelės ir apie 40 Eur grynųjų pinigų. Iš pradžių pagalvojo, kad gal piniginę padėjo kažkur kitur ir nuėjo miegoti. 2020 m. rugsėjo 6 d. atsikėlusi apie 7 val. prisijungė prie elektroninės bankininkystės ir pastebėjo, kad nuo jos vardu išduotos banko mokėjimo kortelės per du kartus yra nuimta 280 Eur, o tai padaryta bankomate, esančiame Bajorų kl. 4, Vilniuje. Konkrečiai operacijos buvo atliktos 2020 m. rugsėjo 5 d. 23.20 val. ir 2020 m. rugsėjo 5 d. 23.21 val. Mano, kad tai padarė R. F., nes tik jis tuo metu buvo jos bute. Po įvykio R. F. į jos skambučius nebeatsako (b. l. 14–16).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 22 d. papildomai apklausta J. B. parodė, kad iš pateiktos banko „Swedbank“ bankomato nuotraukos ji atpažįsta, kad tai yra R. F. Taip pat ji papildomai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. R. F. per programėlę „Viber“ su ja bendravo ir pripažino, kad nuėmė pinigus iš jos kortelės bei prašė susitarti ir atsiimti pareiškimą iš policijos. Taip pat 2020 m. rugsėjo 15 d. ji sužinojo, kad jos piniginė atsirado su visais joje esančiais dokumentais, tik piniginėje nebebuvo jos grynųjų pinigų ir banko „SEB“ kortelės. Piniginė buvo rasta Vilniuje, Geležinio vilko g., prie degalinės „Takuras“, o ją rado atsitiktinis žmogus, kuris apie radinį pranešė policijai (b. l. 59–61).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 30 d. papildomai apklausta J. B. patvirtino savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad įvykio metu ji leidimo paimti jos banko kortelę ir nuimti pinigus R. F. nedavė ir to nebuvo leidusi niekada anksčiau. Yra nuiminėjusi pinigus, kuomet R. F. būdavo šalia, tačiau kortelių PIN kodų jam nesakė. Lapeliai su minėtais PIN kodais buvo tame pačiame stalčiuje, kuriame gulėjo piniginė, o PIN kodas buvo tas pats abiem kortelėms. Iš viso dėl įvykio jai padaryta 700 Eur žala, kurią R. F. jai atlygino ir ji pastarajam pretenzijų neturi (b. l. 78–81).

Iš pareiškėjos J. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 3 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute pasigedo piniginės, kurioje buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, jai priklausančios „Swedbank“ ir „SEB“ bankų kortelės, įvairios nuolaidų kortelės, jos vardu išduota sveikatos draudimo kortelė, apie 40 Eur įvairiomis kupiūromis ir monetomis. 2020 m. rugsėjo 6 d. užėjusi į savo elektroninę bankininkystę pastebėjo, kad iš „Swedbank“ kortelės per 2 kartus nuimta 280 Eur. Dėl įvykio padaryta 410 Eur turtinė žala. Pareiškėja nurodė įtarianti savo pažįstamą R. F., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 8.54 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas J. B. pranešimas, kad jai pažįstamas asmuo R. F. (duomenys neskelbtini) šeštadienio naktį iš jos pavogė piniginę ir vėliau nuėmė nuo kortelės 280 Eur (b. l. 11–12).

Iš J. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimo apie Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą matyti, kad J. B. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. buvo prarasta asmens tapatybės kortelė, numeris (duomenys neskelbtini), išduota jos vardu (b. l. 19).

Iš Asmens dokumento išrašo matyti, kad 202 m. rugsėjo 7 d. paskelbta J. B. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paieška (b. l. 20).

Iš 2020 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo ir byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Į namą patenkama pro kodines duris. Pakilus liftu į ketvirtą aukštą, kairėje pusėje matomos šarvuotos buto durys, numeris 40. Užėjus pro duris, kairėje pusėje matoma drabužių spinta su stumdomomis durimis. Dešinėje spintos pusėje matomi du stalčiai. Spintos durys ir stalčiai nerakinami. Atidarius apatinį stalčių, jame matoma 10 Eur kupiūra, 1 dolerio kupiūra. Daugiau reikšmingų objektų tyrimui neužfiksuota. Prie įėjimo durų nuo gatvės pusės matoma vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į įėjimą. Kitas įėjimas į laiptinę iš kiemo pusės su kodine spyna. Prie įėjimo į laiptinę matoma vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į įėjimą. Daugiau reikšmingų objektų tyrimui neužfiksuota (b. l. 27–31).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 13.14 val. į policijos komisariatą kreipęsis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pranešė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 8 val. adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilnius, rado moterišką juodos spalvos piniginę su užrašu Mohito. Piniginę pranešėjas paliko įstaigoje. Piniginės viduje buvo asmens tapatybės kortelė, numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), vairuotojos pažymėjimas, numeris (duomenys neskelbtini), studento pažymėjimas, numeris (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banko kortelė, numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).

Iš 2020 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiūros protokolo ir byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta juodos spalvos moteriška piniginė su užrašu „Mohito“. Atsegus piniginę joje matomi 4 atskiri skyriai, vienas iš skyrių užsegtas užtrauktuku. Piniginės viduje yra nuolaidų kortelės: Seppala, Eurokos, Ermitažas, Drogas, Kosmada, Peak Cloppenburg, Benu, IKI, BIG Z sporto klubas, More at Lindec, NS King, Euro vaistinė, Rimi, Mylimiausia, Ačiū, Mojito Night; IF ir Seesam sveikatos draudimo kortelės; asmens tapatybės kortelė, numeris (duomenys neskelbtini), išduota J. B. vardu, vairuotojos pažymėjimas, numeris (duomenys neskelbtini), išduotas J. B. vardu, Lietuvos studento pažymėjimas, išduotas J. B. vardu, „Swedbank“ banko kortelė, numeris (duomenys neskelbtini), išduota J. B. vardu. Piniginės viduje rasta smulkiomis monetomis 7,97 Eur. Apžiūrėjus piniginę daugiau jokių tyrimui reikšmingų detalių nerasta. Piniginė su joje buvusiais daiktais (išskyrus asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą buvo grąžinta J. B. (b. l. 33–35).

Iš AB „Swedbank“ rašto dėl informacijos pateikimo, prie jo pridėtų išrašo ir fotonuotraukų matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki rugsėjo 7 d. mokėjimo kortele Debit MC, numeris (duomenys neskelbtini), bankomate, adresu Bajorų kl. 4, Vilnius, atliktos dvi operacijos: 2020 m. rugsėjo 5 d. 23:21:30 val. balanso peržiūra ir tos pačios dienos 23:21:48 grynųjų 200 Eur išėmimas, fotonuotraukose iš bankomato užfiksuotas asmuo, kuris atliko minėtas operacijas (b. l. 39–43).

Iš AB „SEB“ banko rašto dėl informacijos pateikimo ir prie jo pridėto išrašo matyti, kad mokėjimo kortele, numeris (duomenys neskelbtini), bankomate, Vilniuje, prie prekybos centro IKI, 2020 m. rugsėjo 5 d. atliktos dvi operacijos: 23:20:36 val. likučio tikrinimas ir tos pačios dienos 23:20:58 grynųjų 80 Eur išmokėjimas, 2020 m. rugsėjo 8 d. 15.31 val. bandyta įsigyti paslaugą už 25 Eur iš „CityBee“, tačiau kortelė neaptarnauta. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašas patvirtina 80 Eur išsigryninimą kortele (b. l. 52–56).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. B. pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d. susirašinėjimą su R. F. iš programėlės „Viber“. Susirašinėjime R. F. prisipažįsta paėmęs iš J. B. piniginę, gailisi tai padaręs, žada surasti jo pamestą piniginę. Taip pat kaltinamasis su nukentėjusiąja tariasi dėl žalos atlyginimo (b. l. 62–76).

Iš J. B. pareiškimo dėl susitaikymo ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad J. B. ikiteisminio tyrimo medžiagoje, numeris 01-1-35901-20, pareiškė, jog neturi jokių pretenzijų R. F. dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. įvykio ir žada neturėti ateityje, nes jis pilnai atlygino padarytą turtinę žalą – 700 Eur. Šią pinigų sumą ji gavo grynaisiais pinigais. Teigia, jog su R. F. susitaikė, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 101).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius matyti, kad prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-35901-20 R. F. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo R. F. ir J. B. susitaikius (b. l. 105–107).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 8 d. nutarties matyti, jog atsisakyta patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro D. Burbulio 2021 m. sausio 8 d. nutarimą, kadangi R. F. neatitinka formalaus BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijaus – įvykdyta daugiau nei viena nusikalstama veika (b. l. 108–112).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. F. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis R. F. savo kaltę dėl padarytų nesunkaus ir apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, patvirtino jų padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2020 m. rugsėjo 5 d. nuo 22 val. iki 23 val., būdamas pas J. B. namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas tiesiogine tyčia, slapta, be J. B. žinios ir leidimo, paėmė iš spintos stalčiaus jai priklausančią piniginę su joje buvusiomis AB „Swedbank“ ir AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelėmis, išduotomis J. B. vardu; apie 23.20 val. bankomate, esančiame Vilniuje, Bajorų kl. 4, panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. B. vardu išduotą AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę bei jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, suvesdamas PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją – išgrynino 80 Eur grynųjų pinigų; apie 23.21 val. tame pačiame bankomate, esančiame Vilniuje, Bajorų kl. 4, panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, bei jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, suvesdamas PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją – išgrynino 200 Eur grynųjų pinigų, t. y. tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. B. priklausantį, turtą. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios J. B. duoti parodymai, J. B. protokole-pareiškime, policijos įvykių registro išraše, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose ir byloje esančiose fotonuotraukose, savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole, AB „Swedbank“ rašte, prie jo pridėtuose išraše ir fotonuotraukose bei AB „SEB“ banko rašte dėl informacijos pateikimo, prie jo pridėtame išraše ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

R. F. teiginiai, jog mokėjimo kortelių PIN kodo, užrašyto ant lapelio, kartu su pinigine iš J. B. namų neėmė, jį žinojo anksčiau, nes pati J. B. jam buvo jį nurodžiusi, vertintini kritiškai, kaip gynybinė kaltinamojo pozicija. Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamajam savo banko kortelių PIN kodo pasakiusi nebuvo, be to, paaiškino, kad tame pačiame stalčiuje šalia piniginės buvo lapelis su PIN kodu, kuris buvo tas pats abiem kortelėms, jis buvo jos sugalvotas ir užrašytas tušinuku ant laiško su nauja kortele ir nauju PIN kodu, kuriuos buvo neseniai gavusi. Tuo tarpu pats kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad pati J. B. pasakė, kad jai reikia nusiimti pinigų ir tą padaryti paprašė jo, o kortelių PIN kodą jam buvo pasakiusiu jau anksčiau, ji jam liepė paimti mokėjimo kortelę, o jis pasiėmė visą piniginę ir nuėjęs prie bankomato iš kortelių išgrynino 280 Eur. Antrosios apklausos metu R. F. jau nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir patvirtino, kad būdamas pas J. B. be pastarosios leidimo paėmė piniginę su joje buvusiomis mokėjimo kortelėmis, pinigais, nuolaidų kortelėmis, o kortelės PIN kodą rado užrašytą ant lapelio ten pat, kur gulėjo piniginė, taip pat jis žinojo, kad minėtas PIN kodas yra bendras abiem mokėjimo kortelėms, nes anksčiau yra buvęs greta, kuomet J. B. grynindavo pinigus. Vis dėlto, net ir tai, kad R. F. mokėjimo kortelių PIN kodo, užrašyto ant lapelio, kartu su pinigine įvykio metu neva neėmė, nešalina jo atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip minėta, šioje normoje nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, t. y. šiuo atveju pakanka ir to, kad R. F. veikos metu slapta be J. B. žinios ir leidimo paėmė jos piniginę su joje buvusiomis AB „Swedbank“ ir AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelėmis, išduotomis J. B., ir tokiu būdu jas (elektronines mokėjimo priemones) neteisėtai įgijo.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais R. F. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, R. F. pripažintinas kaltu padaręs nurodytus nusikaltimus.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas kaltinamajam R. F. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padaryti vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas asmens nuosavybei ir du baigti apysunkiai tyčiniai nusikaltimai finansų sistemai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, nukentėjusiajai J. B. atlygino turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę R. F., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra darbingo jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 116, 122, 123), anksčiau neteistas (b. l. 119–120), administracine tvarka baustas už vairavimą apsvaigus ir karo prievolininkų pareigų nevykdymą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 124–127), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, šiuo metu jo pajamos tik nedarbo išmoka, kitų pajamų negauna, gyvena pas tėvus.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. F. už nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis ir artima minimaliam dydžiui, kadangi švelniausia bausmės rūšis – bauda (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį), šiuo atveju jam būtų per griežta, atsižvelgiant į finansinę padėtį. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, ir su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridedant minimalų tos bausmės rūšies dydį (BK 63 str. 1, 4, 6 d.).

Kadangi R. F. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju padarytas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai, po šių nusikalstamų veikų padarymo naujų ikiteisminių tyrimų R. F. atžvilgiu nepradėta, su nukentėjusiąja susitaikė ir atlygino jai žalą, yra jauno darbingo amžiaus, neteistas, manytina, kad bausmės tikslai R. F. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir 6 dalimi, R. F. skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam R. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99–100) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. (R.) F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

R. (R.) F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

R. (R.) F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies nuostatomis, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti R. (R.) F. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. (R.) F. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, R. (R.) F. skirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. (R.) F. intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. (R.) F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė